NT mokestis: bet kokia kaina papildyti biudžetą?

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis ROPĖ:

„Iš tikrųjų silosas, šienainis ir grūdai yra žemės ūkio produkcija, o šie statiniai naudojami išimtinai žemės ūkio veiklos procesuose ir neturi nieko bendro su inžineriniais statiniais. Todėl jų priskyrimas kitiems inžineriniams ar kitos paskirties statiniams neatitinka faktinės jų funkcinės paskirties ir žemės ūkio veiklos specifikos. Atsižvelgiant į taikomą klasifikaciją, inžineriniams statiniams taikomas vietovės pataisos koeficientas, prilyginamas 1,0. Dėl klaidingo priskyrimo vietoje žemės ūkio paskirties statiniams taikytinų 0,03–0,25 vietovės vertės pataisos koeficientų, mėšlidžių ir skystojo mėšlo (srutų) kauptuvų, siloso ir šienainio tranšėjų, plokščiadugnių grūdų saugojimo bokštų, stacionarių grūdų džiovyklų bei žemės ūkio technikos lauko plovyklų apmokestinamoji vertė Registrų centro duomenyse nustatoma 4–25 kartus didesnė. Atitinkamai minėtų statinių savininkams susidaro gerokai didesnis NT mokestis, kurio dydis priklauso nuo vietovės ir jos artumo didiesiems Lietuvos miestams.

Tokia situacija sudaro nepagrįstą mokestinę naštą žemės ūkio veiklos vykdytojams ir neatitinka proporcingumo principo bei žemės ūkio veiklos ekonominės logikos. Todėl, reaguodami į šią problemą, KRK posėdyje nutarėme kreiptis į Vyriausybę, kad ji pavestų Finansų ministerijai (FM), bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija (AM) ir Registrų centru, parengti ir Seimo rudens sesijai pateikti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektą.

Beje, diskutavome ir dėl kitų su kaimiškomis vietovėmis susijusių neatitikimų, prieštaraujančių sveikai logikai. Kalbėjome apie ekoschemų taikymo praktikos ir kraštovaizdžio elementų priskyrimo žemės ūkio naudmenoms pagrįstumą. Taip pat apie kaimo jutiminio (sensorinio) paveldo teisinį reguliavimą, siekdami aptarti kitose šalyse galiojančią praktiką, kur kaimiškos vietovės priskiriamos paveldui su visais joms būdingais garsais ir kvapais. Aptarėme, kad tokią praktiką būtų prasminga įteisinti ir Lietuvoje, kad giedantis gaidys ar galvijų mėšlo kvapas nekeltų kaimiškoje vietovėje pasirinkusių įsikurti miestiečių nepasitenkinimo.“

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos narys Donatas ŽVALIONIS:

„Registrų centras išaiškino, kad dalis žemės ūkio paskirties pastatų yra laikomi pastatais pagal Statybų techninį reglamentą, o kita dalis – atviri, be stogų ir be suformuotų erdvių (mėšlidės, silosinės, grūdų bokštai) – laikomi inžineriniais statiniais. Šiems nėra taikomas vietovės pataisos koeficientas.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 9 straipsnis nacionalinio turto vertintojui, tai yra Registrų centrui, neriboja galimybės taikyti arba netaikyti vietovės paklaidos koeficiento. Todėl, mūsų supratimu, gali būti taisomas Registrų centro vadovo įsakymas, kuriuo būtų leidžiama taikyti vietovės paklaidos koeficientus visiems nesudėtingiems statiniams – tiek I, tiek II grupės. Tada jie apimtų ir silosines, ir mėšlides – visa tai, kas iš esmės yra leidžiama įstatymuose ir Registrų centro išaiškinimuose apie žemės ūkyje naudojamus statinius. Tai ir aikštelės, kuriose laikomas silosas, mėšlas, ir atviri srutų kauptuvai, ir t. t. Visa tai yra skirta gyvūnams auginti, laikyti ir šerti.

Dabar pastatyta nauja mėšlidė Registrų centro įvertinama pagal specialias lenteles ir jos kaina išauga iki šimtų tūkstančių eurų. Toks turtas tampa brangesnis už butus arba namus Vilniuje, Kaune ar kituose didžiuosiuose miestuose. Tai sukuria netolygumą kitų žemės ūkio paskirties pastatų atžvilgiu ir dar žemdirbiams užkrauna didžiulius NT mokesčio kaštus. Su tuo susiduriame ir tada, kai, norėdami dalyvauti paramos programose, juos turime įkeisti bankams. Tada notarai ima didžiulius pinigus už hipotekos ir kitus notarinius sandorius, nes toks turtas laikomas didelės vertės turtu. Nors bankai jų net nevertina, kadangi tokių betonuotų ar asfaltuotų aikštelių rinkos vertė, pavyzdžiui, Zarasų ar Varėnos r., yra labai maža.

Todėl reikėtų keisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą aiškiai apibrėžiant šias statinių grupes arba suteikiant joms žemės ūkio statinių paskirtį jau pagal Statybų techninį reglamentą. O gal užtektų ir Registrų centro vadovo įsakymo, kad būtų leidžiama tai statinių grupei taikyti vietovės pataisos koeficientus. Tokia esminė nuostata – šie statiniai negali tapti kažkokio nenormaliai brangiai įvertinto turto dalimi, kurią ūkininkaujantieji naudoja žemės ūkio produkcijos gamybai.

Matyt, lengviausiai koreguojama būtų Registrų centro metodologija. Todėl pats Registrų centras galėtų pakomentuoti, ar jie gali tai padaryti. Nes Registrų centro išduodamuose pažymėjimuose matyti statinio vertė, bet aš nežinau, kaip ji galėtų būti koreguojama. Iš tikrųjų tikroji statinio vertė jį registruojant Registrų centro yra gerokai padidinama.“

VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vertintoja ekspertė metodininkė Božena SINICKAJA:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.