Ashburn +13,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024
Ashburn +13,3 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 25 Bal 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Pagalba pieno gamintojams ar tik karūna ministrui?

2024/03/31


Vienas esminių per Europą nuvilnijusių ūkininkų protestų reikalavimų – sąžiningas atlygis už jų pagamintą žemės ūkio produkciją – itin aktualus mūsų pieno gamintojams, kurių vis mažėja, o šio sektoriaus problemos – gilėja. Ūkininkai vylėsi, kad pagelbėti galėtų deramai pakeistas vadinamasis Pieno įstatymas, tačiau Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK) pasiekusį naują jo projektą, kuriam atliktas ekspertinis vertinimas, jie vadina niekiniu – neįvertinta pieno perdirbėjų oligopolija, neįtraukiami prekybininkai ir neatsižvelgta į pieno gamintojų pasiūlymus.

Neskaidrumas ir manipuliacijos

Pernai pieno sektorių ištikus krizei, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) suskato rengti naują Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo, dar kitaip vadinamojo Pieno įstatymo projektą. Skelbiama, kad juo norima apsaugoti pieno gamintojus nuo nesąžiningų supirkėjų veiksmų, įnešti daugiau skaidrumo, nustatant priedus ir priemokas, stiprinti žalio pieno pardavėjų derybines galias ir skatinti pieno gamintojų jungimąsi į pripažintus kooperatyvus.

ŽŪM nurodo, kad šiuo metu pieno sektoriuje taikoma kainodara sukuria iškreiptą pieno kainos formavimo procesą. 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs Pieno įstatymas lėmė tokią situaciją, kad pieno kaina tarsi susidaro iš dviejų elementų – fiksuotos kainos dalies, kuri vadinama pieno kaina, ir kintamosios dalies, kuri vadinama priedais ir priemokomis. Tai sudaro sąlygas įvairioms manipuliacijoms, neskaidrumui ir neapibrėžtumui.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte taip pat pabrėžiama, kad Lietuvoje pieno gamintojai yra silpnoji visos pieno grandinės dalis, o žalio pieno pardavėjų ir pieno pirkėjų santykiuose yra didelis derybinių galių disbalansas. Taip pat pripažįstama, kad pieno perdirbimo sektoriuje susiformavusi ryški oligopolinė struktūra, pagrindinės 5 pieno perdirbimo įmonių grupės sunaudoja apie 90 proc. viso Lietuvoje perdirbamo pieno.

Šiuo metu pripažinti kooperatyvai superka apie 25 proc. bendro šalyje supirkto žalio pieno kiekio. Kooperacijos plėtrą stabdo tai, kad pieno supirkimo kooperatyvai, parduodantys pieną perdirbimo įmonėms, yra diskriminuojami – iš jų pienas perkamas mažesne kaina nei iš kitų pieno gamintojų, iš kurių pienas paimamas tiesiai iš ūkio, nepaisant to, kad kooperatyvai pieną pristato tiesiai į įmonę, t. y. šiuo atveju perdirbėjai nepatiria jokių logistikos kaštų. Statistiniais duomenimis, 2023 m. vasario mėn. pieną perkant tiesiai iš ūkių kaina buvo 307 Eur/t, o pieną perkant iš supirkimo įmonių – 292 Eur/t, skaičiuojant bazinius rodiklius.

Liga diagnozuota, bet stinga vaistų

Pieno gamintojai sutaria, kad šio sektoriaus ligos diagnozė tik iš dalies teisinga. Jų įsitikinimu, dabar siūlomi Pieno įstatymo pakeitimai pieno sektoriaus neišgydys, nes pirmiausia nepakeis pieno perdirbėjų oligopolinės struktūros, nepaveiks ir įtakingųjų prekybininkų. Naujoje Pieno įstatymo redakcijoje siūloma, kad sutartyje pieno kaina gali būti nustatyta fiksuota arba apskaičiuojama pagal sutartyje apibrėžtus rodiklius. Pieno pirkėjas įpareigojamas nustatyti aiškią priedų ir priemokų sistemą. Kartu siūloma riboti priedų ir priemokų dydžius, t. y. draudžiama žalio pieno pirkėjams mokėti už perkamą žalią pieną priemokas ir priedus, kurių dydžiai būtų didesni kaip 20 proc. žalio pieno pirkimo kainos.

Dar norima įtvirtinti, kad apskaičiavimas dėl priemokų už pagrindinius kokybės reikalavimus, viršijančius žalio pieno kokybės rodiklius, bei nuoskaitų rūšys ir jų taikymas būtų vykdomas pagal žemės ūkio ministro nustatytą pieno supirkimo tvarką. Taip pat nustatoma, kad perkant pieną iš pripažinto žemės ūkio kooperatyvo, kai pienas pristatomas tiesiai į pieno perdirbimo įmonę, jo kaina būtų ne mažesnė negu pieno, kai žalias pienas paimamas iš ūkio specializuoto pieno šaldytuvo.

Įstatymo projekto rengėjai pabrėžia, kad norima sutartinius santykius sureguliuoti vadovaujantis ekonomine logika – kaina už perkamą ir parduodamą žalią pieną būtų nustatoma atsižvelgiant į paklausos ir pasiūlos santykį rinkoje bei į kitus rinkoje veikiančius veiksnius, o priedai ir priemokos būtų mokami už papildomą gaunamą vertę (labai gerą pieno kokybę, didelį tiekiamo pieno kiekį, tam tikrą gamybos metodą ir kt.).

Numatoma galimybė, kad derybos tarp pieno pirkėjo ir pardavėjo dėl pieno pirkimo ir pardavimo sutarties sąlygų būtų pagal pieno pardavėjų atstovavimą, t. y. pieno gamintojai būtų skatinami burtis į organizacijas ir kartu derėtis su pieno pirkėjais. Tokiu būdu būtų sujungiama pieno pardavėjų derybinė galia.

Pliusas tik ministrui?

KRK pernai birželį Pieno įstatymo projekto svarstyme nutarė daryti pertrauką ir pasiūlė ŽŪM atlikti jo ekspertinį vertinimą. Tai buvo padaryta, tačiau ir pieno gamintojai, ir KRK nariai dėl jo turėjo kritinių pastabų. Seimo narys Jonas Gudauskas pastebėjo, kad ekspertai neįvertino Lietuvoje egzistuojančios pieno perdirbimo įmonių oligopolijos ir kokią tai turi įtaką žalio pieno supirkimo kainai. Tad ko verta atlikta analizė?

„Tai labai teisingas pastebėjimas ir tiesa, nes dėl to ypač kenčia smulkieji ir vidutiniai ūkiai, kurie negali išsiderėti geresnių kainų, nes neturi derybinės galios“, – sutiko Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) pirmininkė Renata Vilimienė.

Ūkininkė pabrėžė, kad dabartinis Pieno įstatymo projektas, kuriuo norima padėti smulkiesiems ir vidutiniams pieno ūkiams, jų visiškai negintų ir niekaip jiems nepasitarnautų. „Tie ūkiai neturės jokių svertų ir derybinių galių, todėl šis įstatymo projektas yra netinkamas – niekinis. Nors jis yra labai reikalingas smulkiesiems pieno gamintojams, būtų pati didžiausia bėda, jeigu jį priimtų tokį, koks jis dabar pateiktas. Tai, matyt, labiau reikalinga ŽŪM ir žemės ūkio ministrui, kad jis galėtų užsidėti karūną ir pasakyti, jog štai ką nuveikė. Bet tai būtų pliusas tik ministrui, o ne ūkininkams“, – konstatavo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė.

vilimiene
LVPŪA pirmininkė Renata Vilimienė: „Pieno įstatymas, matyt, reikalingas ŽŪM ir žemės ūkio ministrui, kad jis galėtų užsidėti karūną ir pasakyti, jog štai ką nuveikė.“

Niekas nepasikeistų

R. Vilimienė teigė projekte neradusi nuostatos, kad būtų draudžiama taikyti pieno pardavėjų suskirstymą į dešimt grupių pagal parduodamo pieno kiekį, o būtent tai lemia skirtingas pieno kainas gamintojams ir iškreipia rinką. „Tokio sakinio neradau, o tai, kas nedraudžiama, vadinasi, yra leidžiama. Įstatymo projektas nedraudžia veiksmų, kurie dabar yra blogi, tad niekas nepasikeistų nė per nago juodymą. Apskritai nėra to pagrindinio raktinio žodžio, kuris iš tikrųjų nulemtų, kad įstatymas būtų geras ir galima būtų sakyti „valio“, – apgailestavo LVPŪA pirmininkė. Visgi ji pripažino, kad viena nuostata yra gera – dėl įpareigojimo kooperatyvams, kurie atveža pieną prie įmonių vartų, mokėti ne mažesnę nei vidutinę pieno supirkimo kainą. „Ir dėl priedų gerai, kad norima reglamentuoti. Bet galima „praslysti“ kitoje vietoje – iki šiol buvo prižiūrima fiksuota kainos dalis, o įstatymo projekte siūloma priedų priežiūra, tačiau išnyksta kainos priežiūra“, – pastebėjo R. Vilimienė.

Ūkininkė skeptiškai vertino siūlymus pieno kainą nustatyti aukcionų būdu, apie kuriuos niekas nežino, taip pat remiantis kažkokiais žemės ūkio ministro nurodymais. „Neįtikinamai skamba ir siūlymas, kad kaina gali būti išsiderama ūkininkams susijungus į grupes. Iš kur jos atsiras, jeigu, pavyzdžiui, kaime likęs tik vienas pieno gamintojas? Be to, nėra net paaiškinimo, kaip tos grupės turėtų kurtis. Kita vertus, jau dabar kooperatyvai negauna geresnės kainos, tai ko būtų vertas dviejų ūkininkų susidėjimas?“ – nuo realybės atitrūkusiais svaičiojimais stebėjosi ŪP pašnekovė.

Nelygios jėgos

Pieno gamintojai ne kartą siūlė į įstatymo projektą įtraukti nuostatą, kad kaina būtų mokama pagal 3 pieno pristatymo būdus: imant iš ūkininko šaldytuvo, iš pieno supirkimo punkto ir kai pienas vežamas prie supirkėjų vartų. „Jeigu ima iš šaldytuvo, kaina turi būti vienoda ir už 100 kg, ir 1 t, ir t. t. Jeigu atveži į pieno supirkimo punktą, vėl pieno kiekio kaina turi būti vienoda, bet tokiam pieno pardavėjui turi būti išrašyta sąskaita už punkto išlaikymą. Tokiu atveju jis gal jau kitą dieną nusipirks šaldytuvą. Tai būtų optimalus variantas, jeigu tai atsidurtų šiame projekte, būtų geras žingsnis“, – įsitikinusi R. Vilimienė.

Siūlymas pieno gamintojams mokėti atsižvelgus į pieno pristatymo būdą jau buvo nugulęs į ankstesnį Pieno įstatymo projektą, tačiau naujojoje redakcijoje to nebeliko. „Toks variantas, prie kurio buvo labai daug dirbta, tiko buvusiam žemės ūkio ministrui Andriui Palioniui, bet kai buvęs žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas ištraukė naują redakciją, ši vieta dingo. Tai panaikinta be jokių diskusijų, pristatymų. Tačiau atsirado dvi naujovės – pieno pardavimas pagal mistišką aukcioną, apie kurį niekas nežino, ir ūkininkams susibėgus į grupes. Mes stengiamės, jog šis projektas būtų tinkamas pieno gamintojams, bet lygiai taip pat stengiasi ir pieno perdirbėjai. Tik mūsų jėgos nelygios, nors įstatymas turėtų apginti mus“, – apibendrino LVPŪA pirmininkė.

Kas laižo grietinėlę?

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) direktorius Eimantas Bičius teigė, kad pieno sektoriaus pokyčius galėtų nulemti tik visos maisto tiekimo grandinės dalyvių – gamintojų, perdirbėjų, prekybininkų ir valstybės – gaunamos kainos įvertinimas. „Mes su perdirbėjais kapojamės, o didžiąją dalį pasiima prekybininkai, valstybė taip pat susirenka nemažą pridėtinės vertės mokestį (PVM). Sako, kad prekybininkus reguliuoja kitas įstatymas, bet kas draudžia ir šiame įstatyme įvesti tam tikras reikalingas nuostatas?“ – LPGA poziciją dėstė ŪP pašnekovas.

Jis antrino kitos pieno gamintojų asociacijos vadovei, kad neaišku, kaip gimė nauja Pieno įstatymo redakcija. „Dėl ankstesnio projekto buvo labai daug diskusijų ir lyg rastas kompromisas, o dabartinė atsirado iš nežinia kur. Įdomu tai, kad dėl nuostatų nediskutuojama – jos jau tik derinamos. Mes pateikėme siūlymus, bet į juos niekas nereagavo. Tai nėra variantas, kuris būtų suderintas su visomis pusėmis. Kita vertus, ir dabartinis įstatymas nepadeda, kai kuriais atvejais tik apsunkina“, – aiškino E. Bičius.

Jis užsiminė, kad Europos pieno taryba ragina įgyvendinti tokias reformas, kad rinkoje žemės ūkio produkcijos kaina būtų teisinga ir dengianti sąnaudas. „Po pieno kvotų panaikinimo kilo gana didelis chaosas, tad kalbama apie tam tikrą reguliavimą. Bet toks variantas, kokį dabar teikia, mums netinka. Mes siūlėme remtis Ispanijos pavyzdžiu, kur numatyta, kad už žemės ūkio produkciją nebūtų mokama mažiau nei savikaina. Tai būtų svarbu ištikus krizei. Pernai, palyginti su 2022 m., šalies pieno gamintojų pajamos sumažėjo 176 mln. Eur, o perdirbėjų pajamos ir pelnai išaugo. Vadinasi, jie produktus pardavė brangiai, o žaliavą pirko pigiai“, – akcentavo LPGA direktorius.

Bicius
LPGA direktorius Eimantas Bičius: „Mes su perdirbėjais kapojamės, o didžiąją dalį pasiima prekybininkai, valstybė taip pat susirenka nemažą PVM.“

Popierinės idėjos

R. Vilimienė ŪP teigė skeptiškai vertinanti ir ekspertų atliktą Pieno įstatymo projekto analizę. „Kai pirmą kartą mums ją pristatė, tai pasirodė, kad tai joks ne ekspertinis vertinimas, o tik visų mūsų diskusijų apžvalga. Mes pateikėme pastabas ir pasiūlymus, taip pat paprašėme, kad būtų įtraukta kitų šalių patirtis ir kt. Dabar jis pakoreguotas, ekspertai lyg ir pritaria projektui, nes motyvuojama, kad, gamintojams susibūrus į grupes, bus geriau derėtis dėl pieno kainų ir t. t. Žodžiu, popieriuje idėjos gal ir gerai atrodo, bet natūroje, kai žinai realias aplinkybes, jos neveiks“, – konstatavo LVPŪA pirmininkė.

Grąžino tobulinti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/04/25

Buvęs miestietis žemės ūkyje – kaip žuvis vandenyje

Kėdainių r. Vermenos žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) karvės – vienos produktyviausių šalyje. Per dieną duoda vidutiniškai po 34 litrus pieno. „Karvė gali suėsti daug kokybiško pašaro, tačiau neduos daug baltyming...
2024/04/25

EP patvirtino taisykles dėl pakartotinio pakuočių naudojimo ir perdirbimo

Trečiadienį Europos Parlamentas priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama, kad ES rinkoje pakuotės taptų tvaresnės ir jų būtų naudojama mažiau. Taisyklėse, dėl kurių preliminariai susitarta su ES Taryba, numatytas pakuočių atliekų kiekio mažinimo...
2024/04/24

Vienas „Vičiūnų“ vadovų: verslo Rytuose pardavimo kaina nėra džiaugsminga

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po beveik dvejus metus trukusio proceso pagaliau pardavus verslą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose N...
2024/04/24

Kova su nesąžiningos prekybos praktika maisto tiekimo grandinėje: EK įžvalgos

Šiandien Komisija paskelbė Direktyvos dėl nesąžiningos prekybos praktikos (NPP) įgyvendinimo maisto tiekimo grandinėje ataskaitą. 2019 m. priimta vadinamąja apsaugos nuo NPP direktyva draudžiama 16 praktikų, kurios gali turėti žalingą povei...
2024/04/24

Kuo daugiau uždaroma bankų skyrių – tuo didesni pelnai

„Vien tik auksas valdo mus, žmonės jam tarnauja!“ (J. V. Goethe, Mefistofelio sparnuota frazė dramoje „Faustas“) Lietuvos komerciniai bankai, žarstantys įspūdingus pelnus, regionuose uždaro skyrius, gyventojai lieka be...
2024/04/24

Pajamų deklaravimui liko vos savaitė: dažniausiai užduodami klausimai

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad pajamas privalantiems deklaruoti gyventojams tai padaryti liko savaitė. Pajamų mokesčio deklaracijas pateikti jie turi iki gegužės 2 d. Šiuo metu pareigą atliko apie 69 proc. privalančiųjų d...
2024/04/24

VMVT kviečia diskusijai: kodėl geriausią žmogaus draugą kaustome grandinėmis?

Balandžio 24 dieną minima Šuns diena. Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų, tokios progos minėjimas skatina atkreipti dėmesį į problemas, keisti požiūrį į augintinius ir elgesį su jais. Anksčiau šuo bu...
2024/04/24

Gyventojai dažniau skundžiasi dėl keliamo triukšmo

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, Tarptautinę triukšmo suvokimo dieną, kasmet minimą balandžio paskutinį trečiadienį, atkreipia dėmesį į triukšmo žalą sveikatai ir primena, kur kreiptis, kai ramybės neduod...
2024/04/24

LSA kategoriškai nepritaria siūlymui įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę

Bandymas paskubomis ir be diskusijų įvesti naują savivaldybės tarybos pirmininko pareigybę yra nepriimtinas ir diskredituoja ne tik teisinės valstybės principus, bet ir vos metus veikiantį naująjį vietos savivaldos modelį. Taip Lietuvos savivaldyb...