Kaunas +15,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 16 Rgs 2026
Kaunas +15,1 °C Debesuota
Trečiadienis, 16 Rgs 2026





Raimondas RIBAČIAUSKAS
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas 

Pavasario mintys apie žiemą ir vasarą

2026/03/10


Padidink tekstą

Ši žiema buvo rimtas išbandymas tiek miško žvėrims, tiek ir medžiotojų bendruomenei. Nusilpusius kanopinius „šienavo“ ne tik plėšrūnai, sulaukėję šunys, bet ir plaučių uždegimai. Medžiotojai turėjo progą parodyti, ar jie tik grobio ieškotojai, ar ir miško faunos globėjai. Ūkininkai taip pat tiesė pagalbos ranką stirnaitėms – stumdė sniegą padėdami joms ruoštis guolius maistui atrajoti, vežė šieną, o miškininkai leido žemėn drebules – šakelėmis gelbėjo kanopinius nuo bado.

Čia pat plačiai suskambės pavasario varpai. Praėjęs vasaris – tai kontrastų, šalčio ir aistrų mėnuo. Meilės žaidimus žaidė vilkai, lūšys, lapės. Krankliai kantriai peri. Viskas vyksta stebėtinai greitai. Iš šalčio ir sniego gniaužtų į dangų išsiveržė viskas: gyvybė, meilė, spalvos, kvapai. Nors Varčios miške (Alytaus r.) vasario 18 d. šaltis dar lankstė ausis, vasario 23 d. prie šernų viliojimo vietų jau trimitavo gervės, pasmaguriauti grūdais atėjo pabudę mangutai ir barsukai, o vasario 27 d. stebėtam brandžiam tauriojo elnio patinui nukrito pirmas ragas. Kovo 1 d. šerno patelė iš guolio išsivedė dryžuotų kriuksių pulkelį, o prie namo, liepoje, pradėjo švilpauti varnėnų būrys. Toliau kiekvieną dieną vis kažkas naujo. Tuoj bus kiškučių pirma vada, už gero mėnesio gims lapiukai, barsukiukai, vilkiukai... Aš jau nekalbu apie paukščių sugrįžtuves...

Medžiotojų bendruomenė. Nebuvo nė vienų metų, kad galėtume gyventi ramiai. Visiems vis kažko reikia. Ypač daug problemų kaupiasi apie didžiuosius miestus, kur gyventojai masiškai bando gyventi kaime, medžių paunksmėje, o dirbti mieste. Čia susikerta laisvėje gyvenančių gyvūnų populiacijų (nes tai kažkada buvo jų gyvenimo vieta ir mitybinė bazė), priemiesčių gyventojų ir medžiotojų interesai. Pirmiausia tai pajuto Vilniaus r. medžiotojai. Kai įsigilini, visi yra teisūs: žvėrys nori ėsti, todėl natūraliai daro žalą – lupa medžių ir krūmų žievę, skabo šakeles, knisa dirvą, ėda įvairius pasėlius, pjauna naminius paukščius ar gyvulius. Gyventojus tai nervina – jie patiria moralinę ir materialinę žalą ir dėl visko kaltina medžiotojus. Tačiau medžiotojai negali visur tinkamai suvaldyti populiacijų, nes privalo jas išlaikyti bent minimalias.

Yra daug žemės ir miškų savininkų, kuriems „paleidžia vidurius“ vien pamačius medžiotoją. Taigi kaip rasti tą vidurį? Aišku – reikia bendrauti, bendradarbiauti ir, svarbiausia, tolerancijos iš visų suinteresuotų pusių. Turime suprasti, kad jei norime išsaugoti laisvėje gyvenančius gyvūnus ateinančioms kartoms, žemės ir miškų savininkai visada patirs tam tikrų nuostolių, o medžiotojai jų tikrai negali padengti, nes tai būtų ir morališkai, ir teisiškai neteisinga. Visada iškyla klausimas, o kur yra valstybė, jei žvėris yra išskirtinai jos nuosavybė?!

medžioklė

Prieš dvejus metus medžiotojų klubams ir būreliams leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo pratęsti dar dešimčiai metų. Iš esmės jie beveik visur pratęsti, paliekant senas ribas. Tačiau Vilniaus r. Medžioklės plotų formavimo ir ribų keitimo komisija susidūrė su iššūkiu, kai kreipėsi klubai ir būreliai su prašymu peržiūrėti ribas, nes didžioji dalis turimų medžioklės plotų yra netinkami medžioklei. Per dešimt metų išaugo gyvenvietės, kaimai, suformuotos infrastruktūros. Yra miškelių, kur gyventojai neleidžia medžioti, o medžiotojai moka mokesčius už tuos plotus. Be to, prašoma perskaičiuoti mokesčius, nes sumažėjo miškų plotai, iškirstos biržės yra aptveriamos, o už jas tenka mokėti kaip už tinkamus medžioklei plotus. Taigi klausimas lieka atviras ir, manau, turėtų būti sukurta veikianti sistema: jeigu biržės yra aptvertos ir jose medžioti negalima, už jas neturėtų reikėti mokėti. Vilniaus r. medžiotojų iškelta problema yra aktuali daugeliui medžiotojų klubų ir būrelių, kurie turi medžioklės plotus prie miestų. Medžiojant urbanizuotose vietovėse, itin aktualus medžiotojų bendravimas su vietos bendruomenėmis. Manau, turime dalyvauti visose bendruomenių šventėse, pagal galimybes informuoti visuomenę ar pavienių sodybų savininkus apie organizuojamas medžiokles šalia jų namų valdų ir pan.

LMS „Gamta“ kovo 21 d. Jurbarko r. pradeda pavasarines medžioklės trofėjų apžiūras, kurios tęsis visus metus. Viską darome, kad medžiotojams reikėtų kuo mažiau lakstyti ir stovėti eilėse su medžioklės trofėjais. Stengiamės atvažiuoti į vietą, t. y. kalbėtis ir diskutuoti gyvai. Tai populiari praktika. Pagreitį įgauna Girionyse įkurto Gamtos pažinimo ir tyrimo centro veikla. Skaitomos paskaitos, vyksta įvairūs susitikimai, rengiami projektai, daug dirbama su Kauno r. savivaldybe. Tai geras visuomenės šviečiamasis darbas. Balandžio mėn., manau, atidarysime modernią šaudyklą Radviliškyje – visų medžiotojų patogumui.

Nei plauko, nei tauko!

 

Vytenio NEVERDAUSKO nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/09/16

Sodų derlių apkūlė audra

Gamtos stichijų puokštė sodininkams neleidžia atsigauti – po šaltos žiemos netekta daugybės sodų medžių, kruša sukapojo vaisius, o rugpjūčio audra išpurtė ir apgadino dalį derliaus, išvartė vaismedžius. Kai...
2026/09/16

Suminkštėjusių morkų neskubėkite išmesti, o bulves atskirkite nuo svogūnų: ekspertė pataria, kaip ilgiau išsaugoti rudens derlių

Ruduo dovanoja gausybę šviežio derliaus, tad namuose jo neretai atsiranda daugiau nei įprastai. Tačiau sukauptos atsargos ne visada išsilaiko taip, kaip tikimės – bulvės pradeda leisti daigus ar žaliuoti, svogūnai sudygsta, o m...
2026/09/16

Prasidėjus rudeniui aplinkosaugininkai primena, kaip elgtis susidūrus su laukiniais gyvūnais

Prasidėjus rudeniui, tauriųjų elnių ir briedžių rujai bei suaktyvėjus laukinių gyvūnų migracijai, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena gyventojams, kaip elgtis pastebėjus laukinį gyvūną mieste ar gyvenvietėje. Tik įsitikinus, kad gyvū...
2026/09/16

Lietuvos pieno sektorius keičiasi: didesnės bandos, augantis produktyvumas

Lietuvos pieno sektoriaus vaizdas per pastarąjį dešimtmetį gerokai pasikeitė. Pieninių karvių ir jų bandų šiandien mažiau, tačiau bandos tapo didesnės, o vienos karvės produktyvumas reikšmingai išaugo. Dėl to pieno gamy...
2026/09/16

„Žemaitijos pieno“ grupės pajamos šiemet augo 4,6 proc. iki 171,2 mln. eurų

Vienos didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ preliminarūs pardavimai pirmąjį pusmetį siekė 171,2 mln. eurų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
2026/09/15

Lietuva pati sau užveržė kilpą?

Europos Sąjungos (ES) Nitratų direktyvoje įtvirtinta 170 kg/ha azoto riba iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tik kaip dar vienas aplinkosauginis skaičius. Tačiau gyvulius laikantiems ūkininkams už jo slypi kur kas daugiau – gyvulių skai...
2026/09/15

Ar dar esame savo valstybės šeimininkai?

Taikus Lietuvos baikerių protestas prieš invazinių „vertybių“ propaguotojus be galo „sukrėtė ir šokiravo“ įvairaus plauko Palestinos HAMAS teroristų gerbėjus, kurie, net neįsigilinę į istorinius su Kauno mečet...
2026/09/15

Vėl valgome jautieną iš... arklienos?

Gausios Europos policijos pajėgos pradėjo didelio masto operaciją prieš nusikaltėlių tinklą, įtariamą neteisėta prekyba arkliais visoje Europoje, naudojant suklastotus dokumentus bei siekiant nuslėpti tikrąją gyvūnų tapatybę.