Pakvipo pinigais: kas bendro tarp klimato kaitos ir elektros kabelių?

Teks ir pelkėms

Klimato kaitos programos 2026–2029 m. investicijų plano projekte, kuriam jau pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas (AAK) ir kurį dar turės tvirtinti Vyriausybė, numatytas biudžetas – 552 mln. Eur. Ši programa yra skirta klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo priemonėms finansuoti, o pajamos gaunamos iš Europos Sąjungos (ES) apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos.

Iš 4 metų laikotarpiui tvirtinamos Klimato kaitos programos daugiausia lėšų – 492,5 mln. Eur – suplanuota skirti pastatų atnaujinimui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) absorbavimo pajėgumų didinimui – 54,5 mln. Eur, iš kurių daugiausia – 40 mln. Eur – numatyta kabelinių elektros linijų tiesimui miškingose Lietuvos vietose, per 10 mln. Eur teks medžių savaiminukų išsaugojimui ir apie 4 mln. – pelkių atkūrimui (1 314 ha).

Klimato kaitos programą naujam laikotarpiui AAK pristačiusi aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė akcentavo, kad, dėliojant šios programos finansavimo krypčių tinklelį, įtrauktos ir Socialinio klimato fondo, kuriuo siekiama užtikrinti teisingą ir įtraukų ES perėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, bei Modernizavimo fondo, skirto sparčiau pasiekti ES klimato kaitos tikslus, finansuojant energijos vartojimo efektyvumo, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros projektus, lėšos.

Iš Modernizavimo fondo bus remiami žemės ūkio projektai – neariamosioms technologijoms teks 26 mln. Eur. Dar neišnaudoti ir ankstesniam laikotarpiui skirti 7 mln. Eur antrosios kartos biodegalais ir elektra varomos žemės ūkio technikos įsigijimo skatinimui. Šis kvietimas tęsis iki kitų metų vasario pradžios.

Kodėl rems kabeliavimą?

„Dabartiniame plane yra dvi pagrindinės priemonės – pastatų renovacija ir ESO linijų kabeliavimas. Ir tai yra labai blogai, nebeliko paramos bendradarbiavimo projektams, nevyriausybinėms organizacijoms, paskatos biometano gamybai, nors realiai pagal kaštų ir naudos analizę biometano gamybos skatinimas visada buvo daugiausia CO2 išmetimų sutaupanti priemonė. Kodėl Aplinkos ministerija (AM) taršos pinigus naudos daugiausia tik renovacijai ir ESO kabeliavimui?“ – stebėjosi AAK narys Simonas Gentvilas.

Seimo narys žadėjo prevenciškai kreiptis į Valstybės kontrolę dėl kabeliavimo finansavimo iš Klimato kaitos programos. „ESO savo svetainėje skelbia, kad per 3 metus planuoja nutiesti 2 000 km kabelinių linijų miškuose, šio projekto įgyvendinimui bendrovė skirs 80 mln. Eur. Tai 1 km ESO kainuos 40 tūkst. Eur, o AM sąmatoje 500 km įvertinate 80 tūkst. Eur. Iš kur tas dosnumas?“ – teiravosi politikas.

AM Klimato kaitos politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė aiškino, kad konkretūs skaičiai paaiškės vėliau, ir patikino, kad elektros kabelinių linijų tiesimas miškuose neprieštarauja Klimato kaitos valdymo įstatymui. „ŠESD paskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kiek sumažės proskynų, bus atkurta miškų ir atlaisvinta apsaugos zonų. Turime ne tik klimato kaitos švelninimo, bet ir absorbavimo tikslus“, – akcentavo AM atstovė.

Ji taip pat argumentavo, kodėl iš Klimato kaitos programos nebus remiama biometano gamyba: „Ankstesniu laikotarpiu biometano pajėgumų sukūrimui, gamybai ir išvalymui iš programos buvo skirta 31 mln. Eur, nemažai tam iš europinių lėšų skyrė ir Energetikos ministerija. Puikiai suprantame, kad nūnai turime sukurti ir biometano naudojimo paklausą Lietuvos rinkoje, tada atitinkamai plėtoti ir investuoti į biometano panaudojimo pajėgumus.“

Panašu į gudrų planą

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos narys Artūras Skardžius „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad elektros kabelių tiesimo miškuose finansavimas iš Klimato kaitos programos panašus į gudrų sprendimą. „Įdomus „kampas“. Manau, kad su klimato kaitos švelninimu susieta gudriai, nors kaip ir nėra tiesioginių sąsajų. Nebent „rišama“ su tuo, kad nebus kertamas miškas, platinamos proskynos, nes kai buvo stichinės nelaimės, dėl stipraus vėjo kai kur savaitėmis nebuvo elektros, tada kalbėta, kad proskynos yra per siauros“, – prielaidą darė politikas.

Anot jo, komisija nagrinėjo šią problemą, ir buvo išsakytos įvairios nuomonės bei pasiūlymai. „Tokios investicijos turėtų būti atliekamos pagal tarifą iš mūsų surenkamų pinigų, kurie skiriami ir tinklų plėtrai, ir modernizavimui, taip pat ir kabeliavimui. Dabar jie bando tuos pinigus susigraibyti iš kažkur kitur. Kabeliai tiesiami per miškus – tai imlu darbui bei pinigams. Aišku, nutiesus elektros kabelius, nereiks didelių proskynų – čia galima įžvelgti pridėtinę vertę. Bet ESO apetitas yra žvėriškas, mes jį mažiname, nes jie, matyt, norėtų „užkasti“ milijardus“, – svarstė A. Skardžius.

Investavo mažiau

Parlamentaras priminė kelerių metų senumo skandalą, kai paaiškėjo, kad 2018–2021 m. laikotarpiu elektros vartotojai ESO permokėjo 160 mln. Eur. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), bendradarbiaudama su ESO, 2016‒2021 m. sumodeliavo investicijas, reikalingas tinkamai atnaujinti bendrovės valdomą infrastruktūrą bei taip pagerinti elektros energijos tiekimo kokybę vartotojams. Tačiau 2021 m. atlikus vertinimą paaiškėjo, kad bendrovė investavo beveik 30 proc. mažiau lėšų, ir dėl to gauta 213,7 mln. Eur daugiau pelno bei nusidėvėjimo sąnaudų, nei planuota.

ESO aiškino, kad 160 mln. Eur suma susidarė dėl skirstymo paslaugos kainodaros reguliavimo ypatumų ir reguliacinių skirtumų, bei teisinosi, kad įmonės pinigų srautuose dividendų išmokėjimui skiriama suma siekia vos dešimtadalį investicijų sumos. Permokėtą sumą vartotojams planuota grąžinti tik per 15 metų, tačiau vėliau terminas sutrumpėjo – ESO gyventojams visą sumą įsipareigojo grąžinti per daugiau nei 2 metus, o juridiniams vartotojams – per kiek daugiau nei 7 m.

„Galima sakyti, kad ESO už ankstesnį ataskaitinį laikotarpį nugvelbė 160 mln. Eur ir jų neinvestavo, nors iš elektros vartotojų gauti pinigai turėjo eiti tinklų plėtrai ir modernizavimui. Dabar bandoma rasti kitus šaltinius, nors klimato kaitos padarinių švelninimui skirtos lėšos turėtų būti naudojamos pagal tiesioginę paskirtį“, – konstatavo A. Skardžius.

Didžiąją dalį „Ignitis grupės“ akcijų valdo Lietuvos valstybė, o dalis jų priklauso privatiems investuotojams, kuriems atitenka ir dalis „Ignitis grupės“ mokamų dividendų.

Dviprasmiška politika

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gruodžio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.