Įvairiose Nyderlandų vietose ūkininkai jau surengė viešas protesto akcijas su traktoriais greta didelių kelių ir ant tiltų. Gelderlando provincijos lauke dešimtys traktorių suformavo užrašą „Užtenka!!“. Taip pat pasirodė ženklai ir transparantai su tokiais šūkiais kaip „Didžiuojamės ūkininku“, „Politika kuriama biure, Nyderlandai žlunga“ ir „Padėkite“.
Dar liepos 27 d., dešimtys traktorių susirinko prie kelių ir tiltų visuose Nyderlanduose, įskaitant A27, A16 ir A2 greitkelius, o apie 150 ūkininkų susirinko prie Borculo rotušės, kad įteiktų laišką, kuriame prieštarauja šiems planams.
Tarp protestų iniciatorių yra interesų grupės „Agractie“ ir „Ūkininkų gynybos pajėgos“. Įvairių Nyderlandų žiniasklaidos priemonių teigimu, iki šiol akcijos vyko taikiai ir draugiškai. Artimiausiomis dienomis ir savaitėmis planuojama surengti dar keletą didelių protesto akcijų, juolab, kad vietos valdžia į ūkininkų protestus neįsiklauso ir neketina atsisakyti savo planų.
Tiesioginė protestų priežastis – birželio pabaigoje žemės ūkio ministro Jaimi van Esseno paskelbtas azoto mažinimo priemonių paketas. Šio plano tikslas – sumažinti azoto išmetimą Nyderlanduose, neva siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamą gamtą.
Remiantis pasiūlymais, iki 2035 m. žemės ūkio sektorius turi sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį 42–46 proc., palyginti su 2019 m. Siekdamas šio tikslo, kabinetas, be kita ko, ketina įvesti konkrečiam ūkiui taikomus išmetamųjų teršalų standartus, taikyti maksimalų 2,6 karvės viename hektare tankumą ir nustatyti buferines zonas aplink gamtos rezervatus.
50 procentų mažinimo tikslas taikomas pramonei ir mobilumo sektoriui. Tuo vyriausybė taip pat siekia vėl sukurti erdvės statybos projektams, kuriems šiuo metu dažnai negaunamas azoto leidimas, rašo portalas „Vilt“.
Ūkininkų teigimu, siūlomos priemonės yra per griežtos. Jie reikalauja, kad visas paketas būtų grąžintas į pradinę padėtį ir kad vyriausybė kartu su žemės ūkio organizacijomis ieškotų tinkamo sprendimo.
Pasak portalo „Farmers Weekly“, ūkininkų grupės teigia, kad daugelį metų griežtinamos aplinkosaugos taisyklės neproporcingai apkrauna žemės ūkį ir gali priversti gerokai sumažinti gyvulių skaičių.
„Agractie“ pirmininkas Erikas Luitenas perspėjo, kad ūkininkai susiduria su „priemonių gausa“, dėl kurios bus vis sunkiau dirbti pelningai.
„Ekonomiškai verslui tai neįmanoma“, – sakė jis, teigdamas, kad ūkininkai gali įvykdyti vieną reikalavimą, o tada iš karto susidurti su kitu.
Jau paskelbta, jog rugpjūčio 14 d. įvyks masinė nacionalinė demonstracija, o tolesni protestai, jeigu valdžia neatsikvošės, planuojami rugsėjo 15 d.
Ministras J. van Essenas teigia esąs pasirengęs pradėti dialogą su sektoriumi, tačiau aiškina, jog šių planų atšaukimas ar drastiškas pakeitimas nėra išeitis. Pasak jo, norint išvesti Nyderlandus iš daugelį metų trunkančios azoto aklavietės, būtina atlikti tolesnį aiškinimą. „Jau septynerius metus matome, ką reiškia nieko nedaryti: ūkininkai, kurie negali gauti leidimų, verslininkai, kurie negali investuoti, ir jauni ūkininkai, kurie neturi aiškumo dėl savo ateities. Tai nėra geras rezultatas niekam“, – sako jis interviu portalui „Nieuwe Oogst“.
Ministras taip pat atkreipia dėmesį į 20 milijardų eurų biudžetą, kurį Vyriausybė skiria ūkininkams paremti, kad šie galėtų priimti savo verslui ir ateičiai tinkamiausius sprendimus. Šios lėšos gali būti panaudotos investicijoms, be kita ko, į išmetamųjų teršalų mažinimą, ekstensifikaciją, konversiją, verslo perkėlimą arba – kai tai pasirenka patys verslininkai – verslo uždarymą.
Ateinančiu laikotarpiu ministras ketina toliau plėtoti plotais pagrįstą požiūrį kartu su žemės ūkio sektoriaus, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų valdžios lygmenų atstovais: „Tikslas aiškus: užtikrinti aiškumą ir ateities poreikius atitinkantį žemės ūkį, tuo pačiu išlaisvinant Nyderlandus iš azoto aklavietės.“
Parengė Ričardas Čekutis