Pasaulio pienininkų reitingo tendencijos

Naujausioje „Rabobank“ ataskaitoje teigiama, jog 20 didžiausių pasaulio pieno bendrovių pernai kartu sugeneravo maždaug 267 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tai 5,4 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Pramonės lyderiai

Dar 2024 m. rezultatus apimančiuose reitinguose dvidešimties didžiausių pieno grupių pardavimai doleriais padidėjo tik 0,6 proc., o aštuonios bendrovės pakeitė savo vietas reitinge. Naujausi duomenys rodo daug didesnę dinamiką, nes pirmaujančių pasaulio bendrovių pajamos padidėjo 5,4 proc. iki maždaug 267 mlrd. JAV dolerių.

Prancūzijos „Lactalis“ išlieka neginčijama lydere. Naujausiame reitinge jos pajamos iš pieno produktų pardavimo buvo įvertintos 31,9 mlrd. JAV dolerių. Antroje vietoje lieka „Nestlé“ su maždaug 23,9 mlrd. JAV dolerių, o trečioje – Amerikos kooperatyvas „Dairy Farmers of America“ su maždaug 23,0 mlrd. JAV dolerių. Ketvirtoje vietoje – „Danone“ su maždaug 20,7 mlrd. JAV dolerių, o penktoje – Kinijos „Yili“ su 15,8 mlrd. JAV dolerių. Toliau eilėje rikiuojasi „Arla Foods“, Naujosios Zelandijos „Fonterra“, Nyderlandų „FrieslandCampina“, Kanados „Saputo“ ir Kinijos „Mengniu“.

Augimo faktoriai

Ataskaitoje pažymima, jog lyderio pranašumo mastas yra milžiniškas. „Lactalis“ pajamos buvo daugiau nei dvigubai didesnės nei šeštoje ir žemesnėje vietoje esančių įmonių ir beveik šešis kartus didesnės nei patekusių į dvidešimtuką.

„Rabobank“ anksčiau buvo nurodęs, kad „Lactalis“ persvara ateinančiais metais gali dar labiau išaugti ir viršyti 10 mlrd. JAV dolerių. Prancūzijos bendrovė jau daugelį metų plečia savo mastą per naujus įsigijimus. Ši strategija leidžia jai ne tik didinti pardavimus, bet ir gerinti derybines pozicijas su energijos, pakuočių, logistikos paslaugų ir technologinės įrangos tiekėjais.

Vienas iš įdomesnių pokyčių reitinge yra „Arla Foods“ pakilimas iš septintos į šeštą vietą. Jos pajamos siekė maždaug 15 mlrd. JAV dolerių. Tuo pačiu metu „Fonterra“ nukrito iš šeštos į septintą vietą ir pasiekė maždaug 14,7 mlrd. JAV dolerių. Tačiau „Fonterra“ atvejis rodo, kad reitingo kritimas ne visada reiškia bendrovės susilpnėjimą. Naujosios Zelandijos kooperatyvas nusprendė parduoti dalį savo veiklos ir sutelkti dėmesį į pažangų pieno ingredientų perdirbimą.

„Rabobank“ taip pat atkreipia dėmesį, kad pieno baltymai, funkciniai produktai, maisto pramonės ingredientai ir didelės pridėtinės vertės produktai šiandien vaidina vis svarbesnį vaidmenį. Būtent čia didžiausios korporacijos stengiasi gauti didesnį pelną iš pieno kilogramo. Geras spartaus augimo pavyzdys yra Kanados „Saputo“. Jos pajamos išaugo 8,4 proc. iki maždaug 13,9 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo didžiausias augimas visame dvidešimtuke, leidęs bendrovei pakilti iš dešimtos į devintą vietą.

Konsolidacija ir vertė

Likusi „Rabobank“ reitingo dalis tokia: „Unilever“ pajamos siekė 9 mlrd. JAV dolerių, „Savencia“ – 7,7 mlrd. JAV dolerių, „Schreiber Foods“ – 7,5 mlrd. JAV dolerių, „Muller“ – maždaug 6,9 mlrd. JAV dolerių, „Sodiaal“ – 6,6 mlrd. JAV dolerių, „Agropur“ – 6,4 mlrd. JAV dolerių, o „Froneri“ – maždaug 6 mlrd. JAV dolerių.

Į dvidešimtuką įtrauktos tos įmonės, kurių bendros metinės pajamos siekė ne mažiau kaip 5,5 mlrd. JAV dolerių. Naujausias reitingas tik patvirtina, kad pasaulinė pieno pramonė pradeda intensyvios konsolidacijos laikotarpį. Europoje „Arla Foods“ susijungė su Vokietijos „DMK Group“, o „FrieslandCampina“ – su „Milcobel“. Esant ribotoms galimybėms didinti pieno gamybą Europos Sąjungoje, bus vis sunkiau įgyti pranašumą vien didinant pirkimus. Apdorojimo efektyvumas ir produktų tipas tampa daug svarbesni.

„Rabobank“ šiuo metu didžiausią augimo potencialą mato sūrio ir daug baltymų turinčių produktų srityse, o pasaulinės pieno miltelių rinkos dinamika, anot ataskaitos, bus kiek silpnesnė. Tai reiškia, kad konkurencija vis labiau suksis ne dėl perdirbamų litrų skaičiaus, o dėl vertės, kurią galima iš jų sukurti.

Pasaulinė pieno pramonė šiuo metu vystosi dviem būdais: viena vertus, konsolidacijos ir masto plėtros, kita vertus, specializacijos ir pridėtinės vertės didinimo būdu. Todėl vis svarbesnis klausimas jau ne tas, kiek milijonų litrų pieno gamykla gali perdirbti. Daug svarbiau yra tai, kiek pajamų ir pelno maržos ji gali gauti iš vieno ūkininko pristatyto pieno litro. Šis rodiklis daugiausia lems pieno ūkių konkurencingumą ateinančiais metais, mano „Rabobank“ analitikai.

Parengė Ričardas Čekutis