Palaukių kaime – tikras žembraškių rojus

Išskirtinės veislės

Pirmą karta su žembraškėmis M. Puleikytė susipažino prieš penkerius metus.

„Kai pirmą kartą pasisodinau, mane labai sužavėjo tiek uogų skonis bei forma, tiek patys krūmai, kadangi jie labai nejautrūs, nieko nebijo“, – atviravo moteris.

Kaip teigė pašnekovė, ją itin žavi retos augalų rūšys.

„Visada norisi išbandyti ir paragauti tai, ko rinkoje yra nedaug arba labai mažai. Mėgstu išskirtinumą savo sode. Ir ne tik žembraškes. Esu išbandžiusi labai daug įdomių braškių veislių. Tačiau tik nedaugelis užsitarnauja vietą mano sode, tad tas veisles siūlau ir savo klientams. Siūlau tik tai, ką esu pati išbandžiusi ir likau patenkinta“, – pripažino uogų augintoja.

Anot jos, dabar labai populiari veislė ‛Gigantella Maxim‛. Jų pirmos uogos labai didelės, į saują telpa vos dvi-trys, o kai įpusėja derėjimas, jos įgauna zefyrų poskonį.

„Man labai patiko, nes tai tikras išskirtinumas iš klasikinių veislių. Ir `Mara Des Bois`, remontantinė, kuri dera du kartus per vasarą. Man patiko, jog jos skonis absoliučiai primena tikrą miško žemuogę. Ne veltui tai prancūziška veislė, išvesta 1991 metais ir vis dar auginama. Apskritai, šių daigų yra labai nedaug rinkoje. Tokias retenybes žmonės pradeda rezervuoti jau vasario mėnesį“, – dėstė daigų pardavėja. Daigai, kuriais prekiaujama, atkeliauja iš Olandijos, Vokietijos sertifikuotų, specializuotų ūkių.

Ji pridūrė, kad dabar yra bandomos dar kelios labai įdomios veislės, tačiau jų dar neatskleidė, nes nori pati pamatyti, kaip užauga ir koks skonis.

„Manau, bus tikra bomba kitam sezonui“, – tikino M. Puleikytė.

Nereikli uoga

Paklausta apie pirmąjį prekybos sezoną, moteris teigė, kad tuomet dar daug žmonių nežinojo, kas yra žembraškė `Kupchikha`.

„Žmonės po truputį vieni per kitus ir sužinojo apie šias uogas. Žembraškių išskirtinumas yra tas, jog yra be galo atsparios žiemos šalčiams. Taip pat pasižymi dideliu atsparumu stresinėms sąlygoms. Ir, be abejo, dideliu uogų derliumi, ypač antrais, trečiais auginimo metais“, – paaiškino augintoja.

Pasak M. Puleikytės, šių uogų privalumai tie, kad tai – nereikli veislė ir ją paprasta auginti.

„Užtenka tik pamaitinti trąšomis ir turėsite skanių uogų. Antrais, trečiais auginimo metais lauks labai didelis derlius“, – kalbėjo pašnekovė.

Derlius pirmais metais būna sauja uogų, antrais metais galima tikėtis net apie pusę kilogramo.

„Žinoma, jeigu augalai teisingai prižiūrimi, maitinami trąšomis, prižiūrimi nuo ligų ir kenkėjų, galima tikėtis ir daugiau. Šiais laikais rinkoje yra biologinių preparatų, tad jau galima dalinai apsieiti ir be chemijos. Tačiau juos reikia naudoti dažnai ir profilaktiškai, kad atbaidytų ligas ir kenkėjus. Kaip ir žmonėms reikia visokių medžiagų imunitetui ir gerai savijautai, taip pat ir augalams“, – sakė ji.

Apie sodinimą ir priežiūrą

Kaip minėta, moteris turi sukūrusi internetinę parduotuvę, kur prekiauja išskirtinai tik unikaliomis veislėmis ir patikrintomis trąšomis. Šiuo metu dalis veislių jau išparduota. Daigus žmonės pradeda rezervuoti jau vasario mėnesį. O užsakymai siunčiami balandžio pradžioje.

Pardavėjos teigimu, klientai dažniausiai klausia apie žembraškių sodinimą ir priežiūrą.

„Klausia, ar galima sodinti šalia kitų braškių veislių, ar nesusikryžmins. Atsakymas – taip, galima. Visas auginimas ir priežiūra tokia pat kaip braškių. Geriausias metas sodinti – balandžio antra ar trečia savaitė į laukus, kai orai sušyla ir pakvimpa pavasariu. Sodinti galima kur tik vaizduotė leidžia, tačiau geriausiai derėtų sodinti pietinėje namo pusėje arba ten, kur per dieną augalai gautų daugiausia saulės šviesos, šilumos. Jeigu sodinama į pakeltas lysves, į pirktinį substratą, būtina maitinti papildomai trąšomis, nes substrate esančių maisto medžiagų augalams pakanka tik kelioms savaitėms“, – patarė M. Puleikytė.

Dažniausios klaidos

Ji atviravo ir apie dažniausias pradedančiųjų sodininkų klaidas.

„Mano akimis, didžiausia klaida ta, kad žmonės nemaitina savo augalų arba maitina neteisingai ir po to nusivilia. Daug kas įsivaizduoja, jog trąšos – tai blogis. Blogis būna tada, kai vienu metu paduodamas didelis trąšų kiekis ir augalai sustresuoja. Visa esmė maitinti geriau po mažiau ir kuo dažniau. Pavyzdžiui, dabar yra ilgalaikio 6 mėnesių veikimo trąšos, jas išbarsčius augalas bus aprūpintas pagrindinėmis maisto medžiagomis visą sezoną“, – kalbėjo moteris.

„Dalis žmonių sako, kad pas juos nesaldžios braškės ar žembraškės. Tai atsitinka dėl to, jog trūksta maisto medžiagų, ypač kalio. Jeigu derėjimo metu yra palaistoma grynu vandeniu, augalas ir uogos prigeria vandens ir praranda skonį. Mes visada rekomenduojame laistyti organiniu biohumusu „Augimax“ su padidintu kalio kiekiu ar kitomis kalio trąšomis ypač prieš ir per derėjimą. Šį biohumusą galima laistyti per derlių, nes jis pagamintas sliekų pagalba iš organikos. Šis biohumusas pagamintas specialiai braškėms ir žemuogėms, t. y. su padidintu kalio kiekiu“, – aiškino sodininkė.

Patarimai

Palaukių kaime – tikras žembraškių rojus.
Žembraškėms, kaip ir braškėms, geriausia dirva būtų 5,5–6,5 pH. Tinka priemolis, priesmėlis.

„Apskritai, aktualiausia priežiūra būtų teisingas žembraškių maitinimas. Pagrindinė rekomendacija būtų geriau tręšti dažniau po truputį, nei daug vienu kartu. Esame padarę tręšimo planą, kuris tinka tiek braškėms, tiek žembraškėms. Jį galite rasti mūsų internetiniame puslapyje“, – pasakojo M. Puleikytė.

Per šalnas, pavasarį, uogų augintoja patarė apdengti augalus agroplėvele. Visus žiedus reikia saugoti nuo šalnų.

„Taipogi labai svarbios yra pirmos dvi savaitės po pasodinimo. Kuo mažiau streso po pasodinimo gaus augalai, tuo geriau augs visą savo gyvavimo laikotarpį. Jeigu vėsūs orai, galima laikyti agroplėvelę ir dieną, nebūtina nudengti praėjus naktinėms šalnoms. Tačiau, kai orai jau atšyla, vertėtų nudengti, kad augalams nebūtų per daug karščio“, – sakė ji.

Mėgstamiausi receptai

M. Puleikytė pripažino, kad ieškoti ir atrasti kažką naujo – jos hobis.

„Užauginti pačiai, nustebinti draugus ir artimuosius naujais skoniais – visada tikras malonumas. Taipogi ir su daigų prekyba, džiaugiuosi, kai mano klientas patenkintas ir jaučiasi atradęs kažką naujo“, – atviravo moteris.

Ji mielai pasidalijo ir savo mėgstamiausiais žembraškių receptais.

„Mėgstamiausias receptas – mėlynių uogienė su žembraškėmis. Uogienė būna tikrai unikali ir išskirtinė. Aš darau santykiu 50/50 mėlynių ir žembraškių.

Kitas mėgstamas uogienės receptas: kiviai su žembraškėmis. 0,5 kg žembraškių, du vienetai kivių ir cukrus pagal poreikį. Siūlau pamėginti ir atrasti naują skonį.

Taip pat žembraškes galima dėti ir į braškių uogienes. Įgauna daugiau kvapo ir savito skonio“, – vardijo ji.

Samanta ILONYTĖ / JP

Asmeninio albumo nuotr.