Saugomus gamtos paveldo objektus galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastre – https://stvk.lt/map. Ši informacinė sistema leidžia kiekvienam susipažinti su saugomomis vertybėmis, jų vieta bei apsaugos statusu. Gamtos paveldo objektai saugomi dėl jų amžiaus, unikalumo, išskirtinės gamtinės bei kultūrinės vertės.
Kaip pavyzdžius, galime išskirti kelis naujai įtrauktus valstybės saugomus gamtos paveldo objektus:
Gamtos objekto ar paminklo sąvoka nėra nauja, ją dar XIX amžiuje naudojo žymus geografas A. Humboltas. Lietuvoje šią idėją plėtojo profesorius Tadas Ivanauskas, kuris jau 1920 m. pabrėžė būtinybę saugoti senus ąžuolus ir kitus išskirtinius medžius.
Šiandien pagal Saugomų teritorijų įstatymą paveldo objektas apibrėžiamas kaip kraštovaizdžio elementas ar jų grupė, kuriems dėl jų vertės nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.
Gamtos paveldo objektai Lietuvoje skirstomi į kelias pagrindines kategorijas: geologiniai (išskirtinio dydžio rieduliai, uolos, smegduobės, atodangos, kt.), geomorfologiniai (kalvos, gūbriai, raguvos, kt.), hidrogeologiniai (šaltiniai, versmės, kt.), hidrografiniai (rėvos, senvagės, salos, kt.), botaniniai (išskirtinio amžiaus ar formos medžiai, kt.), zoologiniai (gyvūnų kolonijos, kt.).
Valstybės saugomų gamtos paveldo objektų sąrašas nėra baigtinis – jis nuolat atnaujinamas, tikslinamas ir plečiamas. Nauji objektai įtraukiami atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus, visuomenės iniciatyvas bei specialistų vertinimus.
Gamtos paveldas yra nuolatos kintantis, jis reikalauja nuolatinės apsaugos ir atsakingo požiūrio. Kiekvienas naujas į saugomų objektų sąrašą įrašytas medis ar akmuo – tai dar vienas žingsnis, išsaugant Lietuvos gamtą.
VSTT informacija