Apie tai socialiniame tinkle paskelbė ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio viceministras Tarasas Visockis.
„2026–2028 m. planas bus įgyvendinamas kartu su Ukrainos vyriausybe ir atitinka valstybės prioritetus žemės ūkio sektoriaus plėtrai. Pirmoji pagalba ūkininkams – sėklos, pašarai, piniginė parama – derinama su ilgalaikiais sprendimais: žemės ūkio paskirties žemės išminavimu, dotacijomis, investiciniais čekiais ir grūdų saugyklomis. Tai reiškia, kad ūkininkai galės ne tik išgyventi šiandien, bet ir saugiai dirbti bei planuoti savo ateitį", – sakė jis.
Jis pridūrė, kad karas gerokai apsunkino ūkininkų darbą, tačiau žemės ūkio sektorius ir toliau yra šalies aprūpinimo maistu, užimtumo ir ekonominio stabilumo pagrindas.
„Todėl kartu su tarptautiniais partneriais investuojame į kaimo šeimų tvarumą ir Ukrainos žemės ūkio produkcijos ateitį. Dėkojame savo tarptautiniams partneriams už paramą Ukrainos ūkininkams itin sunkiais laikais", – apibendrino V. Visockis.
Norvegija paskelbė, jog skirs 40 mln. kronų (apie 3,4 mln. eurų) Ukrainos žemės ūkiui remti.
Apie tai praneša „Evropejska Pravda“, remdamasi Norvegijos vyriausybės informacija. Pažymima, kad šios lėšos bus išmokėtos per Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizaciją.
„Rusija turi daug būdų, kuriais bando priversti Ukrainos žmones atsiklaupti. Vienas iš jų – sunaikinti šalies gebėjimą gaminti maistą savo gyventojams, o taip pat maistą eksportui. Norvegija remia JT pastangas užtikrinti, kad Ukrainos ūkininkai galėtų toliau dirbti“, – sako Norvegijos vystomojo bendradarbiavimo ministras Asmundas Aukrustas.
Lėšos bus naudojamos dirbamos žemės žemėlapiams kartografuoti ir užtikrinti, tiesioginei paramai maisto gamyboje: Ukrainos ūkiai gaus aukštos kokybės sėklas, šiltnamius su vandens saugyklomis ir drėkinimo rezervuarais, taip pat gyvuliams apsaugoti ir jų bandoms atkurti. Pranešama, jog namų ūkiams bus paskirtos vištos, piniginė pagalba ir pašarų bei veterinarijos paslaugų kuponai.
Nuo plataus masto invazijos pradžios Norvegija parėmė JT žemės ūkio projektus 150 milijonų Norvegijos kronų (apie 12,67 mln. eurų). Iš jų 42,7 mln. kronų (3,61 mln. eurų) buvo skirta karo metu užterštai žemei tirti bei išminavimo darbams.
Valstybės subsidijos Ukrainoje teikiamos tiek juridiniams asmenims (ūkiams, žemės ūkio įmonėms), tiek individualiems verslininkams, tačiau ūkis turi būti oficialiai įregistruotas, o registracijoje turi būti patvirtinta pagrindinė veiklos rūšis – žemės ūkis. Be to, reikalaujama, jog subsidijos gavėjo mokesčių istorija būtų be reikšmingų pažeidimų. Žinoma, dar reikalingas verslo planas ir numatoma sąmata.
Specializuotoms programoms taip pat gali reikėti veterinarijos sertifikatų, jeigu tai yra gyvulininkystės ūkis, arba agrotechninių pasų pasėliams.
Net ir smulkūs ūkininkai, laikantys 5 ar daugiau galvijų, gali dalyvauti programoje „Karvių subsidijos“, tačiau subsidijos dydis priklauso nuo konkrečios programos.
Subsidija už karves siekia apie 5000 grivinų (100 eurų 25 centai) vienai karvei. Subsidija už jaunus galvijus – nuo 2500 iki 3000 grivinų (50–60 eurų).
Dotacijos sodininkystei siekia iki 400 tūkst. grivinų už hektarą (8 020 eurų). Šiltnamių dotacijos svyruoja nuo 500 000 (10 025 eurai) iki 7 milijonų grivinų (140 353 eurai), priklausomai nuo vietovės.
Kompensacija už įrangą sudaro 25–30 proc. Ukrainos įrangos kainos.
Kaip informuoja portalas fermatech.com, antai ūkininkas iš Vinycos srities 2024 m. gavo 1,2 mln. grivinų (24 060 eurų) dotaciją 1 hektaro šiltnamio statybai. Kitas pavyzdys – ūkininkas iš Sumų srities gavo 250 tūkst. grivinų (5 012 eurų) subsidiją uogynui įveisti.
Subsidija už hektarą: 4 000 grivinų (apie 80 eurų) biudžeto subsidija už hektarą mažiems ir vidutiniams ūkiams (1–120 hektarų) auginimui remti, tačiau dažnai subsidijos negauna tie, kurie ją gavo 2024 m.
Melioracija: subsidijos padengia 50 proc. melioracijos sistemų rekonstrukcijos arba naujos statybos išlaidų, neviršijant 26 500 grivinų (531 euras) vienam hektarui.
„Pagaminta Ukrainoje” dotacijos: Ūkio ministerijos skiriamas bendras finansavimas (iki 80 proc.) perdirbimo įmonėms (maisto, bepiločių orlaivių, statybinių medžiagų ir kt.) gamybai atkurti.
„5-7-9” kreditų programa: Pasaulio bankas pažymi, kad valstybė subsidijuoja palūkanų normas už įperkamas paskolas, kurios karo metu buvo labai svarbios ūkių veiklai.
Tarptautinė parama: Pasaulio bankas ir ES teikia lėšas tiesioginėms išmokoms, mokykliniams pietums ir infrastruktūrai, o FAO ir UNIDO teikia dotacijas perdirbimo, sandėliavimo ir tvarumo projektams.
Daugelis programų yra specialiai skirtos mažiems ir vidutiniams ūkiams. Pavyzdžiui, „Šeimos ūkiai“ gauna supaprastintą prieigą prie subsidijų ir taip pat gali dalyvauti gyvulininkystės paramos programose. Agrarinės politikos ministerija akcentuoja, kad smulkieji ūkininkai yra prioritetas 2025 m., nes jie sudaro vietinės maisto gamybos pagrindą.
Ūkininkai privalo pateikti ataskaitas apie panaudotas lėšas. Tai gali būti čekiai, atliktų darbų pažymos, rezultato nuotraukos ar vaizdo įrašai (pavyzdžiui, pastatytas šiltnamis). Pažeidimų atveju lėšos turės būti grąžintos. Pavyzdžiui, neseniai Chmelnyckio srityje ūkininkas grąžino dalį dotacijos, nes negalėjo įrodyti faktinio lėšų panaudojimo įrangai įsigyti.
Ukraina skatina jaunus žemės ūkio verslininkus. Pavyzdžiui, yra programa „Šeimos ūkiai“, kuri numato supaprastintas sąlygas ir papildomas premijas. Be to, tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, USAID, FAO) taip pat teikia dotacijas jauniesiems ūkininkams.
Taip pat galima sujungti kelias subsidijų programas. Pavyzdžiui, ūkininkas gali vienu metu gauti subsidiją už karves ir kompensaciją už ukrainietiškos technikos įsigijimą. Tačiau svarbu, kad išlaidos nebūtų dubliuojamos. Yra konkretus pavyzdys iš Čerkasų srities: ūkininkas gavo 100 tūkst. grivinų (2 005 eurai) subsidiją už galvijus ir tuo pačiu metu pasinaudojo 30 proc. kompensacija už buitinio traktoriaus įsigijimą.
Parengė Ričardas Čekutis