Pasiektas naujas vėjo gamybos rekordas, savaitės elektros kaina liko stabili

Lapkričio 10–16 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko tokia pati, kaip ir prieš savaitę – 98 Eur / MWh. Latvijoje elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje – 78 Eur / MWh.

„Praėjusią savaitę Lietuvoje elektros rinkos tendencijas lėmė permainingi orai. Savaitės pradžioje kainos visose Baltijos šalyse buvo palyginti aukštos dėl minimalios vėjo gamybos. Pavyzdžiui pirmadienį Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino vos 174 MWh. Tačiau savaitės viduryje vėjas pakilo, ir buvo pasiektas naujas vėjo jėgainių gamybos rekordas: ketvirtadienį, pirmą paros valandą, vėjo generacija pasiekė 1513 MW. Per šią vieną valandą vėjo elektrinės pagamino beveik 10 kartų daugiau elektros, nei per visą pirmadienio parą. Nors tokie permainingi orai lėmė kainų šuolius, tačiau palyginti su praėjusia savaite, vidutinė elektros kaina išliko stabili,“ – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 3 proc. nuo 244 GWh iki 252 GWh. Vietos elektrinės šalyje užtikrino 50 proc. elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 125 GWh elektros energijos – 16 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai generacija siekė 107 GWh.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos gamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo 23 proc. nuo 54 GWh iki 66 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtų šiluminių jėgainių gamyba augo 8 proc. nuo 21 iki 23 GWh. Hidroelektrinės pagamino 17 GWh, saulės jėgainės – 7 GWh,  o kitos elektrinės gamino 12 GWh. Praėjusią savaitę vėjo elektrinės gamino 53 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, šiluminės jėgainės – 18 proc., hidroelektrinės – 14 proc., saulės elektrinės – 6 proc., o kitos elektrinės – 9 procentų.

Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 54 proc. šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Bendras importo kiekis augo 2 proc. nuo 161 GWh iki 164 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 60 proc. iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, iš Latvijos 36 proc., o likę 4 proc. iš Lenkijos.

Praėjusią savaitę eksporto srautai iš Lietuvos augo 17 proc. nuo 15 GWh iki 18 GWh. 85 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Lenkiją, 9 proc. į Skandinaviją, o likę 5 proc. į Latviją.

Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 54 proc. Lenkijos kryptimi ir 28 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 proc. Švedijos kryptimi ir 83 proc. Lietuvos kryptimi.

* Pastabos:

1. Elektros energijos suvartojimas (pagal ENTSO-E „consumption“) – yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis be Kruonio HAE užkrovimui suvartotos elektros energijos. 

2. Elektros energijos poreikis yra suvartotas Lietuvos elektros energijos kiekis su Kruonio HAE užkrovimui suvartota elektros energija. 

3. „Litgrid“ savaitinėse apžvalgose analizuojami „Nord Pool“ rinkoje prekiaujamos didmeninės elektros energijos kainos pokyčiai Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse, apžvelgiama elektros energijos importo / eksporto dinamika ir srautų pasiskirstymas bei suvartojimo ir generacijos preliminarių faktinių duomenų pokyčiai. Šie operaciniai duomenys yra preliminarūs ir gali skirtis nuo galutinių komercinės apskaitos duomenų. 

„Litgrid“ informacija