Organizuotos telefoninių sukčių grupuotės nariams – realios laisvės atėmimo bausmės

Skaičiuojama, kad nuo tarptautinės organizuotos nusikalstamos telefoninių sukčių grupės 2024 m. vos per savaitę Lietuvoje nukentėjo 42 asmenys bei kelios įmonės, o nusikaltėlių grobiu tapo beveik 315 tūkst. eurų.

Šį itin sudėtingą ir didelės apimties ikiteisminį tyrimą organizavo ir valstybinį kaltinimą palaikė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras, tyrimą atliko Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai. Teisėtvarkos pareigūnams teko tirti itin sudėtingą, kruopščiai organizuotą, turinčią konspiracinių elementų sukčiavimo schemą, tyrimo metu surinkta ir išanalizuota daugybė gautų duomenų.

Bylos duomenimis, D. M. ir V. G. 2024 metų gegužę, veikdami organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, pagal iš anksto parengtą nusikalstamų veikų planą ir susitarimą, įgijo svetimas elektroninės mokėjimo priemones ir jų naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinių sistemų, atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodami svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Tokiu būdu apgaule kaltinamieji savo ir kitų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą – 314 tūkst. 471 eurą.

Nukentėjusiaisiais nuo minėtos organizuotos grupės šioje byloje buvo pripažinti 42 asmenys iš įvairių Lietuvos regionų bei du juridiniai asmenys.

Tyrimo duomenimis, paskambinę nukentėjusiesiems telefonu, organizuotos grupės nariai rusų kalba prisistatydavo bankų atstovais, policijos pareigūnais, „Google“ atstovybės darbuotojais ar kitais asmenimis, įtraukdavo juos į pokalbį. Dažniausiai nukentėjusiesiems būdavo pranešama kokia nors nemaloni žinia – apie neva įvykusį įsilaužimą į jų banko sąskaitą, jų vardu neteisėtai paimtą kreditą, įsilaužimą į socialinių tinklų paskyrą ir pažadama pagalba. Įgiję žmonių pasitikėjimą, nusikaltėliai iš jų išviliodavo elektroninės bankininkystės duomenis ir kitą svarbią informaciją, neretai – pačias banko mokėjimo korteles bei grynuosius pinigus. Pasinaudodami iš nukentėjusiųjų išviliota informacija ar jų banko kortelėmis, kaltinamieji ištuštindavo bankų sąskaitas, imdavo jų vardu kreditus, atsidarydavo naujas sąskaitas ir panaudodavo jas pervesdami iš kitų asmenų išviliotus pinigus.

Teismas taip pat tenkino didžiąją dalį nukentėjusiųjų pateiktų civilinių ieškinių ir iš nuteistųjų solidariai priteisė daugiau kaip 293 tūkst. eurų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Siekiant užtikrinti civilinių ieškinių atlyginimą, ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų turimam turtui prokuroro nutarimais buvo taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Generalinės prokuratūros informacija