Paukščių gripas diktuoja pokyčius paukštienos rinkoje

Brazilijos paukščių augintojai jaučia palengvėjimą. Nes visi apribojimai, turintys įtakos paukštienos eksportui, artimiausiu metu turi būti panaikinti. Oficialiai laikoma, kad šalyje vėl nėra paukščių gripo, vadinasi, keturių mėnesių prekybos pauzė baigėsi.

Iš pradžių sušvelninimas buvo taikomas tik regionams, esantiems už Rio Grande do Sul krizės zonos ribų. Labai patogeniškas paukščių gripas (LPPG) ten siautėjo gegužę. Eksportas iš ten taip pat gali būti atnaujintas iki spalio 16 dienos, praneša agrarheute.de.

Liga smogė skaudžiai

Pavasarinis protrūkis skaudžiai smogė Brazilijai. Liga prasidėjo komerciniame paukštyne Rio Grande do Sul regione. Dėl to Brazilijos statusas Pasaulinėje gyvūnų sveikatos organizacijoje (WOAH) pasikeitė į „užkrėstą LPPG“ ir nebuvo įmanoma eksportuoti paukštienos produktų į ES.

Tačiau brazilų paukštienos pramonė ne tik dėl eksporto į Europą nukentėjo: kitos šalys taip pat sustabdė importą iš Brazilijos, įskaitant tokias reikšmingas rinkas kaip Kinija, Saudo Arabija bei Čilė.

Tuomet Brazilijai teko imtis griežtų priemonių, kad greitai suvaldytų epidemiją. Jau šių metų birželio 18 d. šalis paskelbė esanti neužkrėsta paukščių gripu – brazilams pavyko išlaikyti nustatytą 28 dienų terminą be naujų atvejų. Netrukus 17 šalių panaikino importo apribojimus. Tačiau ES neskubėjo to daryti, ir tik po daugybės derybų raundų Europos ir Brazilijos valdininkai susitarė dėl laipsniško apribojimų panaikinimo.

Prekybos duomenys

Dabar vėl atsinaujino Brazilijos paukštienos eksportas, nors ir prieš paukščių gripą jis jau atrodė perspektyviai. Pavyzdžiui, 2024 m. iš viso buvo eksportuota 5,294 milijono tonų, palyginti su 5,138 milijono tonų 2023 m. 2024 m. taip pat buvo rekordinės eksporto pajamos, kurios siekė 9,928 milijardo JAV dolerių, t. y. 1,3 proc. didesnės nei bendra 2023 m. paukštienos eksporto vertė, kuri buvo 9,796 milijardo JAV dolerių.

Brazilijos gyvūninių baltymų asociacijos (ABPA) duomenimis, liepos mėnesį Brazilijos vištienos eksportas (įskaitant visus subproduktus) sudarė 399,7 tūkst. tonų.

Šis skaičius yra 13,8 proc. mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, tačiau jis 16,4 proc. viršija bendrą šių metų birželį eksportuotą kiekį (343,4 tūkst. tonų). Tai akivaizdžiai atskleidžia paukščių gripo padarytą žalą šalies paukštienos eksportui.

Liepos mėnesį užfiksuotos pajamos siekė 737,8 mln. JAV dolerių – 17 proc. mažiau nei ankstesniais metais (889,2 mln. JAV dolerių), tačiau 15,8 proc. daugiau nei birželį (637 mln. JAV dolerių).

„Prekyba su daugeliu šalių, kurios buvo sustabdžiusios importą dėl dabar jau išgydyto paukščių gripo atvejų komerciniuose ūkiuose, pastebimai atsinaujino. Palyginimui, prie mūsų srauto pridėta daugiau nei 50 000 tonų, ir tikimasi, kad šis skaičius ateinančiais mėnesiais išaugs, nes derybos jau užbaigtos ir visos rinkos vėl atsidarys“, – teigia ABPA prezidentas Ricardo Santinas.

Eksporto rinkos

Brazilija yra didžiausia pasaulyje paukštienos eksportuotoja ir antra didžiausia gamintoja po Jungtinių Valstijų.

Pagrindinė Brazilijos vištienos eksporto rinka – Jungtiniai Arabų Emyratai – liepos mėnesį importavo 51,7 tūkst. tonų produkcijos, tai yra 33,6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai (38,7 tūkst. tonų). Toliau rikiuojasi Japonija – 42,9 tūkst. tonų (-9,3 proc.), Meksika – 36,4 tūkst. tonų (+45,6 proc.), Saudo Arabija – 31,4 tūkst. tonų (+19,7 proc.), Angola – 16,1 tūkst. tonų (+68,7 proc.), Singapūras – 13,6 tūkst. tonų (+8,8 proc.), Jungtinė Karalystė – 12,7 tūkst. tonų (+84,3 proc.), Kuveitas – 11,6 tūkst. tonų (+13,3 proc.), Gana – 10,9 tūkst. tonų (+131,1 proc.) ir Honkongas – 10,2 tūkst. tonų (+72,5 proc.).

Iki šių metų gegužės ES importavo 25 300 tonų vištienos iš Brazilijos, t. y. 20,8 proc. daugiau nei prieš metus.

Brazilijos paukštienos importo atnaujinimas kompensavo kai kurias tiekimo spragas, atsiradusias dėl paukščių gripo protrūkių ES, tačiau paukštienos kainos Europoje šiemet išaugo. ES vidinė paukštienos gamyba pastaruoju metu sumažėjo dėl paukščių gripo, ypač Vidurio ir Rytų Europoje.

Ligos paplitimas

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apibendrintais duomenimis, nuo 2025 m. birželio 7 d. iki rugsėjo 5 d. 15 Europos šalių buvo pranešta apie 183 labai patogeniško paukščių gripo (HPAI) A(H5) viruso aptikimo atvejus naminiams (27 atvejai) ir laukiniams (156 atvejai) paukščiams.

Dauguma laukinių paukščių aptikimų buvo susiję su vandens paukščiais, ypač gulbėmis ir žąsimis, bet buvo užsikrėtę ir kirai. Vengrijoje ir Lenkijoje vasarą smarkiai nukentėjo paukštininkystės ūkiai, ypač naminės antys ir vištos.

HPAI A(H5N1) ir A(H5N5) virusai buvo aptikti ir tarp žinduolių – naminėse katėse, lapėse, ūdrose ir pilkuosiuose ruoniuose. Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą HPAI A(H5N1) virusinė infekcija buvo nustatyta avims.

Jungtinės Valstijos šiemet pranešė apie A(H5N1) virusą pieninėse karvėse, be to, virusas pirmą kartą buvo aptiktas pilkojoje lapėje (JAV), leopardinėje katėje (Pietų Korėja) ir ilgauodegėje žebenkštyje (JAV).

Pastaruoju metu HPAI A(H5N1) viruso aptikimai daugiausia buvo užfiksuoti vakarų ir pietvakarių Europoje, tačiau jų pasitaikė ir šiaurinėje Norvegijos pakrantėje. Daugiau nei 75 proc. laukinių paukščių užsikrėtimų buvo susiję su kolonijose perinčiais jūros paukščiais, ypač europiniais sidabriniais kirais, o vandens paukščių aptikimų skaičius rugsėjį, palyginti su ankstesniais mėnesiais, sumažėjo.

Per šį vasarą nukentėjo mažiau paukštynų, antrinio plitimo nebuvo. Kalbant apie žinduolius Europoje, HPAI A(H5N5) virusas buvo aptiktas keturioms arktinėms lapėms Norvegijoje. Jungtinėse Valstijose HPAI A(H5N1) viruso aptikimų skaičius pieninėms karvėms nepakito, o ondatrai ir voverėms buvo užregistruotos pirmą kartą. Nuo 2025 m. birželio 7 d. iki rugsėjo 8 d. keturiose šalyse buvo pranešta apie 19 paukščių gripo viruso infekcijos atvejų žmonėms, įskaitant tris mirties atvejus: Bangladeše (vienas A(H5N1) atvejis), Kambodžoje (11 A(H5N1) atvejų), Kinijoje (vienas A(H10N3), penki A(H9N2) atvejai) ir Indijoje (vienas A(H5N1) atvejis).

Atsižvelgiant į plačiai paplitusį paukščių gripo virusų paplitimą gyvūnų populiacijose, žmonių infekcijos išlieka retos. Ataskaitiniu laikotarpiu nebuvo užfiksuota jokių žmogaus žmogui perduodamų virusų atvejų. Šiuo metu Europoje cirkuliuojančių įvairių paukščių gripo viruso rūšių užsikrėtimo rizika plačiajai visuomenei išlieka maža, o asmenims, kurie dėl savo profesijos ar kitų priežasčių turėjo sąlytį su užsikrėtusiais gyvūnais ar užteršta aplinka, – maža arba vidutinė.

Parengė Ričardas Čekutis