Paukštininkai taikosi į Azijos rinką

Pietų Korėjos maisto ir vaistų saugos ministerija šių metų antroje pusėje žada  audituoti Lietuvos paukštienos perdirbimo įmones.  Tai paskutinis sertifikavimo etapas, po kurio mūsų šalies gamintojai ir perdirbėjai jau galėtų į šią šalį eksportuoti lietuvišką paukštieną. Tik ar mūsų verslininkai tam pasiryžę, ar jiems pavyks su savo produkcija sėkmingai įveikti tokį tolimą kelią ir įsilieti į Azijos rinką?  

Derinimo procedūros užtruko 

Derybos dėl leidimų eksportuoti paukštieną į Pietų Korėją prasidėjo dar 2014 m., kai didžiausi Lietuvos paukštynai dėl to kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą. Pandemijos metu nepavydėtinoje situacijoje atsidūrę Lietuvos paukštininkai ne kartą siūlė korėjiečiams atlikti nuotolinį auditą, kad galėtų savo produkciją tiekti į šią tolimą Azijos šalį. Tačiau atsakymas buvo neigiamas: pirmasis tokio pobūdžio auditas paukštynuose turi būti atliktas fiziškai Lietuvoje.

Beveik per 7 metus trukusį procedūrų derinimo laikotarpį kompetentingos Pietų Korėjos institucijos atstovai jau apsilankė pačiuose paukštynuose bei ūkiuose, o šiemet bus audituojamos 4 didžiausios paukštienos perdirbimo įmonės, kurios siekia būti patvirtintos galinčių eksportuoti į Pietų Korėją įmonių sąraše. 

Tikrino ne viena komisija 

 „Manau, kad mūsų kooperatyve užauginta vištiena į Pietų Korėją keliaus iš AB „Kauno grūdai“, kuri dabar priklauso AB „Linas Agro Group“. Ji iš mūsų perka gyvus paukščius, nes turi savo skerdyklą. Jeigu korėjiečiai atvažiuos į Lietuvą pasidomėti, jie, be abejo, lankysis ir mūsų vištų fermose, žiūrės auginimo sąlygas ir t. t. Tokių komisijų esame turėję jau ne vieną ir jos mūsų ūkius visą laiką įvertindavo labai gerai. Kai „Kauno grūdai“ eksportuodavo paukštieną, pirkliai atvažiuodavo ir pas mus pažiūrėti, kokiomis sąlygomis auga vištos. „Kauno grūdai“ visada juos veždavo pas mus, nes čia sąlygos paukščiams auginti yra geresnės nei pačių „Kauno grūdų“ fermose, – sako kooperatyvo „Agroaves Group“ valdybos pirmininkas Jonas Jagminas.

Kito kelio kol kas nėra  

Pasak jo, šiuo metu būtina paukštieną eksportuoti kelio nėra, kaip būtų galima  užsidirbti ir išgyventi.

„Matote, kas darosi – gamtinių dujų kaina pašoko 8 kartus, tiek mokame Kuršėnuose, kur naudojame dujas. Galite įsivaizduoti, kokia sunki padėtis yra šiuo metu.

Todėl reikia eksportuoti, kitokios kalbos negali būti, – įsitikinęs J. Jagminas. –Duok Dieve, kad tik korėjiečiai atvažiuotų. Dabar dalį gyvų vištų parduodame Lenkijoje. Mes neturime skerdyklos, jie perdirba tą mėsą, pas mus išaugintą, ir toliau eksportuoja.“

Šviežios mėsos  neveš  

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Vytauto Tėvelio teigimu, į tuos kraštus po truputį kai kurie paukštienos produktai eksportuojami jau ne vieni metai. Šalia Pietų Korėjos esančiai Kinijos rinkai tiekiamos vištų kojelės. „Kinai turi kažkokį savo specifinį patiekalą ir jiems reikia būtent šitų paukščių dalių. Tad su tais kraštais didesnė ar ne tokia didelė prekyba jau vyksta. Į Pietų Korėją šviežia mėsa tokiais atstumais negalėtų būti siunčiama, – pripažįsta asociacijos vadovas.

Pagrindinė partnerė nebus 

Tačiau, Lietuvoje gaminama daug įvairių paukštienos gaminių – tai dešros, dešrelės, rūkyti produktai, ir įvairūs pusgaminiai. Asortimentas tikrai didelis.

„Manau, kad kai kurie iš jų ras savo nišą Pietų Korėjos rinkose. Kažin, ar jiems bus poreikis importuoti iš Lietuvos šaldytą paukštieną. Bet negaliu to ir paneigti. Juk ir į Kiniją vištų kojos vežamos šaldytos“ , – svarsto V. Tėvelis.

Kiekvienoje naujai atidarytoje rinkoje, pasak V. Tėvelio, kuris nors produktas randa savo nišą. Jis pripažįsta, kad Pietų Korėja nebus mūsų pagrindinė prekybos partnerė, nes atstumai labai dideli, itin pabrangina paukštieną.

Nori patys įsitikinti  

AB „Linas Agro Group“ valdo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, galinčius surinkti reikiamą paukštienos kiekį eksportui.

Nemažą skerdyklą turi ŽŪB „Nematekas“, praėjusių metų pabaigoje pradėjo veikti naujai pastatyta skerdykla „Šiaurės vilkas“. Kai VMVT derasi su kuria nors valstybe dėl maisto produktų rinkų, pagal esamą tvarką tai šaliai pristato visus potencialius eksportuotojus, visas skerdyklas. Jos paskui tas šalis, kurios nori importuoti tam tikrus gaminius, tikrina. Atvažiavę kitų šalių ekspertai kai kada domisi ne tik tvarka skerdyklose, bet ir nori pamatyti, kokios paukščių auginimo technologijos taikomos fermose, kaip tai atsiliepia mėsos produktų kokybei.

„Mes taip pat siuntėme prašymą VMVT, kad būtume įtraukti į įmonių, norinčių eksportuoti paukštienos gaminius į Pietų Korėją, sąrašą, – neslepia ŽŪB „Nematekas“ eksporto skyriaus vadovė Simona Radvilavičiūtė. – Tikimės plėtoti bendradarbiavimą su šia šalimi, turėti dar vieną rinką užsienyje. Be abejonės, kai imiesi veiklos, visuomet tikiesi, kad tai gali duoti trokštamų rezultatų.

Dirbame su visomis Europos šalimis, taip pat eksportuojame savo gaminius, iš jų – ir paukštienos, į Vakarų Afrikos pakrantės šalis, Islandiją, Skandinaviją, Prancūzijos salas, įvairiomis skirtingomis kryptimis. „Nemateko“ siūlomas asortimentas eksportui labai didelis, jis priklauso nuo rinkos. Mūsų skerdykla yra patvirtinta vištienos gaminių eksportui į Vietnamą, Japoniją, Honkongą.“

KOMENTARAS 

Pietų Korėjos kompetentingų institucijų atliekamas rizikos vertinimo procesas, siekiant eksportuoti paukštieną, yra ilgas ir sudėtingas, tačiau jau įvykę auditai paukštynuose bei Pietų Korėjos atstovų vizitai mūsų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ir pasienio veterinarijos postuose buvo sėk­mingi: teigiamai įvertintos ir tarnybos vykdomos paukščių gripo kontrolės priemonės, tad liko tik paskutinis formalumas – konkrečių įmonių auditas. Tikimės, kad galiausiai, pabaigus visas procedūras, Lietuvos paukštienos įmonės galės sėk­mingai prekiauti dar vienoje milijoninėje Azijos rinkoje.

Šioje Azijos rinkoje Lietuvos įmonės nėra naujokės. Į Pietų Korėją jau seniai eksportuojami pieno produktai (2021 m. išvežta daugiau kaip 1 700 t produkcijos), žuvies gaminiai (pernai eksportuota daugiau nei 27 t), nuo 2014 metų vežami ir lietuviški gyvūnų augintinių pašarai. (2021 m. išvežta daugiau kaip 577 t) bei tikimasi, kad netrukus atsiversianti paukštienos vežimo į Pietų Korėją galimybė pastebimai padidins eksporto apimtį į šią šalį.“

ŪP korespondentas STASYS BIELSKIS