O jeigu panaikintų BŽŪP?

Kaip akcentuoja agrarheute.de analitikas Norbertas Lehmanas, Briuselio vykdoma bendroji žemės ūkio politika nuolat kritikuojama, kaltinama ir dažnai net keikiama, jai kasmet išleidžiama dešimtys milijardų eurų, tačiau su kiekviena žemės ūkio reforma biurokratinės džiunglės, regis, tik tankėja... Todėl jis užduoda retorinį klausimą: o kas nutiktų, jei apskritai būtų panaikinta BŽŪP?

Remiantis ES Jungtinio tyrimų centro (JTC) tyrimu, ypač smarkiai sumažėtų smulkiųjų ūkininkų pajamos bei susitrauktų visa žemės ūkio gamyba, neišvengiamai išaugtų kainos ir nukentėtų aprūpinimas maistu.

Pagrindiniai scenarijai

Paskelbtame tyrime „Scenarijus 2040“ JTC Europos Komisijos vardu išnagrinėjo tris politikos scenarijus.

Pirmajame scenarijuje parama nukreipiama į BŽŪP priemones, didinančias produktyvumą ir konkurencingumą (Prod&Inv), antrajame scenarijuje parama perkeliama labiau į aplinkosaugą ir klimatą orientuotas intervencijas (Env&Clim). Tyrime taip pat pateikiamas trečiasis, fatališkiausias scenarijus – „Jokios BŽŪP“ (No CAP), imituojantis visos BŽŪP sistemos panaikinimą.

Trijų scenarijų pasekmės ūkininkams, vartotojams, žemės naudojimui ir klimato apsaugai palyginamos su atskaitos scenarijumi, pagrįstu dabartiniais nacionaliniais BŽŪP strateginiais planais. Poveikio vertinimas imituojamas naudojant kelis ekonometrinius modelius.

Rezultatai iškalbingi

Tyrimas rodo, kad BŽŪP uždarymo atveju, iki 2040 m. vidutiniškai mažesnių ūkių (standartinės produkcijos vertė mažesnė nei 50 000 EUR) žemės ūkio pajamos visoje ES sumažėtų 21 proc., o dideli ūkiai prarastų 6 proc. savo pajamų. Be to, būtų prarasta 250 000 darbo vietų.

Kitaip sakant, mažesnių ūkių egzistavimas atsidurtų pavojuje, kadangi padidėtų ūkių uždarymo rizika, o struktūriniai pokyčiai spartėtų.

Žemės ūkio produkcija mažėtų: tyrime prognozuojama, kad pagrindinių augalinių produktų, tokių kaip javai, aliejiniai augalai, vaisiai ir daržovės, gamyba sumažėtų maždaug 5 proc. Naudojamos žemės ūkio paskirties žemės plotas sumažėtų apie 2,5 proc., o tai atitinka maždaug 4 mln. hektarų.

Be BŽŪP gyvulininkystės apimtys taip pat sumažėtų. Dėl to mėsos gamyba susitrauktų daugiau nei 7 proc., palyginti su baziniu scenarijumi. Pieno gamyba sumažėtų maždaug 3 proc.

Automatiškai tai reikštų niūrią perspektyvą visam ES žemės ūkiui: visų produktų grupių savarankiškumo lygis mažėtų, importo dalys didėtų, o ES konkurencingumas pasaulinėje rinkoje smuktų.

Atitinkamai, vartotojai privalėtų išleisti daugiau pinigų maistui, o labiausiai padidėtų vaisių ir daržovių kainos (+4 proc.). Ypač nukentėtų mažesnes pajamas gaunantys namų ūkiai.

Struktūriniai kompromisai

„Prod&Inv“ scenarijuje gamybos plėtra mažina produktų gamybos sąnaudas ir vidaus kainas, stiprina ES konkurencingumą pasaulinėse rinkose, tačiau gali padidinti tam tikrą spaudimą aplinkai. Konkrečiai – žemės ūkio produkcija 2040 m. padidėtų 2,7 proc., palyginti su atskaitos scenarijumi, o tai pagerintų ES prekybos balansą 2,7 mlrd. eurų. Vartotojams būtų naudingos šiek tiek mažesnės maisto kainos, o bendras užimtumas sektoriuje išliktų stabilus.

Tačiau ši ekonominė nauda turėtų ir šalutinį aplinkosauginį poveikį. Be kita ko, tai galėtų lemti didesnį žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą (+0,5 proc.) ir 1,4 proc. padidėjusį azoto perteklių vienam hektarui.

Priešingai, „Env&Clim“ scenarijaus gamybos susitraukimas didina vidaus kainas, o tai naudinga ekstensyviems gamintojams, tačiau gali padidinti priklausomybę nuo importo ir sumažinti tarptautinį konkurencingumą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėtų 1,7 proc., o azoto perteklius – 2 proc. Ekologiškesnis modelis, pasitelkiant į ekologiją orientuotas inovacijas, taip pat galėtų sukurti iki 90 000 naujų darbo vietų kaimo vietovėse.

Tačiau ši nauda turi savo kainą: žemės ūkio gamyba sumažėtų 4 proc., dėl to neišvengiamai padidėtų maisto kainos ir importas, o tai pablogintų ES prekybos balansą maždaug 1,8 mlrd. eurų.

Kitaip sakant, rezultatai išryškina esminius struktūrinius kompromisus tarp intensyvinimo ir ekstensyvinimo. Į produktyvumą orientuotos strategijos didina išteklių naudojimo efektyvumą ir riboja bandos bei ploto plėtrą. Priešingai, į aplinką orientuotas ekstensyvinimas, nors ir mažina aplinkosauginį spaudimą vienam hektarui arba vienam gyvuliui, dažnai reikalauja didesnių gyvulių ir žemės bazių, kad būtų išlaikytas produkcijos lygis, o tai paprastai didina spaudimą produkcijos vienetui. Šis struktūrinis kompromisas greičiausiai išliks net ir taikant tvaraus intensyvinimo metodus.

Poveikis aplinkai ir spaudimas ūkiams

Minėtame tyrime nustatyta, jog Bendrosios žemės ūkio politikos panaikinimas taip pat turėtų neigiamos įtakos aplinkai ir klimato apsaugai.

Nors pagal scenarijų „No CAP“ ES žemės ūkio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimas apskritai sumažėja dėl sumažėjusios gamybos, pasauliniu mastu išmetimas iš tikrųjų auga dėl gamybos perkėlimo arba „nutekėjimo“ į mažiau efektyvius vadinamojo Trečiojo pasaulio regionus.

Tokiu atveju ir azoto perteklius ES žemės ūkyje mažėja, tačiau išlieka gerokai per didelis probleminiuose regionuose, į kuriuos persikeltų gamyba.

Tyrimas rodo, jog Europoje neišvengiamai mažėtų ir auginamų augalų įvairovė, o likusiuose plotuose būtų dirbama intensyviau nei dabar.

Žemės ūkio praktikai BŽŪP panaikinimo scenarijus reiškia, kad mažesni ūkiai ir mažai konkurencingos vietovės patiria ypatingą spaudimą. Be BŽŪP kyla didžiulių struktūrinių pokyčių rizika – ūkių bus mažiau, jie bus didesni ir intensyvesni.

Finansinės paskatos inovacijoms ir tvariai gamybai mažėja, o tai gali susilpninti aplinkos ir klimato apsaugą.

Vartotojai turėtų tikėtis didesnių kainų ir platesnio importuojamų prekių asortimento, nors ES kokybės ir aplinkosaugos standartai ne visada garantuojami, importuojant prekes iš trečiųjų šalių.

Rimtesnė aplinkos apsauga kainuotų dar brangiau.

JTC tyrėjai daro išvadą, kad nėra vieno universalaus ES žemės ūkio politikos sprendimo, kuris išspręstų visas problemas. Jų nuomone, išvados reikalauja sumanaus ir subalansuoto politikos požiūrio, kuriame būtų atsižvelgta į sudėtingus kompromisus tarp ekonominio gyvybingumo, aprūpinimo maistu ir aplinkos apsaugos tiek vietos, tiek pasauliniu lygmenimis. Todėl BŽŪP ateitis turėtų būti grindžiama išsamiu šių konkuruojančių reikalavimų supratimu, siekiant užtikrinti atsparią ir tvarią Europos žemės ūkio ateitį.

Parengė Ričardas Čekutis