Panevėžio ligoninės priimamajame dirbanti G. Šoblevičiūtė: „Čia kiekviena diena kitokia“

Šiandien jaunosios gydytojos kasdienybėje pinasi ramios šeimos medicinos rezidentūros studijos Kaune ir įtemptas, bet dinamiškas darbas Panevėžio ligoninės priimamajame. Iš Kupiškio kilusi medikė sako, kad toks ritmas reikalauja nemažai planavimo, tačiau atveria neįkainojamų profesinių galimybių.

Trys svarbūs miestai

Gretos gyvenimas šiuo metu pasidalijęs tarp trijų svarbių taškų: Kupiškio, Kauno ir Panevėžio. Kiekviena šių vietų jos gyvenime užima labai aiškų ir svarbų vaidmenį.

„Kupiškis man visada bus vieta, kur užaugau, kur gyvena mano šeima ir kur grįžusi galiu pailsėti bei atsikvėpti. Kaunas man labiausiai asocijuojasi su studijomis ir profesiniu augimu. Panevėžys niekada nebuvo svetimas, kadangi tai arčiausias didelis miestas prie Kupiškio, todėl su šeima dažnai ten vykdavome“, – pasakoja G. Šoblevičiūtė.

Gydytoja prisimena, kad gilesnė pažintis su Panevėžiu prasidėjo studijų metais.

„Iš tiesų Panevėžį pažinau praktikų, vėliau – internatūros metu ir jau įsidarbinusi. Todėl sakyčiau, kad šiuo metu namai man nėra vienas konkretus miestas – kiekvienas jų savaip prisideda prie mano kasdienybės“, – sako ji.

Darbo dienomis dirbu Kaune, o savaitgaliais dažniausiai budžiu Panevėžyje. Kartais po darbo dienos Kaune vykstu į naktinį budėjimą Panevėžyje, o po jo grįžtu atgal į darbą Kaune

APIE INTENSYVŲ DARBO IR REZIDENTŪROS RITMĄ SAKO JAUNOJI GYDYTOJA GRETA ŠOBLEVIČIŪTĖ

Intensyvus savaitės ritmas

Suderinti rezidentūros studijas Kaune ir darbą Panevėžyje – užduotis, reikalaujanti ypatingos disciplinos. Gretos savaitės ritmas stebina savo intensyvumu.

„Darbo dienomis dirbu Kaune, o savaitgaliais dažniausiai budžiu Panevėžyje. Kartais po darbo dienos Kaune vykstu į naktinį budėjimą Panevėžyje, o po jo grįžtu atgal į darbą Kaune. Toks režimas reikalauja nemažai planavimo, tačiau prie tokio ritmo jau pripratau“, – pasakoja medikė.

Nors toks tempas gali pasirodyti varginantis, jauna gydytoja ilgose kelionėse atranda ir teigiamų pusių.

„Kelionės tarp miestų kartais vargina, tačiau kartu suteikia laiko apmąstyti darbo dieną, susidėlioti mintis ar tiesiog nuo jų atsitraukti klausantis muzikos ar tinklalaidžių“, – pasakoja Greta.

Sprendimas be tradicijų

G. Šoblevičiūtės kelias į mediciną nebuvo nulemtas šeimos pavyzdžio – ji yra pirmoji medikė savo giminėje.

„Nuo mokyklos laikų mane domino sveikatos mokslai, todėl ilgą laiką svarsčiau tarp odontologijos, farmacijos ir medicinos studijų. Vis dėlto paskutiniais mokyklos metais supratau, kad būtent medicina man atrodo įdomiausia sritis. Šį sprendimą lėmė asmeninis susidomėjimas, o ne šeimos tradicijos, nes mano šeimoje medikų nėra“, – teigia ji.

Sprendimas po studijų pasirinkti darbą Panevėžyje buvo gerai apgalvotas ir natūralus žingsnis.

„Internatūros metu dalį praktikos atlikau Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje. Praktika paliko labai gerą įspūdį – patiko tiek darbo pobūdis, tiek kolektyvas, todėl jau tuomet svarsčiau apie galimybę čia dirbti. Baigus studijas šis sprendimas atėjo gana natūraliai. Kolektyvas priėmė labai šiltai, o pažįstami veidai iš praktikos padėjo greičiau įsilieti į komandą“, – pasakoja G. Šoblevičiūtė.

Grįžusi į gimtąjį Kupiškį Greta išlieka kukli ir medicininių patarimų dalyti neskuba, nors artimieji ja labai didžiuojasi.

„Kartais draugai paprašo medicininio patarimo, tačiau kol kas dar mokausi ir kaupiu patirtį, todėl patarimų nesu linkusi dalyti. „Savo gydytoja“ dar tikrai nesijaučiu – nebent mamos akyse, kuri mane vis pavadina „daktaryte“, – šypsosi G. Šoblevičiūtė.

Didžiausia baimė buvo suklysti ir nepastebėti svarbių detalių, todėl visada labai svarbu, kad pacientas nesistengtų „pagražinti“ nusiskundimų ir paminėtų visą reikšmingą informaciją

APIE DARBĄ PANEVĖŽIO LIGONINĖS PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE SAKO GRETA ŠOBLEVIČIŪTĖ

Dvi medicinos pusės

Nors visuomenėje įprasta manyti, kad šeimos gydytojo darbas poliklinikoje yra ramesnis, o priimamajame verda tikrasis veiksmas, Greta šias dvi sritis mato kaip viena kitą papildančias. Šią specialybę pasirinkti ją įkvėpė būtent gimtajame mieste sutiktas pavyzdys.

„Šeimos medicinos rezidentūrą mane paskatino pasirinkti praktika Kupiškyje, kurios metu dirbau su nuostabia šeimos gydytoja – ji ir sudomino šia specialybe“, – pasakoja gydytoja.

Gydytojos teigimu, darbas skubiojoje pagalboje suteikia neįkainojamos vertės būsimai šeimos gydytojo praktikai.

„Manau, kad šeimos medicina ir skubios pagalbos skyrius vienas kitą papildo: gydytojas, padirbėjęs skubios pagalbos skyriuje, vėliau šeimos gydytojo darbe geriau supranta, kurios būklės reikalauja skubios pagalbos, o kuriems pacientams pagalbą visgi galima suteikti šeimos gydytojo kabinete“, – teigia G. Šoblevičiūtė.

Kasdienybė be pagražinimų

Panevėžio ligoninės priimamajame Gretai tenka susidurti su pačiomis įvairiausiomis situacijomis.

„Priimamajame kiekviena diena yra skirtinga. Kartais budėjimai būna ramesni, o kitų metu sunku rasti laisvą minutę. Dažniausiai tenka susidurti su pilvo ir krūtinės skausmais, galvos svaigimu, įvairiomis infekcijomis. Taip pat dažnai atvyksta pacientai su staigiai pablogėjusia lėtinių ligų eiga“, – pasakoja medikė.

Darbo pradžioje jaunai gydytojai teko susidurti su natūralia baime suklysti, kai sprendimus reikia priimti akimirksniu.

Manau, kad jaunus specialistus regionuose gali pritraukti ne tik finansinės paskatos, bet ir gera darbo atmosfera, mentorystė, profesinio augimo galimybės bei moderni darbo aplinka

APIE JAUNŲ GYDYTOJŲ PRITRAUKIMĄ Į REGIONUS SAKO GRETA ŠOBLEVIČIŪTĖ

„Didžiausia baimė buvo suklysti ir nepastebėti svarbių detalių, todėl visada labai svarbu, kad pacientas nesistengtų „pagražinti“ nusiskundimų ir paminėtų visą reikšmingą informaciją. Tačiau laikui bėgant supratau, kad medicinoje ypač svarbus komandinis darbas, tad labai padeda kolegų palaikymas ir pagalba. Taip pat, susidūrus su ta pačia problema kelis kartus, darosi lengviau, nes jau žinai, kokie turėtų būti tolesni veiksmai“, – sako G. Šoblevičiūtė.

Paprašyta pasidalyti įsimintiniausiomis istorijomis iš Panevėžio, gydytoja pabrėžia ne konkrečius atvejus, o bendrą tendenciją, kuri virsta svarbiu perspėjimu visiems.

„Vienos konkrečios istorijos išskirti negaliu, tačiau įstringa atvejai, kai pacientai į priėmimo skyrių atvyksta pavėluotai ir dėl to būklė būna sunkesnė, nors to būtų galima išvengti. Tokiose situacijose visada lieka paprasta mintis – svarbu neatidėlioti ir laiku kreiptis pagalbos“, – teigia gydytoja.

Gydytojai Lietuvos regionuose

Nepaisant sunkių budėjimų ir nuolatinės įtampos, Greta savo darbe atranda didžiulę prasmę.

„Labiausiai džiugina galimybė padėti žmogui. Kartais tai greita pagalba ūmioje situacijoje, kartais – paprastas pokalbis ar paciento pasitikėjimas“, – sako medikė.

Po sunkių budėjimų jėgas ji susigrąžina paprastais būdais.

„Mėgstu laiką leisti su šeima ir draugais, pasivaikščioti, važinėti dviračiu ar tiesiog gerai išsimiegoti, paskaityti knygą arba pažiūrėti mėgstamą serialą. Tai padeda atgauti jėgas ir išlaikyti balansą“, – pasakoja Greta.

Kaip jaunoji medikė vertina visiems aktualią jaunų gydytojų trūkumo problemą regionuose? Greta turi tvirtą ir gana griežtą nuomonę.

„Manau, kad jaunus specialistus regionuose gali pritraukti ne tik finansinės paskatos, bet ir gera darbo atmosfera, mentorystė, profesinio augimo galimybės bei moderni darbo aplinka. Jaunam gydytojui labai svarbu jaustis reikalingam ir turėti galimybę tobulėti. Tačiau manau, kad priverstinis gydytojų atidirbimas regionuose po rezidentūros nebūtų pats tinkamiausias sprendimo būdas“, – įsitikinusi G. Šoblevičiūtė.

Apie tolimesnę ateitį baigus rezidentūros studijas Greta kol kas kalba atsargiai ir sprendimų neskubina.

„Šiuo metu dar nesu nusprendusi, kur liksiu baigusi rezidentūrą, todėl noriu pirmiausia užbaigti rezidentūrą ir tuomet ramiai įvertinti visas galimybes“, – sako ji.

Dovilė BARVIČIŪTĖ / JP.lt

Živilės Večiorkutės nuotr.