Panevėžio apskrities bibliotekoje – daugiau kaip 20 tūkst. unikalių rankraščių saugykla

20 000

Bibliotekos rankraštyne – dokumentai, susiję su Lietuvos ir Panevėžio regiono istorija, kultūra, mokslu, kitais visuomenės gyvenimo reiškiniais ar įvykiais nuo seniausių laikų iki šių dienų; literatūros, meno, mokslo ir visuomenės veikėjų archyvinis palikimas (rankraščiai, asmens ir veiklos dokumentai, korespondencija, fotografijos, meno kūriniai ir kita). Šiuo metu sukaupta per 20 000 saugojimo vienetų.

„Dokumentų amžiumi nesilygiuojame į didžiųjų šalies mokslo institucijų rankraštynus, tačiau manome, kad kiekvienas krašto istoriją liudijantis dokumentas yra svarbus, o mums patikėti lobiai – vertingi ir unikalūs. Bibliotekos saugomų dokumentų chronologija – nuo XVIII a. vidurio iki šių dienų. Didžiausią fondų dalį sudaro nuo XX a. 3 dešimtmečio iki šių dienų sukaupti archyvai. Vieni išsamūs, atspindi visapusį fondo sudarytojo (autoriaus) gyvenimą ir veiklą, kiti – nedideli, fragmentiški. Turime ir kelių institucijų, organizacijų fondų“, – sako Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Lida Žukauskaitė.

Įtrauktas į UNESCO

Biblioteka didžiuojasi į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą įtrauktu, nacionalinės reikšmės kolekcija pripažintu režisieriaus Juozo Miltinio fondu. Jame – visą gyvenimą maestro kaupti kūrybos ir veiklos dokumentai, susiję su Panevėžio, Lietuvos ir Europos kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo įvykiais, kultūros veikėjais. Asmeniniai dokumentai, apdovanojimai, garbės vardų suteikimo liudijimai, korespondencija, literatūra apie J. Miltinį, pjesių vertimai, užrašai, konspektai, nuotraukos, piešiniai ir kt. Iš viso – per 1000 saugojimo vienetų.

Filosofo Arvydo Šliogerio rankraščių fondą sudaro apie 740 dokumentų. Tai filosofinių veikalų paruošiamoji medžiaga, rankraščiai ir tekstai, vertimai, recenzijos, eilėraščių rankraščiai, atsiminimai, nuotraukos, asmeniniai dokumentai. Gausus epistolinis palikimas: A. Šliogerio laiškai Viktorijai Daujotytei, Juozui Girniui, Algirdui Juliui Greimui, Algiui Mickūnui ir kt.

Stasio Eidrigevičiaus asmeninėje kolekcijoje – piešiniai, ekslibrisai, asmeninio ir kūrybinio gyvenimo nuotraukos, suvenyrai, dailininkui rašyti laiškai, sveikinimai, kvietimai, pasiūlymai ir kt.

Vienas Lietuvos ir išeivijos istorijai svarbiausių rinkinių – rašytojo, visuomenės veikėjo, leidėjo Kazimiero Barėno fondas. Bibliotekoje saugomi grožinės kūrybos rankraščiai, rankraščiai apie kūrybą, „Europos lietuvio“ leidybą ir redagavimą, spaustuvę, „Nidos“ knygų klubo leidyklos veiklą, „Pradalges“ bei kt., nuotraukos, per 7000 laiškų, kuriuos parašė arba gavo 800 siuntėjų ir adresatų.

„Dokumentų amžiumi nesilygiuojame į didžiųjų šalies mokslo institucijų rankraštynus, tačiau manome, kad kiekvienas krašto istoriją liudijantis dokumentas yra svarbus, o mums patikėti lobiai – vertingi ir unikalūs“, – sako Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė L. Žukauskaitė.

Panevėžio krašto istorijos tyrinėjimo požiūriu paminėtinas vienas pilniausių ir didžiausių savo apimtimi skyriuje fondas – lituanistės, pedagogės, kultūros veikėjos, kraštotyrininkės Elenos Gabulaitės. Jį sudaro 1650 saugojimo vienetų dokumentų.

Ypatingas Vilniaus universiteto doc. Vincento Lukoševičiaus asmeninis archyvas. Čia, be jo paties veiklos rankraščių, yra jo kolekcionuotų 1772–1944 m. dokumentų (raštų, pažymėjimų, pasų, nario knygelių, blankų ir kt.), daugiau nei 300 dokumentų rusų, lenkų, vokiečių, lietuvių kalbomis.

61 pavardės sąrašas

Seniausia saugoma nuotrauka – tai teisininko, ilgamečio Panevėžio miesto burmistro Vladislovo Eidrigevičiaus fotoportretas (1877 m.), dedikuotas seseriai Liudvikai Eidrigevičiūtei-Moigienei.

Verta paminėti dailininkų fondus – Povilo Šiaučiūno, Stasės Medytės, Henriko Mazūro, Emilijos Taločkienės, Onos Šimaitytės-Račkauskienės ir kt. Čia saugomi kūrėjų darbai.

Vieni seniausių su Panevėžiu susijusių dokumentų – 1870 m. Kauno gubernijos senojo Panevėžio planas ir 1872 m. gyventojų sąrašas, kuriame – 61 pavardė, informacija apie žemės savininkų valdomus sklypus, išpirkas už žemę.

Istoriją kuriame visi

Naujosios technologijos nekeičia rinkinių tvarkytojų darbo. Šis lieka toks pat – surasti dokumentą kažkieno asmeniniame archyve, sužinoti apie jį kuo daugiau informacijos, išsaugoti ir padaryti prieinamą visuomenei.

Šiuo metu rankraščiais skaitytojai gali naudotis bibliotekos Elžbietos Jodinskaitės kraštotyros skaitykloje.

„Esame dėkingi visiems pasitikėjusiems biblioteka. Kartu noriu pabrėžti: rankraščių, dokumentų, prisiminimų, fotografijų rinkimo procesas – be pabaigos. Negana to, kaupiame ne tik nusipelniusių veikėjų, bet ir atskirus dokumentus, fotografijas iš panevėžiečių asmeninių archyvų. Juk istoriją kuriame visi, visi esame jos dalis. Tad kviečiame turinčius vertingos archyvinės medžiagos apie mūsų miestą ir kraštą, savo šeimos, veiklos, darbo įmonėse ar organizacijose nuotraukų perduoti saugoti į bibliotekos rankraštyną. Jeigu popierinį variantą norite pasilikti sau, mielai pasidarysime skaitmeninį“, – sako L. Žukauskaitė.

Asta SARAPIENĖ / JP

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos nuotr.