Paslaugų kvitas: popierinis ar skaitmeninis?

Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis DARULIS:

„Siūlymą skaitmeninti darbo kvitus išsakiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, kur buvo aptariama situacija darbo rinkoje. Skaidrumo tikrai šiek tiek trūksta. Sunku kontroliuoti, kiek laiko žmonės su kvitais iš tiesų dirba. Be to, dabar jie kviečiami dirbti ne tik paprastus žemės ūkio darbus, kaip buvo numatyta kvitus įvedant – sugrėbti žolę ar šieną, rinkti akmenis iš laukų, – bet ir gerai apmokamus darbus. Mat šiuo metu yra situacijų, kai net ir gerai apmokamam kvalifikuotam darbui, traktorių vairuotojams ir panašiai, gali būti išrašomi kvitai. Kontroliuoti yra sudėtinga. Su Valstybinės darbo inspekcijos atstovais šnekėjome, kad kai jie atvažiuoja prie lauko, jau yra matomi iš toli, darbdaviai čia pat išrašo kvitą, ko, galbūt, būtų nedarę, jeigu ten nebūtų atvažiavę inspektoriai.

Reikėtų skaitmenizuoti ir darbo su kvitais knygelę – popierinėje įrašus galima palikti bet kada. Juk kvitų knygelę tik kartą per mėnesį nuneša „Sodrai“. O stebėti realią situaciją rinkoje leistų kvitų registravimas iškart, kai su žmogumi sutariama dėl tokios formos darbo. Galbūt būtų galima svarstyti, kad kvitų išdavimas būtų planuojamas – būtų užregistruotas ar pranešta „Sodrai“, kaip įprastu atveju, kai įdarbinamas žmogus – prieš pradedant darbą ar paslaugų teikimą.

Stebima tendencija, kad su kvitais vis daugiau žmonių ėmė dirbti Dzūkijoje. Ypač pasijautė Varėnoje, kur visi miškų grybų rinkimai, uogų skynimai irgi kažkaip perėjo į tokį būdą. Anksčiau buvo sudaromos sezoninės ar terminuotos darbo sutartys. Kai nėra sutarčių, tai ir procesas nėra pats skaidriausias, darbuotojui nesiskaičiuoja darbo stažas. Todėl siūlyčiau ieškoti galimybių, kaip geriau kontroliuoti dienų, kai dirbama su kvitais, limitą, nes tuo metu gyventojas neišbraukiamas iš bedarbių sąrašo ir išlaiko socialines garantijas. Kadangi lieka bedarbiu, nedarbo išmokos nėra stabdomos. Tad kyla klausimas, ar viskas yra gerai. Manome, kad turėtų būti kaip ir visais kitais atvejais – irgi tam laikotarpiui, kol dirbama, stabdomas bedarbio statusas. Be to, reikėtų keisti nuostatas, kurios dabar žmogui dirbant su kvitais leidžia atsisakyti jam tinkamo darbo pasiūlymo. Darbas su kvitais neturėtų būti priežastis atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo. Dabar paskambiname žmogui – pateikiame jam tinkamą darbo pasiūlymą, o tas padėkojęs atsako, kad dabar yra užsiėmęs ir kad paskambintume kitą kartą.

Šiemet sausį–gegužę apie darbą su kvitais Užimtumo tarnybai pranešė šiek tiek daugiau negu tūkstantis žmonių, daugiausia – Varėnos, Panevėžio, Pasvalio ir Kėdainių r. Per metus tokių darbuotojų būna apie 6–7 tūkst., pusė jų yra vyresnio amžiaus žmonės. Dirbdami su kvitais, žmonės išlaiko bedarbio statusą ir gauna socialinę paramą, o jų darbdaviai moka tik beveik 7 proc. sveikatos draudimo įmoką.

Samdyti darbininkus su paslaugų kvitais galima tik žemės ūkyje ir miškininkystėje. Pas vieną darbdavį su kvitu galima dirbti ne ilgiau kaip du mėnesius per metus, o pas du – iki trijų mėnesių. Kitu atveju, reikia sudaryti darbo sutartį. Jei, dirbdamas su kvitu, žmogus suteikia daugiau nei 1 750 Eur vertės paslaugų per metus, jis moka 15 proc. pajamų mokestį. Darbas su kvitais buvo įteisintas dar 2013 m.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas, Raseinių r. Nemakščių sen. ūkininkas Alfredas BARDAUSKAS:

„Paslaugų kvitai ir atsirado būtent todėl, kad žmonėms kartais reikia dirbančiojo tik vienai ar dviem dienoms. Įdarbinti pagal darbo sutartį būtų nerealu – reikia ir „Sodrai“ pranešti, ir t. t. Paslaugų kvitai buvo sukurti tam, kad bedarbiams nenutrūktų nedarbo išmokų mokėjimas, nebūtų atimta motyvacija – ateinu, dvi dienas padirbu ir netenku bedarbio statuso, o po to – vėl sėdžiu be darbo. O jeigu kas nors dabar daro nusižengimus, naudodami kvitus, tai juos reikia bausti.

Gal šiuo metu ir reikėtų kokių nors korekcijų, bet, manau, pats principas nuo pat pradžių buvo geras. Gal reikėtų pasiaiškinti, kaip praktikoje darbdaviai su kvitais elgiasi, kaip yra iš tikrųjų. Kartoju – principas buvo labai geras, nes siekta išvengti nelegalaus darbo. Juk anksčiau akmenų rinkimas ūkininko laukuose, kol dar nebuvo „išrasti“ kvitai, buvo laikomas nelegaliu darbu. Dabar, dirbant su kvitais, ir mokesčiai yra sumokami, ir visiems viskas gerai.

Manau, kad kvitas ir turi būti kvitas. Išrašytas kvitas turi būti pas darbuotoją ir pas darbdavį. Jeigu atvažiuoja patikrinti, lauke dirbantis žmogus turi turėti kvitą. Jeigu neturi, yra nelegaliai dirbantis. Viskas gerai, tai kam čia siūlomas skaitmenizavimas? Tai tik papildoma našta darbdaviams. Labai lengvai biurokratai gali pasakyti – sėdate prie kompo, įvedate duomenis ir viskas, dirbame. Bet taip nebūna – gali susirinkti darbininkai ne ūkininko darbo kabinete, o kažkur lauke, kur tuo metu nėra kompiuterio. Čia pertekliniai dalykai – jeigu yra kvitas, tai jis ir turi būti kvitas. Tai kam tada tas skaitmenizavimas?

Valdininkai nori viską suskaitmenizuoti, padaryti mus kažkokiais ufonautais kosminiame laive. Jau to skaitmenizavimo tiek aplinkui, kad nebesusigaudome, ką ir bedaryti. Ūkininkas prie traktoriaus vairo nebeturi kada sėdėti, tampa tokiu pat kontoriniu biurokratu, kaip ir įsitaisę Vilniuje. Iš dalies jau taip ir padarė. Į laukus nėra laiko nuvažiuoti pasižiūrėti, kaip auga derlius.

Ūkiai yra labai skirtingi – maži ir dideli. Pastarieji turi specialistus, agronomus, kurie baigę aukštuosius mokslus ir t. t. Jie dar kažkaip susitvarko, nors ir yra nemažas biurokratizmo krūvis. Bet įsivaizduokite rimtą ūkininką, kuris vienas ūkininkauja, gal jam padeda tik sūnūs. Išvargęs visą dieną įvairiuose darbuose vakare jis privalo sėsti prie kompiuterio ir visus biurokratus dar „pašerti“ informacija, ką jis darė tą dieną – purškė, tręšė ir pan. Ir tai nejuokinga – vargšas ūkininkas turi atiduoti nemažai laiko teikimui kažkokios skaitmeninės informacijos, kuri gali būti labai sudėtinga. Puikiai žinau, kad nemažai yra tokių, kurie dar neįvaldę skaitmeninių sistemų, bet privalo tokius darbus padaryti. Mes jau „atšokome“ nuo skaitmeninių žurnalų, o dabar vėl siūlo kitus darbus skaitmenizuoti. Gal kada nors ateis kiti laikai ir jaunoji karta, gudresnė, natūraliai pati susitvarkys su skaitmenizacija. Aš esu už tokią sistemą, kad kaip kam yra patogiau, taip tegul ir daro. Vieni gali pildyti rašikliu popieriuje, kiti interneto programose. Ir su kartų kaita viskas susidėlios į savas vietas. Nereikia skubinti, panikuoti, verstis per galvą ir terorizuoti tuos žmones, kurie negali to padaryti.“

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Gedas ŠPAKAUSKAS:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 26 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.