Nuo nesąžiningos prekybos gina vis daugiau verslų, tačiau kai kada įstatymas bejėgis

Ūkininkus ir kitus žemės ūkio bei maisto produktų tiekėjus nuo prekybos pasitaikančių neteisėtų veiksmų trečius metus gina Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas (NPPDĮ).

Tiesa, šis įstatymas taikomas ne visiems – yra tam tikrų išimčių, kurias žinoti būtina. Gina, jei veikla nesąžininga Neatsiskaitymas sutartyse numatytais terminais, sutarčių atgaline data pakeitimai, greitai gendančių produktų pristatymo anuliavimas paskutinę minutę – nuo panašių neteisėtų veiksmų, su kuriais ypač dažnai susiduria smulkieji ūkininkai, saugo 2021 metais įsigaliojęs įstatymas.

Iki tol analogiško, tokios apimties priežiūros įstatymo nebuvo, o jam atsiradus žemės ūkio produktų tiekėjams atsirado galimybė siekti kuo sąžiningesnių susitarimų su pirkėjais. Kaip įstatymo laikomasi, prižiūri Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra. Vienas iš Agentūros tikslų – atlikti Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo (NPPDĮ) nuostatų laikymosi priežiūrą, taikytiną tiekėjams ir pirkėjams, išskyrus didelę rinkos galią turinčias mažmenines prekybos įmones – jų priežiūrą ir toliau atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba.

Manantys, kad tiekėjo teisės yra pažeistos, ir pirkėjas taiko nesąžiningus veiksmus visuomet gali kreiptis į Agentūrą.

Kreipiantis tiesiogiai į Agentūrą įstatymas įpareigoja užtikrinti pateikiamos informacijos konfidencialumą. Kreipiantysis turėtų pateikti kuo daugiau išsamesnės informacijos ir duomenų: kokia nesąžininga prekybos praktika jo ar kitos verslo subjekto atžvilgiu taikoma, nurodyti kas, kada, kokiu būdu ir kokį veiksmą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir panašiai, sužinojimo apie galimo pažeidimo datą ir aplinkybes, jei įmanoma, pateikti bet kokius dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius – tuomet Agentūra gali pradėti tyrimą.

Pradėti tyrimą Agentūra gali ir savo iniciatyva. Už įstatymo pažeidimą, taip pat už Agentūros įpareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą, Agentūra turi teisę skirti pinigines baudas. Skiriant baudas, kaip numatyta įstatyme, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, taip pat į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Už Agentūros darbuotojų įpareigojimo nutraukti draudžiamus veiksmus nevykdymą – 300 eurų už kiekvieną nevykdymo arba netinkamo vykdymo dieną. Už trukdymą Agentūros darbuotojams atlikti tyrimą baudos siekia nuo 100 iki 700 eurų.

Tiesa, nors Agentūros Lietuvoje vykdoma veikla – palyginti nauja, neseniai Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė, kad didžiausią pažangą per pastaruosius metus iš visų Lietuvoje esančių priežiūros institucijų padarė būtent VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.

Įstatymas galioja ne visiems

Nors Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymas gina ūkininkus ir kitus žemės ūkio bei maisto produktų tiekėjus, yra atvejų, kuomet jis netaikomas:

• žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams, kurių metinė apyvarta per praėjusius finansinius metus yra 350 milijonų Eurų ir daugiau;
• 5 didžiausiems prekybos tinklams: „Lidl Lietuva“, „Maxima LT“, „Norfos mažmena“ / „Rivona“, „IKI Lietuva“, „Rimi Lietuva“. žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ar žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjų sutartims su vartotojais;
• kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) ar mažųjų bendrijų ir jų narių žemės ūkio ir (ar) maisto produktų pirkimo-pardavimo sutartims.

KVRPA informacija

123rf nuotr.