Nematomas pavojus duše: kodėl svarbu po atostogų bent minutei atsukti karšto vandens čiaupą?

Legionella bakterijos ima daugintis ir pavojų kelti tuomet, kai dėl netinkamai prižiūrimų pastatų vandens tiekimo sistemų susidaro palankios sąlygos joms plisti. Dėl šios priežasties karšto vandens tiekėjas AB Vilniaus šilumos tinklai namų administratoriams periodiškai primena apie terminę dezinfekciją.        

Šios bakterijos veisiasi stovinčiame vandenyje, kurio temperatūra aukštesnė nei 20 laipsnių, bet žemesnė nei 50 laipsnių. Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia, taip pat šia liga susirgti neįmanoma geriant vandenį ar gaminant maistą. Susergama įkvėpus legionelėmis užkrėstų smulkių vandens lašelių, kurie susidaro dušuose, voniose, saunose ir panašiose vietose.

Legionelės nesidaugina, kai į čiaupus ar dušus atitekančio karšto vandens temperatūra yra ne žemesnė kaip 50 °C.   

„Visiems pastatams tiekiame vienodos temperatūros termofikacinį vandenį, kuris šilumos punktuose nekontaktiniu būdu sušildo vandentiekio vandenį. Karšto vandens, kuris pasiekia klientus, temperatūrą daugiabučių viduje nustato namų administratorių, bendrijų ar pastatų valdytojų paskirti šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Jų atsakomybė yra užtikrinti, kad čiaupus pasiekiančio karšto vandens temperatūra nebūtų žemesnė kaip 50 °C. Taip pat svarbūs ir gyventojų pastebėjimai, ar reikiama temperatūra išlaikoma“, – sako Vilniaus šilumos tinklų Klientų komandos vadovė Rūta Jasiulionienė.        

Tinkama karšto vandens temperatūra aktuali ne tik daugiabučiuose, bet ir privačiuose namuose. Pirmas indikatorius, kuris leidžia pajusti, ar vanduo pakankamai karštas – atsukus čiaupą po minutės vandens temperatūra bus tokia, kad bus sunku išlaikyti ranką.

„Iš klientų sulaukiame pastebėjimų ir dėl pernelyg silpnos karšto vandens tekėjimo srovės, ir dėl nepakankamos karšto vandens temperatūros. Atsukus čiaupą karštas, ne mažiau nei 50 °C, vanduo turi atbėgti maždaug per 1 minutę. Vis dėlto už butuose esančios temperatūros reguliavimą yra atsakingi ne karšto vandens tiekėjai, bet namų administratorių arba bendrijų paskirti namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, todėl klientus skatiname atkreipti dėmesį į karšto vandens temperatūrą. Jeigu ji yra netinkama, apie tai reikėtų informuoti namų administratorių arba bendriją“, – atkreipia dėmesį R. Jasiulionienė.  

Siekiant apsisaugoti nuo pavojingos bakterijos, ne mažiau svarbu valyti dušų galvutes, vandens čiaupus. Ilgainiui jie užkalkėja, t. y. atsiranda nuosėdų, kuriose taip pat gali daugintis legionelės. Rekomenduojama šiuos santechnikos prietaisus valyti bent kartą per mėnesį. 

Dar vienas svarbus ir legionelių plitimui riziką keliantis faktorius yra ilgiau pastatų vidaus vamzdynuose užsistovintis vanduo.      

„Ilgiau nenaudojus karšto vandens, pavyzdžiui, po atostogų, rekomenduojama jį nuleisti. Tarp gyventojų dar vis populiarus mitas, kad toks karšto vandens nuleidimas gali brangiai atsieiti. Nors vandens tekėjimo greitis iš čiaupo priklauso nuo įvairių aplinkybių, tačiau mūsų skaičiavimais vienas gyventojas vandens išleistų vos už 26–38 centus. Neabejoju, kad visi sutiks, jog sveikata yra nepalyginamai brangesnė“, – sako R. Jasiulionienė.

Karšto vandens tiekėjas gyventojus ragina nenumoti ranka į namų administratorių rekomendacijas vykstant terminei dezinfekcijai, jeigu tokia daugiabutyje yra vykdoma.  Administratoriui paskelbus dezinfekcijos laiką, būtina bent 5 minutėms atsukti karšto vandens čiaupus, dušus ir leisti vandeniui nutekėti.

Vilniaus šilumos tinklų informacija