Pasėlius apsidraudę žemdirbiai dėkingi ir draudikams – „VH Lietuva“, ir valstybei

Lietuva – tarp Europos lyderių

Vokietijoje įsikūrusios savitarpio pagalbos principu dirbančios draudimo bendrovės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ valdybos narys Thomas Gehrke pasidžiaugė, kad šiai bendrovei priklausantis filialas „VH Lietuva“ nuo 2008 m. sėkmingai vykdo veiklą Lietuvoje. Jis prisiminė, kad Vokietijos savidraudos fondas pradėjo veiklą Lietuvoje tuo metu, kai politikai ir tuometė Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ieškojo patikimo partnerio Europoje, kuris galėtų teikti pasėlių draudimo paslaugas šalyje.

„Per 18 metų „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ veikla Lietuvoje gražiai išsivystė, mes įgavome ne tik žemdirbių, bet ir Vyriausybės, politikų pasitikėjimą, nes kasmet rengiame šalyse, ne išimtis – ir Lietuvoje, apsidraudusių žemdirbių regioninius susirinkimus, kurių metu atsiskaitome žemdirbiams, politikams ir pateikiame aktualius besibaigiančių metų, šiuo atveju – 2025-ųjų, duomenis apie savidraudos fondo surinktas draudimo įmokas, apie apdraustus plotus, įvykusias žalas, patirtus nuostolius, ateities pakeitimus. Esu dėkingas už žemdirbių, valstybinių institucijų ir mūsų draudiko – „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ – bendradarbiavimą. Svarbiausia, kad mūsų darbuotojai gali perteikti žemdirbiams mus vienijančio savitarpio pagalbos principo veikimą ir vis aktyviau jaučiame Vyriausybės bei politikų palaikymą ir pagalbą. Dėkoju visiems darbuotojams už sėkmingą veiklą“, – kalbėjo Th. Gehrke.

Svečias iš Vokietijos taip pat pasidžiaugė, kad beveik 18 metų veikianti įmonė, sulaukusi savotiškos pilnametystės – kai Vokietijoje jau leidžiama vairuoti automobilį be lydinčio asmens – šiandien gali patikėti savidraudos įmonės vairą kvalifikuotiems darbuotojams, per šiuos metus sukaupusiems vertingos patirties. Dirbti taip, kad „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ būtų tikru pasėlių draudimo rinkos lyderiu. „Ta patirtimi, kurią sukaupėme, galime dalytis su kolegomis Europoje, nes, pvz., Lietuva veiklą pradėjo nuo daugelio rizikų draudimo, o ne vien tik nuo krušos, kaip atsitiko kitose šalyse. Per tiek metų sukaupta patirtis padeda mūsų kolegoms Europoje reguliuoti žalas. Labai svarbu, kad, turėdami platų draudžiamų rizikų spektrą – krušą, audrą, liūtį, iššalimą, šalną, stichinę sausrą, ilgalaikį lietų, ugnį – ir puikią darbo patirtį, galime apsaugoti žemdirbius ir pasidalyti žalų reguliavimu su jaunesniais kolegomis. Aš esu labai dėkingas mūsų darbuotojams Lietuvoje ir Latvijoje bei didžiuojuosi jų vykdoma veikla“, – pasakojo vienas iš „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ vadovų.

Pasak jo, per tuos beveik 18 metų patirta daugybė iššūkių, vienas jų – iššalimas 2010 ir 2011 derliaus metais, kai pasėliai iššalo visoje Lietuvoje ir buvo padaryta didžiulė sisteminė žala. Vis labiau laukus pažeidžia krušos, šalnos, liūtys. Išbandymų filialo veikloje pateikė ne tik rinkos svyravimai žemės ūkyje ar politiniai sprendimai, bet ir kartų kaita – Lietuvos filialo vadovą Algimantą Navicką pakeitė dabartinis vadovas dr. Martynas Rusteika. Th. Gehrke teigimu, reikia džiaugtis darbą vertinančiais, lojaliais, ilgus metus dirbančiais puikiais darbuotojais, nuo kurių priklauso didžiulė filialo sėkmė, t. y. nuo pat pradžių filiale triūsiančiomis Toma Rickevičiene, Regina Romaneckiene, Kristina Schindler. Bendrovė yra specializuotas pasėlių draudikas. Pasėlių draudimas nėra kaip automobilių draudimas, todėl darbuotojų lojalumas ir ilgametis darbas leidžia išsaugoti tą patirtį, kuri buvo sukaupta, dalytis su kitų šalių filialų darbuotojais ir toliau augti. Lietuvoje sukurta ir plėtojama draudimo sistema remiasi partneryste tarp draudimo sistemoje dalyvaujančių žemdirbių, valstybės institucijų ir draudimo sektoriaus.

„Nuo šių metų sustiprintas ir vystomas aktualios rizikos – ilgo lietingo laikotarpio – draudimas. Apsauga nuo šios rizikos išsiplėtė, didėja jos poreikis, paklausa, o Vyriausybė suteikė valstybinį perdraudimą, kuris iki šiol buvo taikomas tik stichinės sausros atveju. Tai didžiulė pagalba visai pasėlių draudimo sistemai, perimant ir valdant šitą riziką. Lietuvą galime laikyti pavyzdžiu visai Europai, puikiai plečiančią aktualių draudimo rizikų skaičių ir jas valdant“, – gyrė mūsų šalies pasėlių draudimo sistemą vienas iš „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ vadovų.

Th. Gehrke linkėjo Lietuvos žemdirbiams ramybės kupinų šv. Kalėdų, kad karas Ukrainoje kuo greičiau baigtųsi ir politikų būtų susitarta dėl taikos, nes mes maistu turime aprūpinti visą pasaulį. „Dar kartą linkiu žemdirbiams taikių šv. Kalėdų, gero kitų metų derliaus ir nekrintančių kainų“, – sveikino Th. Gehrke.

Padeda ir politikai, ir ŽŪM

Raseinių r. ūkininkas, atstovaujantis žemdirbiams, apsidraudusiems „VH Lietuva“ savidraudos fonde, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, kooperatyvo „Rugio broliai“ direktorius Alfredas Bardauskas „Ūkininko patarėjo“ korespondentui pasidžiaugė oficialiu apsidraudusių žemdirbių susivienijimo renginiu. Pateiktos 2025 m. savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ valdybos nario bei „VH Lietuva“ filialo vadovo ataskaitos, pagarsinta delegato A. Bardausko 2024 m. tarptautinio savidraudos fondo balanso ataskaita. „Bendrovės rezultatai buvo pristatyti gegužės pabaigoje Vokietijoje, Gyseno mieste, kur įsikūrusi centrinė „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ būstinė. Kasmet vykstantis deleguotų narių susirinkimas suburia iš mūsų bendrovės Europoje veikiančių filialų ir Vokietijoje esančių direkcijų delegatus, kurie atstovauja apsidraudusiems žemdirbiams. Susirinkimo metu priimti svarbūs sprendimai, balsuota dėl fondo rezultatų, patvirtinti stebėtojų tarybos nariai, revizijos komisija, strateginės veiklos kryptys.

Džiugu, kad Lietuvos žemdirbiams suteikiama galimybė apsisaugoti nuo gamtinių reiškinių, galime pasirinkti svarbiausias draudžiamas rizikas ir stebime, kad Lietuvoje besidraudžiančiųjų skaičius kiekvienais metais auga. Turime patirties, visi matome pasėlių draudimo svarbą ir naudą, tad galime išsaugoti savo ūkį finansiškai stabilų, net ir praėjus tokiems metams, kokie buvo šiemet.

Lietuvoje dalis draudimo įmokų yra kompensuojamos: iš valstybės biudžeto iki 50 proc. draudimo įmokos, o iš Europos Sąjungos biudžeto – iki 70 proc. Tai yra didžiulė ir reikšminga paspirtis, nes, norint tinkamai suvaldyti rizikas žemės ūkyje, reikia nemažų lėšų“, – teigė A. Bardauskas. Jis patikslino, kad savidraudos fondas veikia pagal draudimo bendrovių Lietuvoje taisykles. Skirtumas, kad savidraudos fonde nėra akcininkų, patys žemdirbiai yra jo savininkai, pajininkai, kaip bet kuriame kooperatyve. Todėl žemdirbiai jaučiasi atsakingi dėl pasėlių draudimo sistemos plėtros Lietuvoje ir gali keisti fondo veiklos kryptį, greitį, reikalauti svarbių pokyčių.

„Džiugu, kad jau daugiau nei po 17 metų ŽŪM darbuotojai ir politikai pagaliau pradėjo suprasti mūsų veiklos svarbą, – pasakojo ŪP pašnekovas. – Esant pasėlių draudimo sistemai, valstybė nusiima visą atsakomybę, jeigu atsitiktų kažkokie katastrofiniai metai dėl meteorologinių reiškinių, o dabar mes paremiame vienas kitą ir neprašome iš valstybės pinigų. Nuostolius žemdirbiams padengia savidraudos fondas. Jei Šiaurės Lietuvoje šiais metais žemdirbiai būtų patyrę nemažų nuostolių, surinktos draudimo įmokos išmokėti draudimo išmokai būtų neužtekę. Draudimo išmokos nuostoliams padengti būtų reikėję kitų Europos šalių žemdirbių pagalbos. Savitarpio pagalbos principas veikia visos Europos mastu, o kai mes esame plačiau išsidėstę, mažiau būna rizikų. Jeigu gyventume viename regione, tai, praėjus krušai, visi ūkininkai patirtų žalą ir pinigų išmokoms paprasčiausiai neužtektų, o kai esame visoje Europoje, tai vienur pasėliai nukenčia, kitur – ne, ir gerai, kad mūsų fondas yra bendras. Atrodo, viskas tikrai sekasi gerai, kai randame bendrą kalbą ir su politikais, ir su ŽŪM. Esu iš prigimties optimistas, todėl tikiu, kad šis kelias padės žemės ūkio sektoriui prisitaikyti prie besikeičiančio klimato pasekmių.“

Ypatingi metai

Filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. M. Rusteika pateikė faktus, kad ketvirti metai iš eilės Lietuvoje fiksuojamos visos aštuonios draudžiamos rizikos. „Visi apsidžiaugėme, kad šiemet pavyko išvengti didelių iššalimo žalų. Pasėliai puikiai peržiemojo, bet paskutiniais metais pastebime, kad reikia „peržiemoti“ ir pavasarį. Prasidėjo šalnos, šiemet pažeidusios daugiau nei 57 tūkst. ha, iš jų didžioji dalis buvo žieminiai rapsai – apie 45 tūkst. ha. Šalnos tęsėsi nuo 3 iki 5 savaičių, padaryti nuostoliai laukuose – nuo 4 iki 95 proc. Už patirtą žalą išmokėta daugiau kaip 13 mln. Eur. Daugiausia nuo šalnų nukentėjo Vidurio ir Pietų Lietuva. Europos mastu šalnos rizika labiausia pakenkė būtent Lenkijai ir Lietuvai, čia patirti didžiausi nuostoliai. Šiauriniuose Lietuvos rajonuose ir Latvijoje tie nuostoliai buvo mažesni. Kelerius metus stebėjome, kad Pietų Lietuva – saugus regionas, tai šiemet pagal meteorologinius reiškinius ji buvo vienas intensyviausių ir reikėjo didžiausios paramos žemdirbiams.“

Filialo „VH Lietuva“ vadovas prisiminė ir kitą etapą – krušos žalas. Keista tai, kad jos šiemet buvo gana ankstyvos. Po balandžio 22-osios krušos užfiksuota laukų, kur nuostoliai viršijo 80–90 proc. Po labai didelių karščių dažniausiai ateina kruša, bet kad taip atsitiks balandžio mėnesį – karščiai ir kruša – tikrai nebuvo tikėtasi. Krušos rizika pastaraisiais metais vis labiau plečiasi. Šiais metais buvo apžiūrėta daugiau kaip 17 tūkst. ha. Gegužės pabaigoje Šakių r. fiksuota nedidelė sausra, toliau tęsėsi liūtys ir liepos mėnesį iškritę krituliai pažeidė daugiau nei 60 tūkst. ha pasėlių, nuostoliai viršijo daugiau kaip 4,5 mln. Eur. Nukentėjo ir kukurūzai, javai bei ankštiniai augalai.

Derliaus nuėmimo metu prasidėjo ilgas lietingas laikotarpis. Ūkininkai jau buvo pripratę prie ankstyvo derliaus nuėmimo ir sausų orų, todėl nedaug jų rinkosi ilgo lietingo laikotarpio riziką. Bendras plotas siekė tik daugiau kaip 500 ha. „Po tokių metų jau matome, kad ilgo lietingo laikotarpio rizikos draudimas tampa populiarus – jau šiuo metu apdrausta daugiau nei 30 tūkst. ha.

Iš viso šiais metais mes apžiūrėjome ir įvertinome daugiau nei 13 tūkst. laukų. Pažeistas plotas viršijo 127 tūkst. ha. Labai noriu padėkoti žalų ekspertams, kuriems teko fiziškai kartu su žemdirbiais aplankyti tiek daug laukų, įvertinti, nustatyti žalas, kad būtų išmokėtos draudimo išmokos. Tiek draudimo konsultantai, tiek žalų ekspertai jaučia didžiulę atsakomybę už šitą pasėlių draudimo sistemą, todėl investuojame tiek į mokslinius tyrimus, konsultantų ir ekspertų kompetenciją, tiek į naujas patirtis, kad galėtume padėti žemdirbiams apsaugoti jų laukus ir įgyvendinti turimus lūkesčius pasėlių draudimo paslaugai. Šiandien žemės ūkyje klaidos kainuoja labai brangiai, todėl turime visi susitelkti ir bendromis jėgomis prisitaikyti prie klimato iššūkių, nes meteorologiniai reiškiniai padaro per didelių nuostolių sektoriui“, – aiškino M. Rusteika.

Šį rudenį pradėti saugoti 2026 derliaus metų pasėliai. Žemdirbiai daug aktyvesni, nors rudeninė sėja buvo sudėtinga. Rudenį besidraudžiančių žemdirbių skaičius auga. Daugelis apsaugo pasėlius, nebelaukdami vasarinio draudimo sezono, ir akcentuoja, kad geriau viską pradėti jau rudenį. M. Rusteika informavo, kad žemdirbiams suteikiama galimybė iš rudens apdrausti viso ūkio pasėlių planą, kadangi planuodami gali nuo pat pradžios susidėlioti reikiamas draudimo apsaugas ir nieko nepraleisti. Pagal sėjomainą žemdirbiai iš anksto žino, kokios augalų rūšys bus viename ar kitame lauke, todėl išvengiama ankstyvų nuostolių pasekmių. Žemdirbiai patys pasako, kad draustis rudenį – spalio ir lapkričio mėn. – yra geriau, nes tada daugiau laisvo laiko ir nebus problemų pavasarį, kai reikės skubėti į laukus dirbti.

„2026 m. derlius jau apdraustas daugiau nei 320 tūkst. ha plote iš rudens. Šiais metais suteikiame galimybę žemdirbiams visas vasaros rizikas, išskyrus iššalimą, saugoti visą žiemos laikotarpį. Praėjusiais metais bendras apdraustų pasėlių plotas viršijo 558 tūkst. ha. Tai šiais metais tikimės, kad artėsime prie 600 tūkst. ha apdrausto ploto. Apdraustas plotas kasmet didėja, žemdirbiai pasėlių draudimo paslaugomis naudojasi aktyviai. Mūsų tikslas – plėsti pasėlių draudimo rinką, kad kiekvienas žemdirbys galėtų gauti draudimo paslaugas ir kad jos pasiektų visus – nuo mažiausio iki didžiausio ūkio. Turime specialius draudimo produktus įvairiems ūkiams. Jie standartizuoti, nėra labai sudėtingi, žemdirbys gali pasirinkti vienokias ar kitokias rizikas, susidėlioti visą savo verslo ir rizikos valdymo modelį. Girdime, kad ir pačių žemdirbių lūkesčiai yra labai dideli, todėl stengiamės suteikti jiems kuo platesnes galimybes. Šita kryptimi artimiausiais metais ir keliausime“, – teigė „VH Lietuva“ vadovas.

Prasmingi svečių palinkėjimai

Radviliškio r. ūkininkas Ignas Hofmanas teigė padaręs gerą darbą – dirbdamas žemės ūkio ministru, patvirtino pasėlių draudimo įmokų dėl ilgo lietingo laikotarpio kompensavimo tvarką. „Nenoriu girtis, bet dėl mano pastangų pasėlių draudimui nebuvo pritaikytas saugumo įnašo 10 proc. papildomas mokestis kaip kitoms draudimo rūšims, – pasakojo I. Hofmanas. – Kai kurie Vyriausybės nariai buvo net nustebę – kaip čia taip gali būti? Jie nežinojo, kad yra toks valstybės kompensuojamas draudimas. Tai ar yra logika apmokestinti? Tai tas pat, kaip iš vienos kišenės išimti pinigus ir įdėti juos į kitą. Aš, kaip ūkininkas, pasėlius draudžiu jau penktus ar šeštus metus, per tą laiką nepatyriau didelės žalos. Prieš keletą metų buvo pažeisti keli hektarai, nes žiemą pasėliai iššalo. Iš draudimo neuždirbsime ir nepragyvensime, jis yra tik nuostoliams padengti. Tai labai gera ir viena iš pagrindinių prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių. Gerai, kai valstybė kompensuoja dalį draudimo įmokos, nes ji pati nusiima nuo savęs tą naštą, atsitikus vienam ar kitam reiškiniui nereikia kompensuoti žemdirbiams patirtų nuostolių, o žemdirbys gali pats valdyti savo rizikas, visiškai pasidengti patirtus nuostolius.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad jam smagu matyti taip gausiai į renginį susirinkusius žemdirbius. „Tai reiškia, kad tos paslaugos jiems yra aktualios. Svarbiausias dalykas, kad tai gera proga pasikalbėti apie skaudulius, kai žemdirbys jau būna investavęs į pasėlių draudimą ir tikisi, jog yra apsaugotas nuo visų stichinių gamtos reiškinių, bet būna taip, kad pasėlių draudimo kompanija, deja, negali atlyginti tų žalų. Dabar žemdirbiai, kaip savidraudos fondo nariai, jau patys gali spręsti asmenines problemas, galėdami ne tik „pačiupinėti“ „VH Lietuva“ draudimo atstovus, bet ir pakalbinti iš Vokietijos atvažiavusius svečius. Taip auga sąmoningumas, aiškinantis, kaip atsiranda taisyklės ir kaip jas būtų galima patobulinti. Smagu ir svarbu, jog šįkart susirinkime dalyvauja ir valdžios atstovai, kurie išgirsta problemas iš pačių žemdirbių lūpų, tada lengviau susikalbėti diskutuojant apie galimą pasėlių draudimo plėtrą ir iškylančias problemas“, – įsitikinęs LŪS vadovas.

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. Viktoras Pranckietis sakė, kad apsidrausti yra būtina ir nieko geriau iki šiol nėra išrasta. „Jeigu nuo nelaimių saugo Dievas, reikia džiaugtis, kad turėjai draudimą. Viskas, ką turiu gyvenime, yra apdrausta, todėl ir čia galiu tai rekomenduoti. Politikai kalba labai paprastai – norėdami kiekvienąkart gauti kompensacijas, žemdirbiai turi būti apsidraudę. Kai šį pavasarį atsitiko bėda sodams, Europos Komisija davė maždaug vieną šešioliktąją tos sumos, kiek sodininkai patyrė nuostolių. Niekada nebus tiek pinigų iš valdžios, kad užtektų apmokėti žemdirbiams nuostolius, o šitas savidraudos fondas visada užtikrina išmokėjimą, kadangi yra refinansuojamas per kitas Europos šalis. Dar taip nėra buvę, kad neužtektų pinigų draudimo išmokoms išmokėti. Dėl to čia esu, nes maždaug prieš 15 m. pirmą kartą dalyvavau filialo „VH Lietuva“ susirinkime, vykusiame Lietuvos žemės ūkio akademijoje, tada buvo pilna salė žmonių ir prasidėjo filialo plėtros etapas, kai nuo nedidelės nežinomos įmonės „VH Lietuva“ pradėjo darytis vis labiau garsia“, – teigė V. Pranckietis.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.