Kaunas +16,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 21 Geg 2026
Kaunas +16,1 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 21 Geg 2026




Pateikti 1990–2024 m. į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos duomenys

2026/04/28


Padidink tekstą

Aplinkos būklės analitikos centro  Aplinkos oro kokybės vertinimo skyriaus specialistai pateikė 1990-2024 m. į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos duomenis ir ataskaitas. Oro teršalų apskaitos ataskaitos rengiamos pagal direktyvos (ES) 2016/2284 (toliau – Direktyva) bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimus.

2024 m. oro teršalų apskaitos duomenimis, Direktyvos įpareigojimai sumažinti taršą buvo įvykdyti 4 teršalams iš 5 (NMLOJ, NH3, SO2 ir KD2,5). Azoto oksidų (NOX) išmetimams nustatyti sumažinimo tikslai nebuvo pasiekti, tačiau imamasi priemonių, kad šio teršalo išmetamas kiekis šalyje ir toliau mažėtų.

Didžiausi aplinkos oro teršėjai

2024 m. išmetamo sieros dioksido kiekis palyginus su 2005 m. sumažėjo 67,2 proc. Lyginant su 2023 m. išmetamas šio teršalo kiekis sumažėjo 0,1 proc. Daugiausia SO2 išmesta iš naftos produktų gamybos ir sandėliavimo sektoriaus – 53 proc., kuro deginimo naftos perdirbimo pramonėje – 13 proc., kuro deginimo ne metalo mineralų pramonėje – 11 proc. (visiems teršalams šie rodikliai skaičiuojami nuo viso šalyje išmesto teršalo kiekio).

Azoto oksidų sumažėjimas 2024 m. apskaitos duomenimis, palyginti su 2005 m. siekia 44,6 proc. Lyginant su 2023 m., išmetamas NOx  kiekis sumažėjo 13,5 proc. Daugiausia NOX išmetė sunkvežimių ir autobusų transportas – 26 proc., lengvųjų automobilių transportas – 18 proc., taip pat viešosios elektros ir šilumos gamybos sektorius  – 14 proc.

2024 m. išmestas smulkiųjų kietųjų dalelių KD2,5 kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 49,7 proc. 2024 m. KD2,5 į aplinkos orą pateko 2,1 proc. mažiau nei 2023 m. 2024 m. daugiausia KD2,5 išmesta deginant kurą namų ūkiuose – 63 proc., gaminant elektrą ir šilumą – 7 proc., žemės ūkio veiklos metu – 3 proc.

Nemetaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ) kiekis, apskaitos duomenimis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 40,6 proc. Palyginti su 2023 m., teršalo kiekis 2024 m. sumažėjo 12,5 proc. Daugiausia NMLOJ 2024 m. išmesta vartojant dažus pramonėje ir namų ūkiuose – 21 proc., gaminant ir sandėliuojant naftos produktus – 18 proc., deginant kurą namų ūkiuose – 16 proc.

2024 m. išmestas į aplinkos orą amoniako (NH3) kiekis, palyginti su 2005 m., sumažėjo 12,7 proc. Palyginti su 2023 m., 2024 m. į aplinkos orą amoniako išmesta 0,2 proc. mažiau. Kaip ir ankstesniais metais, labiausiai šiuo teršalu aplinkos orą teršė žemės ūkio sektorius. Didžiausi amoniako išmetimai buvo iš dirvų tręšimo neorganinėmis azoto trąšomis – 24 proc., dirvų tręšimo mėšlu – 23 proc., mėšlo tvarkymo tvartuose (pieninių galvijų) – 16 proc.

Priežastys, lėmusios kai kurių teršalų išmetimų pokyčius

NMLOJ išmetimų į aplinkos orą   reikšmingą sumažėjimą energetikoje 2024 m. lėmė AB "Orlen Lietuva" pastangos mažinti šio teršalo išmetimus. Palyginus su 2023 m., NMLOJ išmetimai iš šios įmonės veiklos 2024 m. sumažėjo 37,9 %.  Šis rodiklis - NMLOJ išmetimų iš AB "Orlen Lietuva"  sumažėjimas palyginus su praėjusiais kalendoriniais metas - buvo didžiausias visame laikotarpyje nuo 2006 metų.

NOx išmetimų į aplinkos orą  sumažėjimą energetikoje 2024 m. lėmė Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro katilo pramoninės eksploatacijos pradžia, taip pat leidžiamų ribinių NOx koncentracijų sumažinimas atliekų deginimo įrenginiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.  Be to, buvo tiksliau įvertinti kuro, sudeginamo moderniuose deginimo įrenginiuose, kiekiai.

2024 m. tiek amoniako (NH₃), tiek azoto oksidų (NOₓ) išmetimas išžemės ūkio veiklų daugiausia susijęs su sumažėjusiu mineralinių trąšų naudojimu. Taip pat NOₓ, NH₃ ir NMLOJ sumažėjimas iš paukštininkystės ir kailiniųžvėreliųūkių lėmė mažesnis paukščių dedeklių ir kailiniųžvėrelių skaičius ūkiuose.

Daugiau informacijos apie 1990-2023 m. į aplinkos orą atskiruose ūkio sektoriuose išmestus teršalų kiekius galima rasti čia.

Į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitos ataskaitas ir prognozes rasite čia.

 

Aplinkos apsaugos agentūros informacija

Dalintis
2026/05/21

Žemės savininkams – priverstinė skaitmenizacija

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) paskelbus, kad nuo kitų metų pradžios žemės sklypų planai bus pasirašomi tik kvalifikuotu elektroniniu parašu, senjorų atstovai prakalbo apie diskriminaciją ir prievartinį varymą į elektroninį gardą....
2026/05/21

Žvejybos plotų nuomos tvarka valstybiniuose vandens telkiniuose

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie galimybę gauti teisę naudoti (išsinuomoti) žvejybos plotus valstybiniuose vandens telkiniuose.
2026/05/21

Laktozės netoleravimą lengva supainioti su kitais sutrikimais

Stiklinė pieno, porcija ledų ar dubenėlis jogurto vieniems nesukelia jokių problemų, o kitiems baigiasi pilvo pūtimu, raižymu ar skubėjimu ieškoti artimiausio tualeto. Nors daugelis tokius simptomus linkę nurašyti skrandžio jaut...
2026/05/21

Aitvarų festivalis Zapyškyje – spalvinga bendrystės šventė

Nemuno slėnyje, prie senosios Zapyškio bažnyčios, vyko jau 21-asis Tarptautinis aitvarų festivalis „Tarp žemės ir dangaus“, subūręs gausybę aitvarų, muzikos, meno ir bendrystės gerbėjų.
2026/05/21

Dėl ko susitarė kinai su amerikiečiais žemės ūkyje?

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia gavęs Kinijos įsipareigojimus dėl didelio sojų pupelių ir jautienos importo. Kinijos pusė tai iš esmės patvirtina. Kaip nauji susitarimai atsilieps žemės ūkio rinkoms?
2026/05/21

Aktuali žinia pajūriui – prasidedant sezonui „Iki“ atidarė naują didžiausio formato parduotuvę, joje įrengta ir priedanga

Prekybos tinklas „Iki“ ketvirtadienį, gegužės 21-ąją, Dituvoje, Klaipėdos rajone, atidarė naują parduotuvę. Naujai pastatyta didžiausio – 3 širdelių – formato parduotuvė duris atvėrė adresu Šv. Kristoforo g. 5...
2026/05/21

Stoginės statyba: kada reikalingas kaimyno sutikimas?

Planuojant stoginės statybą svarbu įvertinti ne tik jos vietą sklype, bet ir atstumą iki sklypo ribos bei stoginės parametrus.
2026/05/21

Nuo grybavimo tradicijos iki Roko maršo: Lietuvos bankas kviečia balsuoti už monetos temą

Lietuvos bankas skelbia  iniciatyvos „Sukurkime monetą Lietuvai“  finalinį balsavimo etapą –  visuomenė kviečiama išrinkti būsimos kolekcinės monetos temą. Pirmajame etape gyventojai pateikė daugiau kaip 250...