Nematomi pavojai pašaruose – mikotoksinai pienininkystėje

Mikotoksinai dažniausiai nesukelia akivaizdžių įspėjamųjų ženklų, tačiau nepastebimai gadina karvių sveikatą ir produktyvumą.  Sektoriuje, kur kiekvienas pieno litras ir kiekvienas sveikas veršelis yra svarbus, šie grybų kilmės toksinai yra reikšmingas priešas, kurį būtina suprasti ir sąmoningai riboti.

Kas yra mikotoksinai?

Mikotoksinus gamina tam tikros pelėsinių grybų rūšys, kolonizuojančios žemės ūkio kultūras – kukurūzus, javus ir net klimato sąlygų paveiktus žolynus. Ilgos sausros, lietūs, kenkėjų daroma žala ar kruša gali susilpninti augalus ir paskatinti pelėsinių grybų augimą.

Mikotoksinai yra pelėsinių grybų antriniai metabolitai – tai šalutiniai jų medžiagų apykaitos produktai. Jie nėra būtini grybų augimui, bet suteikia jiems evoliucinį pranašumą, konkuruojant dėl erdvės ir resursų. Grybai šiuos mikotoksinus daugiausia gamina kaip cheminę gynybos priemonę, padedančią jiems apsaugoti kolonizuotą teritoriją ir maisto šaltinį, slopindami kitų grybų, bakterijų ar net vabzdžių augimą.

Todėl mikotoksinai gali užteršti platų pašarų spektrą. Dažniausiai tai būna supeliję grūdai (kukurūzai, miežiai, avižos, kviečiai ir kt.) ir jų perdirbimo produktai (pvz., spirito, alaus pramonės šalutiniai produktai), taip pat neišdžiovintas šienas ir netinkamai fermentuotas silosas. Paprastai tariant, kiekvieną kartą, kai pašaras pradeda pelyti, egzistuoja rizika, kad jis ne tik skleis nemalonų kvapą, bet ir turės nuodingų pelėsinių medžiagų.

Labiausiai neramina tai, kad šie toksinai yra labai atsparūs – daugelis jų išlieka tiek fermentacijos procese, tiek sandėliavimo metu, ilgą laiką išsaugodami savo toksiškumą. Net ir labai mažos koncentracijos gali sukelti rimtų problemų. Nebūtinai bus matomas pelėsis ar pašaro pažeidimai, nors toksinai jame jau bus. Todėl pieno ūkiuose mikotoksinai dažnai vadinami nematomu priešu. Suprasti, kaip jie atsiranda ir kad net vizualiai švarus pašaras gali juos slėpti, yra pirmasis žingsnis, siekiant apsaugoti savo gyvulius.

Kaip mikotoksinai kenkia pieninėms karvėms?

Kai karvės kasdien gauna mikotoksinais užteršto pašaro, tai gali smarkiai paveikti jų sveikatą ir produktyvumą. Iš pradžių poveikis gali būti nepastebimas, bet laikui bėgant jis kaupiasi ir tampa ryškesnis.

• Sumažėjęs pašaro suvartojimas ir primilžis

Supelijęs pašaras (dėl toksinų, kvapo, prasto skonio) sumažina jo ėdamumą. Net ir lengvai supelijęs pašaras gali sumažinti primilžį 5–10 proc. Mikotoksinai sutrikdo normalią maisto medžiagų virškinimo ir pasisavinimo eigą, ypač didžiajame prieskrandyje, todėl karvė negauna pakankamai energijos ir baltymų. Dėl to stebimas primilžio sumažėjimas ir svorio kritimas. Sunkiu atveju pieno gamyba sumažėja keliais litrais per dieną, o tai greitai susideda į reikšmingus nuostolius.

• Nusilpusi imuninė sistema ir sveikatos problemos

Mikotoksinai yra žinomi kaip imunitetą slopinantys junginiai. Dėl to dažniau pasireiškia subklinikiniai mastitai (padidėjęs somatinių ląstelių skaičius piene) bei kitos infekcijos visoje bandoje. Kai kurie mikotoksinai sukelia žarnyno dirginimą, pasireiškiantį viduriavimu, kiti prisideda prie medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., ketozės ar šliužo dislokacijos), ypač aukšto produktyvumo karvėms. Visa tai susilpnina karvės natūralias gynybines galias ir palieka ją neapsaugotą ir mažiau produktyvią.

• Reprodukcijos sutrikimai

Jeigu ūkyje pasireiškia nepaaiškinamos reprodukcijos problemos, reikėtų pagalvoti apie galimą mikotoksinų įtaką. Pavyzdžiui, Fusarium grybų gaminamas zearalenonas veikia panašiai kaip estrogenas, sukeldamas hormonų disbalansą. Tai gali pasireikšti netikra ruja, gimdos ar lytinių organų patinimu, nesėkmingu apsėklinimu. Su mikotoksinų poveikiu siejami ir ilgesni servisperiodai, mažesnis apvaisinimo procentas, kiaušidžių cistos ar net mikroabortai.

Kodėl mikotoksinų kontrolė tokia svarbi?

Šie toksinai daro tylią, laipsnišką žalą, kuri dažnai nepastebima iš karto – ji neprasideda staiga, bet su neryškiais produktyvumo nuostoliais.

Kaip yra pasakęs vienas pienininkystės ekspertas: „Mikotoksinai gali nepastebimai mažinti gyvulio produktyvumą ir sveikatą. Jei lauksi, kol pasirodys klinikiniai simptomai, – jau būsi pavėlavęs.“

Svarbus ir ekonominis aspektas: 5–10 proc. primilžio sumažėjimas aukšto produktyvumo bandoje gali reikšti šimtus litrų prarasto pieno iš kiekvienos karvės per metus, kas lemia didelį pajamų sumažėjimą.

Jeigu yra įtarimas, kad karvės nepasiekia laukiamų rezultatų dėl nematomų pelėsių toksinų, būtina imtis veiksmų:

• atlikti pašarų analizę dėl mikotoksinų,
• gerinti pašarų paruošimo ir saugojimo sąlygas,
• į pašarą įmaišyti mikotoksinų surišėjus ir/arba atskiesti užterštą pašarą.

Dažniausiai pasitaikantys mikotoksinai Lietuvos sąlygomis

Fusarium spp. (fuzariozė)

• Lauko mikotoksinų šaltinis (baltos–rožinės spalvos pelėsis).
• Toksinai susidaro lauke dar prieš derliaus nuėmimą: ypač kukurūzų burbuolėse, taip pat žolynuose (dažniau pažeistuose šalčio ar krušos).
• Pelėsis ne visada matomas – vizualiai švarus pašaras gali turėti toksinų.
• Toksinai sukelia tiek paslėptus produktyvumo nuostolius, tiek reprodukcijos sutrikimus, padidina somatinių ląstelių skaičių piene.

Lentelė: Fusarium toksinai ir poveikis

Aspergillus spp.

• Šilumos ir sandėliavimo toksinų šaltinis (gelsvai žalias pelėsis).
• Karštais ir sausais metais toksinai susidaro tiek lauke, tiek po derliaus nuėmimo – netinkamai laikytame ar aerobiniu būdu pažeistame silose.
• Lietuvoje aflatoksinai aptinkami retai, bet gali pasireikšti šiltesniais ir sausesniais metais, ypač netinkamai laikomuose kukurūzuose.
• Dažniausiai aflatoksinai aptinkami pigiuose, importuotuose pašariniuose grūduose ir kukurūzuose. Įsigyjant tokius pašarus, nereikėtų pasitikėti vien tiekėjo tyrimais, o pačiam atlikti toksinų analizę.
• Rizikos šaltiniai: grūdai ir kukurūzai, pažeistos kukurūzų burbuolės, supelijęs šienainis, nehermetiškai uždengtas silosas, TMR pašaro šilimas šėrimo metu.

Lentelė: Aspergillus toksinai ir poveikis

Penicillium spp.

• Siloso gedimo toksinų šaltinis (paprastai mėlynai–žalsvos ar pilkai–baltos spalvos).
• Toksinai susidaro silose, kai šis genda, ypač po tranšėjos atidengimo ar padidėjus deguonies patekimui.
• Dažnos priežastys: netinkama plėvelė, prastas uždengimas, silosas supiltas su „kalnu“ kraštuose, prastas tankinimas, chaotiškas pašaro paėmimas.
• Ši grybų rūšis labai dažnai sutinkama Lietuvos klimato sąlygomis, ypač jei silosas nehermetiškai uždengtas ar prastai sumintas.
• Sukelia primilžio ir pašaro suvartojimo mažėjimą, silpnina imunitetą, didina mastitų dažnį ir somatinių ląstelių skaičių piene.

 Lentelė: Penicillium toksinai ir poveikis

Mikotoksinų mažinimo priemonės

Prieš derliaus nuėmimą (lauko mikotoksinams riboti)

• Pašarų nuėmimas optimaliu laiku – peraugusios kultūros smarkiai padidina grybų infekcijos ir mikotoksinų riziką. Per anksti nuėmus – mažesnis derlius, prastesnė maistinė vertė.
• Reguliari kukurūzų burbuolių patikra dėl fuzariozės – jei randamas pelėsis, būtina nuimti derlių anksčiau, nes kiekviena diena didina toksinų kiekį.
• Sėjomaina – būtina nutraukti grybams nuolatinį maisto šaltinį. Ypač nereikėtų daugelį metų iš eilės tame pačiame lauke auginti kukurūzų.

Derliaus nuėmimo ir sandėliavimo metu (sandėliavimo mikotoksinams riboti)

• Siloso ruošimas: tinkamas sutankinimas, suslėgimas sunkiąja technika, hermetiškas uždengimas iš karto, deguoniui nelaidžių plėvelių su EVOH barjeru naudojimas, apsauginiai tinklai ir maišai.

• Siloso šėrimo fronto priežiūra: naudoti specialius „griebtuvus“, išlaikyti tiesią sieną, vengti „zigzagų“, neplėšti kaušu.
• Siloso inokuliantų naudojimas: heterofermentinių pieno rūgšties bakterijų (Lactobacillus buchneri) naudojimas derinyje su homofermentinėmis bakterijomis, kad būtų užtikrinta greita fermentacija ir geresnis aerobinis stabilumas.
• Mikotoksinų surišėjų naudojimas racione: padeda sumažinti gyvulių gaunamą toksinų kiekį, tačiau nesuriša visų. Todėl pirminė prevencija – riboti jų susidarymą dar lauke ir laikant pašarus.

Išvada

Mikotoksinai – tai tylus ir pavojingas priešas, su kuriuo susiduria kiekvienas pieno ūkis.
Jie ne tik mažina primilžį, bet ir silpnina bandos sveikatą, reprodukciją, o galiausiai – ūkio pelningumą.

Laiku atliekami pašarų tyrimai, tinkama derliaus nuėmimo ir siloso ruošimo technologija bei prevencinės priemonės leidžia sumažinti mikotoksinų žalą ir apsaugoti karvių sveikatą bei produktyvumą.

Parengė Jurijs Brente, SIA Timac Agro produktų vadovas Baltijos šalims