Paukščiai jau peri naujose plūduriuojančiose perimvietėse Kauno mariose

Pasak gamtos mokslininkų, projektas padės mažinti vandens lygio svyravimų poveikį vandens paukščiams. Šiuo metu vandens pokyčių pakrantėse esantys lizdai gali būti užliejami, paliekami arba tapti lengvu grobiu plėšrūnams.

Platformos pritaikytos upinėms žuvėdroms (Sterna hirundo). Jos padengtos smulkiu žvyru, atkuriant natūralias šių paukščių perėjimo sąlygas. Taip pat įrengtos medinės slėptuvės, kurios apsaugo jauniklius nuo nepalankių oro sąlygų ir plėšriųjų paukščių. Dėl to platformos laikomos viena efektyviausių vandens paukščių apsaugos priemonių.

„2025 m. vandens paukščių monitoringo duomenys rodo, kad vandens lygio svyravimai galėjo paveikti tris upinių žuvėdrų poras. Kauno mariose buvo suskaičiuota 13 šios rūšies lizdų, todėl net ir nedidelis dirbtinių perimviečių skaičius gali reikšmingai pagerinti jų veisimosi sąlygas“, – sako projekto vadovas, GTC Paukščių ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Mindaugas Dagys.

Perimvietėse įrengtos vaizdo kameros, leidžiančios nuolat stebėti jų naudojimą. Ant platformų taip pat pritvirtinti informaciniai ženklai, raginantys poilsiautojus nesiartinti prie paukščių.

Kauno marių pakrantėse papildomai iškelti penki inkilai vandens paukščiams: trys klykuolėms (Bucephala clangula) ir du didiesiems dančiasnapiams (Mergus merganser). Kadangi šios rūšys peri medžių uoksuose, tinkamų vietų trūkumas gali riboti jų populiacijas. Inkilai padės padidinti sėkmingo perėjimo tikimybę.

Priemonių efektyvumas bus vertinamas ilgalaikėje perspektyvoje. Tikimasi, kad jos prisidės prie gausesnių vandens paukščių populiacijų, didesnės biologinės įvairovės ir geros Kauno marių ekologinės būklės išsaugojimo.

Šiais metais vienoje iš salų įsikūrė pora upinių žuvėdrų, kuri augina tris jauniklius, o naktimis salas poilsiui jau kelias savaites naudoja ir iki dvidešimties krantinių tilvikų.

Rima AUKŠTUOLYTĖ, „Ignitis grupė“

Gamtos tyrimų centro informacija