Nuo vilkų negelbsti ir elektrinės tvoros

Didžiausias vilkų grobis

Tauragės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjas ir šio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Petras Kulikauskas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad rajone vilkai į ūkininkų gyvulių bandų plotus pradėjo traukti dar pavasarį. Gegužės 5 d. Karapolio kaime (Mažonų sen.) sudraskytos 5 avys, kitą dieną Pagirupio kaime (Mažonų sen.) vilkų grobiu tapo dar viena avis. Tame pačiame kaime vilkai darbavosi ir rugpjūčio 2 d. – sudraskė veršiuką. Rugpjūčio 8 d. veršiuko neteko ir Žygaičių seniūnijos ūkininkas, rugpjūčio 21 d. Selmoniškės k. (Mažonų sen.) ūkininkas neteko avies. Pakartotas ir didžiausias vilkų grobis – rugpjūčio 25 d. Vėžaičių k. (Gaurės sen.) buvo nugalabytos penkios avys.

Tokią statistiką pateikęs

P. Kulikauskas tvirtino, kad ūkininkai neabejotinai patyrė nemažų nuostolių. Komisija pagal seniūnijoms ūkininkų rašytinius pranešimus apie vilkų padarytą žalą ir galimus patirtus nuostolius kiekvieną atvejį vertino atskirai, nuvykusi į vietą. Tik kartą nerado sudraskytos avies, bet kitur vaizdai buvo daugiau negu akivaizdūs ir šiurpoki – vilkai gyvulius buvo smarkiai išdraskę, sužaloję – perkandę gerkles, nuplėšę šonus.

„Žala pirmiausia įvertinama, o paskui apskaičiuojama pagal ūkinio gyvūno (gyvojo svorio) praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą atsižvelgiant į ūkinių gyvūnų rūšį, amžiaus grupę, jų skaičių ir svorį. Nuostolius kompensuoja Aplinkos ministerija“, – pažymėjo P. Kulikauskas.

Nuo vilkų labiausiai nukentėję Tauragės rajono ūkininkai nebuvo kalbūs, tik labai apgailestavo netekę gyvulių. Karapolio kaimo ūkininkas iki vilkų antpuolio turėjo šešias aveles, dabar belikusi vos viena...

Vilką užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera

Kelmės rajono Pakražančio seniūnijos Butkiškės kaime mišrų ūkį turintis Nerijus Narbutas augina ir pulką avių. „Mano tėvas iki pensijos ūkininkavo, dabar perėmiau jo ūkį. Auginame mėsinius galvijus ir javus“, – pasakojo N. Narbutas, laikyti avis ėmęs prieš ketverius metus.

Ūkininkas pripažino, kad per visus ūkininkavimo metus jo avys nuo vilkų skaudžiai nukentėjo pirmą kartą. Vieną rugpjūčio rytą rado aptvare penkias avis sudraskytas, dar kelias – perkąstomis gerklėmis, sukandžiotas. Sužalotų gyvuliukų, pašnekovo tvirtinimu, nebuvo įmanoma išgydyti.

Avys ganėsi aptvertos elektriniu piemeniu netoli sodybos. Tokią apsaugą, pasak N. Narbuto, vilkai sugeba net peršokti, šiems plėšrūnams tokia kliūtis – ne problema. Vilkų buvo apsilankyta ir ankstesniais metais – aptvare buvo rastas veršelis apdraskytu šonu. Bet tokio žiauraus išpuolio nepasitaikė.

Ūkininkas N. Narbutas neabejoja, kad avis sudraskė vilkai. Po išpuolio jis įrengė vaizdo stebėjimo ir fiksavimo kamerą, tad neilgai trukus prie ganyklos vilkas ir nusifotografavo. Aplinkui teritorijos – miškingos, plyti ištisi miškų masyvai. Tad nekeista, kad vilkai apsigyvenę.

Kai Nerijaus ūkyje siautėjo plėšrūnai, jis pats buvo išvykęs, todėl dėl kompensacijos už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą N. Narbutas į seniūniją nesikreipė. Pasidomėjęs galiojančia tvarka, Kelmės rajono savivaldybės administracijai pateikė paraišką – prašė finansinės paramos įsigyti stacionarią tvorą, kuria aptvertų maždaug 60–70 arų sklypo dalį, kad avis galėtų suvaryti ir saugiai uždaryti nakčiai. Tvora būtų apie 1,60 m aukščio, apie 500 m ilgio.

„Kaip gaila bebūtų vilkų papjautų avyčių, iš dalies džiaugiuosi, kad greičiausiai pas mane apsilankė vienas vilkas, o ne vilkų šeima, kuri moko medžioti jauniklius. Tuomet nuostoliai būtų buvę keliskart didesni. Tad labai tikiuosi, kad bent dalį išlaidų, įsirengiant aptvarą, rajono savivaldybės administracija kompensuos, ir ateityje didelių nuostolių išvengsiu“, – vylėsi N. Narbutas.

Lietuvos kraštovaizdžio gyvūnus – avis – ūkininkas labai norėtų auginti dar ne vienerius metus. Dabar laiko tris dešimtis šiurkščiavilnių avių. Apytikriai pagal ėrienos ir avienos skerdienos kainą rinkoje N. Narbutas suskaičiavo netekęs maždaug po 150 Eur nuo kiekvienos sudraskytos avies.

Ūkininkas, kaime, prie miškų augęs ir būnantis iki šiol, teigė matantis gausėjančias tiek elnių, tiek šernų bandas. Žvėrių, pasak N. Narbuto, Kelmės krašte tikrai labai daug. Pašnekovo nuomone, ir vilkų jau yra per daug.

Apsaugai – aviganiai ir populiacijos reguliavimas

Vilkų populiaciją Lietuvoje bandoma reguliuoti – nustatyti limitai, kiek vilkų galima sumedžioti per medžioklės sezoną. Per 2022–2023 m. medžioklės sezoną vilkų buvo sumedžiota net 49 rajonų savivaldybėse. Daugiausia – Ukmergės (19), Ignalinos (13), Kėdainių ir Vilniaus (po 11), Panevėžio, Rokiškio, Utenos ir Varėnos rajonuose (po 10). Nors vilkus galima medžioti nuo spalio 15 d. iki kovo 31 d., išnaudojus 282 vilkų limitą, sezonas nutrauktas anksčiau.

Kelmės r. ūkininkas N. Narbutas, medžiojantis nuo 2000-ųjų, sykį yra sumedžiojęs vilką. Pilkis krito 2022 metų žiemą. Ūkininko ūkis yra būrelio, kuriam priklauso, medžioklės plotuose.

Siekiant apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų, remiamas ir prevencinių priemonių įsigijimas. Didėjant vilkų populiacijai ir galimai jų žalai ūkiniams gyvūnams, finansuoti elektrinių aptvarų ir net aviganių įsigijimą numatyta ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane. Parama teikiama gyvūnų apsaugai lauke – pievose ir ganyklose, bet ne namų valdoje, sodyboje ar miške. Kita būtina sąlyga – projekto įgyvendinimo vieta turi priklausyti savivaldybei, kurioje per pastarąjį penkmetį registruota ne mažiau kaip 10 vilkų žalos atvejų.

Tauragės rajone gegužę–rugpjūtį jau nustatyti septyni atveji ir 14 sudraskytų avių bei veršiukų.

Tauragės r. savivaldybės administracijos ir Nerijaus NARBUTO nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.