Papildų vartojimas „į priekį“ gali ne pagerinti savijautą, o ją pabloginti

Pasak vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, vienas dažniausių klaidingų įsitikinimų yra manymas, kad papildai naudingi visiems, nepriklausomai nuo žmogaus mitybos, sveikatos būklės ar vartojamų vaistų.

„Dažnai žmonės mano, kad bet koks vitaminas, mineralas ar vadinamasis supermaistas bus naudingas kiekvienam. Vis dėlto maisto papildai turėtų būti vartojami tikslingai, o geriausia – pasikonsultavus su specialistu. Tai, kas tinka vienam žmogui, nebūtinai bus reikalinga ar saugu kitam“, – sako ji.

Nuovargis ne visada reiškia vitaminų trūkumą

Vaistininkė pastebi, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės ieško maisto papildų, yra nuovargis. Tačiau bandymas jį spręsti savarankiškai, neieškant tikrosios priežasties, gali uždelsti svarbius sveikatos klausimus. Nuovargį gali lemti ne tik tam tikrų medžiagų trūkumas, bet ir miego stoka, užsitęsęs stresas, netinkama mityba ar įvairios sveikatos problemos.

„Jei žmogus jaučiasi pavargęs, jis neretai ieško greito sprendimo papildų pavidalu. Tačiau pirmiausia reikėtų savęs paklausti, kodėl tas nuovargis atsirado. Galbūt žmogus per mažai miega, patiria daug streso, nepakankamai valgo, o gal yra sveikatos sutrikimų, kuriuos reikėtų įvertinti gydytojui. Maisto papildai neturėtų tapti būdu užmaskuoti problemą“, – pabrėžia L. Stočkutė-Plytnikė.

Ji priduria, kad į vaistinę kartais ateina žmonės, kurie jau būna iš anksto susidarę nuomonę pagal internete perskaitytą informaciją ar socialinių tinklų rekomendacijas.

Kai vienu metu vartojama per daug

Dar viena dažna klaida – kelių maisto papildų vartojimas vienu metu, neįvertinant jų suderinamumo. Pasak vaistininkės, žmonės kartais vadovaujasi principu „daugiau reiškia geriau“, tačiau organizmui tai nebūtinai naudinga. Kai kurios medžiagos gali trikdyti viena kitos pasisavinimą arba keisti laukiamą poveikį.

„Pavyzdžiui, kalcis gali trukdyti geležies pasisavinimui, todėl šių medžiagų nereikėtų vartoti bet kaip ir bet kada. Taip pat svarbu įvertinti, kokius papildus žmogus jau vartoja, nes kartais skirtinguose produktuose kartojasi tos pačios veikliosios medžiagos. Tuomet kyla rizika gauti per didelį jų kiekį“, – aiškina ji.

Per didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės gali sukelti nemalonių simptomų – nuo virškinimo sutrikimų iki rimtesnių sveikatos problemų. Vaistininkė primena, kad net ir įprasti vitaminai, vartojami neatsakingai, gali pakenkti.

„Net ir natūraliai organizmui reikalingos medžiagos gali pakenkti, jei jų vartojama per daug. Todėl svarbu ne tik ką vartojame, bet ir kokiomis dozėmis, kiek laiko bei ar tam apskritai yra pagrindas“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.

Natūralu dar nereiškia saugu

Vaistininkė pastebi, kad nemažai žmonių atsargiau vertina vaistus, tačiau kur kas drąsiau renkasi augalinius preparatus, žoleles ar kitus natūralius produktus. Vis dėlto natūrali kilmė nereiškia, kad priemonė negali sukelti šalutinio poveikio ar sąveikauti su kitais vartojamais preparatais. Augaliniai preparatai taip pat turi aktyvių medžiagų, todėl juos reikėtų vartoti atsakingai.

„Dažnai girdžiu nuostatą, kad jei priemonė natūrali, vadinasi, ji visiškai saugi. Tačiau tai nėra tiesa. Daugelis natūralių preparatų turi veikliųjų medžiagų, kurios gali paveikti organizmą, sukelti nepageidaujamų reakcijų ar sąveikauti su vartojamais vaistais“, – teigia vaistininkė.

Ji pastebi, kad panaši problema kyla ir tuomet, kai žmonės bando savarankiškai subalansuoti hormonų veiklą augaliniais preparatais. Nors kai kuriuos simptomus galima palengvinti, tai turėtų būti daroma tikslingai, įvertinus individualią situaciją.

Į vaistinę ateina apsisprendę

L. Stočkutė-Plytnikė pasakoja, kad vaistinėje tenka susidurti su atvejais, kai žmogus ateina jau apsisprendęs, ko jam reikia, nors jo savijautos priežastys nėra aiškios.

„Būna, kad žmogus sako: man trūksta energijos, girdėjau, kad padeda ženšenis, duokite stipriausią dozę, dar reikėtų kažko kaulams ir vitamino D. Tačiau tokiu atveju pirmiausia reikėtų aiškintis, kodėl žmogus jaučiasi pavargęs. Galbūt tai susiję su miego trūkumu, stresu ar kitomis sveikatos priežastimis“, – akcentuoja ji.

Vaistininkė pataria pirmiausia įvertinti savo kasdienius įpročius, mitybą, miego kokybę, vartojamus vaistus ir tik tada spręsti, ar papildai reikalingi. Abejojant, verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju.

„Svarbiausia – nevartoti papildų „į priekį“ ir nekurti sau diagnozių pagal pavienius simptomus. Jeigu savijauta prasta ilgiau, kartojasi nuovargis, nemiga, virškinimo sutrikimai ar kiti simptomai, verta ieškoti priežasties, o ne pridėti dar vieną papildą į kasdienę rutiną“, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.

„Idea Prima“ informacija