Ashburn +9,1 °C Migla
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,1 °C Migla
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Pasikinkęs keturis vėjus

2023/04/08


Klemiškėje (Klaipėdos r.) įsikūręs Linas Leščiauskas – kalvių dinastijos palikuonis. Jei reiktų, galėtų kaus­tyti arklius, nes, kaip sako, tūkstantį kartų yra tai da­ręs su seneliu. Tačiau šiuo darbu, savaime supranta­ma, neužsiima. Jo kalvėje gimsta išskirtiniai kūriniai. 

Rado kalvę, pasistatė namą

Užsakymų meniškos sielos amatininkui netrūksta, tačiau randa laiko ir visuomeninei veiklai – vadovauja Lietuvos kalvių sąjungai. Daugiau nei 10 metų rengė tarptautinį kalvystės plenerą „Keturi vėjai“. Pastarojo meto iššūkiai šią veiklą sustabdė, užtat daugiau laiko liko kūrybai. Meistro darbų spektras labai platus: nuo baldų iki skulptūrų. Šį kartą dėmesio centre – modernios, šiuolaikinės kalvystės vienetiniai kaltiniai vartai.

Gimė Linas 1973 m. Biržuvėnuose, Telšių rajone. Gausioje Leščiauskų šeimoje buvo ketvirtas vaikas – pagrandukas. Gražiausi ir prasmingiausi vaikystės įspūdžiai jam iškyla prisiminus senelio Vincento Grigo kalvę Luokėje. Žaisti su geležiniais žaislais, kalti metalą pradėjo būdamas visiškas pyplys, vos penkerių. Tad nenuostabu, kad baigęs mokyklą pasirinko meninio metalo apdirbimo studijas Telšių taikomosios dailės mokykloje. Studijavo taip stipriai užsidegęs, kad du kursus baigė per vienerius metus. Ir gavęs diplomą nenurimo – tęsė moks­lus Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedroje.

Kalvyste užsiima ir brolis Dainius. Anot Lino, kalvių priekalai bus reikalingi ir gyvi tol, kol egzistuos žmonija. Pasak jo, me­talas – neatsiejama civilizacijos dalis, ir jo nėra kuo pakeisti. Kalvėje jis turi labai brangų priekalą. Brangų, nes juo nau­dojosi Lino senelis. Nežinodamas, kad priekalas priklausė jo šeimai, Linas jį gavo iš vieno kalvio mainais už kitą, tarybinį priekalą. Tik vienoje giminės šventėje L. Leščiauskas sužinojo, kad atgavo savo senelio priekalą. Jis ypatingas tuo, kad pa­viršius yra kieto metalo, o visa kita – minkš­tesnio, todėl tarpukarį menantis priekalas skamba dusliai, nerėžia ausies. Be abejo, šis privalomas kalvės atributas tapo Lino talis­manu, kurį, galbūt, perduos savo sūnums.

Mūzos paslaugų nereikia

Po studijų Klaipėdoje, ieškodamas vietos, kur galėtų dirbti savarankiškai, rado Klemiškės kaime sovietų laikus me­nančią tarybinio ūkio kalvę. Nusižiūrėjęs gražią vietą prie buvusio Bachmano dvaro tvenkinio pasistatė namą. Taigi Klaipėdos krašte žemaitis iš Telšių įsikūrė ilgam. Už keliolikos kilometrų ošianti Baltijos jūra ir nuolatiniai vėjai vyrui, matyt, ir pamėtėjo idėją tarptautinį kalvystės plenerą pavadinti „Keturi vėjai“. O kalbant apie kalvį būtų gana tikslu sakyti, kad jis dirba pasikinkęs kitokius – talento, kantrybės, išmonės ir meilės savo amatui vėjus.

„Mano manymu, sėkmė lydės tuomet, kai prie 5 proc. talento pridėsi 95 proc. darbo. Laukti įkvėpimo – ne man. Mūzos paslaugų man nereikia. Kiekvienas suma­nymas, užsakymas yra išdiskutuojamas su užsakovu. Kartais subrandinti idėją reikia daug laiko, bet dažniausiai parengiama­sis etapas trunka pora mėnesių, – sakė pašnekovas. – Sumanymą įgyvendinu daugmaž per mėnesį.“

Neišskiria nė vieno

L. Leščiausko užsakovai – įvairiausių profesijų žmonės, tačiau bendra tai, kad visi jie nori išskirtinio, vienetinio kalvio rankų darbo kūrinio. „Pandemija manęs iš darbo ritmo neišmušė. Nuotoliniu būdu niekada nedirbau ir nedirbsiu. Užsakymų nei daugiau, nei mažiau. Tik visuomeninę veiklą teko atidėti, – sakė Linas. – Mano paslaugų reikia verslininkams, medikams, sportininkams, kitų profesijų atstovams. Visi jie darbštūs ir išmanūs, žinantys ko nori ir vertinantys kokybę. Nesunkiai randame bendrą kalbą. Nesvarbu, ar reiktų nukalti laiptų apdailą namo vidui, ar vartus.“

Paklaustas, kokius savo darbus galėtų išskirti, Linas sakė, kad visi jo kalvėje gimę darbai tarsi vaikai – vienodai brangūs. „Apie broką kalbos nė būti negali. Kiekvie­ną kartą įdedu visą širdį. Ir visi skirtingi, kaip kad skirtingi žmonės, kuriems reikia mano paslaugų“, – sakė Linas. Aišku vie­na: tai, ką daro Klaipėdos krašte įsikūręs kalvis, – ilgaamžiai kūriniai.

Jam miela viskas, kas dera su bendru stiliumi. Statinys ir prie jo esantys vartai turi būti vieno stiliaus, papildyti vienas kitą. Jo paties kiemą puošia nedažyto metalo vartai iš specialaus plieno, kuris pasidengia rūdimis, bet yra ypatingas tuo, kad toliau nerūdija. Linui patinka natūrali, pušies kamieną primenanti šio metalo spalva.

Užslėpta gaida

„Kai žmonės pradeda statyti namą ir žino, kad reikės mano paslaugų, bendra­darbiaujame nuo pat darbų pradžios. Mano darbai įsikomponuoja į bendrą stilistiką – nesvarbu, ar tai klasika, ar modernas. Gilinuosi į architektų sumanymą ir siūlau idėjas. Diskutuojame, kokios kalto metalo detalės ir kur tiktų, – pasakojo L. Leščiaus­kas. – Surinkęs kuo daugiau informacijos imuosi darbo prie brėžinių stalo.“

Pasak kalvio, kūryba visada turi užslėptą gaidą. Jis stengiasi būti veidrodžiu, kuria­me atsispindėtų užsakovo asmenybė, ir pabrėžia, kad jo darbe daug psichologinio proceso. Remiantis būtent tokio proceso įžvalgomis atsiranda vartai ar koks kitas kūrinys. „Man svarbiausia – žmogus, jo as­menybė, pasaulėjauta. Kai įsigilinu, pajaučiu tai, kalvėje gimsta abi puses džiuginantis darbas“, – mintimis dalijosi pašnekovas.

Vartai, pasak jo, – tarsi vizitinė korte­lė. Juk pirmiausia jie pasitinka svečią. Ne veltui liaudies išmintis byloja – kokie vartai, toks ir šeimininkas. Vien pažvelgus į juos galima pasakyti, kas už jų gyvena. Ar žmogui svarbu tik funkcija, kad kieme jaustųsi tarsi tvirtovėje, ar kažkas daugiau, ar jis meniškos sielos ir jam norisi stilingo originalumo.

Trys kategorijos

Kaziuko mugėse Linas nedalyvaudavo, apsilankydavo tik kaip žiūrovas, pabendraudavo su kolegomis. Gaminančiųjų smulkias kalviškas detales, kad ir niekada nevystančias kaltas rožes, jis nepeikia. Pasak meistro, kiekvienas randa savo nišą. Jei yra paklausa, yra ir pasiūla.

„Kalvio amatas nelengvas. Reikia turėti kur ir su kuo dirbti. Metalas – ne deficitas, bet pastarąjį pusmetį pabrango dvigubai. Tad, savaime suprantama, brangsta ir kal­viški gaminiai, – pasakojo Linas. – Mano manymu, kalvius, kaip ir kitus amatinin­kus, galima suskirstyti į tris kategorijas: tautodailininkus, kurie gali atkurti tai, ką mato: paukštį, medį ar dar ką, antra kategorija būtų menininkai, kurie visada laukia panelės Mūzos, laukia, kad papūstų įkvėpimo vėjas, ir trečia kategorija, kuriai galiu priskirti save – kalviai profesionalai, baigę mokslus tam, kad gyventų iš savo amato. Jie sėda prie stalo, kuria, išgrynina idėją ir ją įgyvendina.“

Kiek save pamena, Linas iš rankų ne­paleisdavo pieštuko. Piešimas jam buvo neatsiejama tapatybės dalis. Tai matydami tėvai ir paragino, kad važiuotų mokytis dailės. Vyras sakė nė akimirkos nesigailėjęs, kad pasuko link meno. Kaip Leščiauskų kalvių dinastijos atstovas, jis gali pelnytai didžiuotis savo pasiekimais.

 

 

„Rasų“ korespondentė Nijolė BARONIENĖ

Lino Leščiausko nuotraukos

 

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...
2024/03/28

Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo

Varšuva, kovo 28 d. (AFP-BNS). Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasieni...
2024/03/28

Kaip sekasi įgyvendinti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant ES ilgalaikę kaimo viziją, akcentuojami nuo 2021 m. pasiekti teigiami rezultatai ir pristatomos būsimo darbo idėjos.