Kaunas -1,9 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 13 Bal 2026
Kaunas -1,9 °C Dangus giedras
Pirmadienis, 13 Bal 2026





Raimondas RIBAČIAUSKAS
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas 

Pavasario mintys apie žiemą ir vasarą

2026/03/10


Padidink tekstą

Ši žiema buvo rimtas išbandymas tiek miško žvėrims, tiek ir medžiotojų bendruomenei. Nusilpusius kanopinius „šienavo“ ne tik plėšrūnai, sulaukėję šunys, bet ir plaučių uždegimai. Medžiotojai turėjo progą parodyti, ar jie tik grobio ieškotojai, ar ir miško faunos globėjai. Ūkininkai taip pat tiesė pagalbos ranką stirnaitėms – stumdė sniegą padėdami joms ruoštis guolius maistui atrajoti, vežė šieną, o miškininkai leido žemėn drebules – šakelėmis gelbėjo kanopinius nuo bado.

Čia pat plačiai suskambės pavasario varpai. Praėjęs vasaris – tai kontrastų, šalčio ir aistrų mėnuo. Meilės žaidimus žaidė vilkai, lūšys, lapės. Krankliai kantriai peri. Viskas vyksta stebėtinai greitai. Iš šalčio ir sniego gniaužtų į dangų išsiveržė viskas: gyvybė, meilė, spalvos, kvapai. Nors Varčios miške (Alytaus r.) vasario 18 d. šaltis dar lankstė ausis, vasario 23 d. prie šernų viliojimo vietų jau trimitavo gervės, pasmaguriauti grūdais atėjo pabudę mangutai ir barsukai, o vasario 27 d. stebėtam brandžiam tauriojo elnio patinui nukrito pirmas ragas. Kovo 1 d. šerno patelė iš guolio išsivedė dryžuotų kriuksių pulkelį, o prie namo, liepoje, pradėjo švilpauti varnėnų būrys. Toliau kiekvieną dieną vis kažkas naujo. Tuoj bus kiškučių pirma vada, už gero mėnesio gims lapiukai, barsukiukai, vilkiukai... Aš jau nekalbu apie paukščių sugrįžtuves...

Medžiotojų bendruomenė. Nebuvo nė vienų metų, kad galėtume gyventi ramiai. Visiems vis kažko reikia. Ypač daug problemų kaupiasi apie didžiuosius miestus, kur gyventojai masiškai bando gyventi kaime, medžių paunksmėje, o dirbti mieste. Čia susikerta laisvėje gyvenančių gyvūnų populiacijų (nes tai kažkada buvo jų gyvenimo vieta ir mitybinė bazė), priemiesčių gyventojų ir medžiotojų interesai. Pirmiausia tai pajuto Vilniaus r. medžiotojai. Kai įsigilini, visi yra teisūs: žvėrys nori ėsti, todėl natūraliai daro žalą – lupa medžių ir krūmų žievę, skabo šakeles, knisa dirvą, ėda įvairius pasėlius, pjauna naminius paukščius ar gyvulius. Gyventojus tai nervina – jie patiria moralinę ir materialinę žalą ir dėl visko kaltina medžiotojus. Tačiau medžiotojai negali visur tinkamai suvaldyti populiacijų, nes privalo jas išlaikyti bent minimalias.

Yra daug žemės ir miškų savininkų, kuriems „paleidžia vidurius“ vien pamačius medžiotoją. Taigi kaip rasti tą vidurį? Aišku – reikia bendrauti, bendradarbiauti ir, svarbiausia, tolerancijos iš visų suinteresuotų pusių. Turime suprasti, kad jei norime išsaugoti laisvėje gyvenančius gyvūnus ateinančioms kartoms, žemės ir miškų savininkai visada patirs tam tikrų nuostolių, o medžiotojai jų tikrai negali padengti, nes tai būtų ir morališkai, ir teisiškai neteisinga. Visada iškyla klausimas, o kur yra valstybė, jei žvėris yra išskirtinai jos nuosavybė?!

medžioklė

Prieš dvejus metus medžiotojų klubams ir būreliams leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius buvo pratęsti dar dešimčiai metų. Iš esmės jie beveik visur pratęsti, paliekant senas ribas. Tačiau Vilniaus r. Medžioklės plotų formavimo ir ribų keitimo komisija susidūrė su iššūkiu, kai kreipėsi klubai ir būreliai su prašymu peržiūrėti ribas, nes didžioji dalis turimų medžioklės plotų yra netinkami medžioklei. Per dešimt metų išaugo gyvenvietės, kaimai, suformuotos infrastruktūros. Yra miškelių, kur gyventojai neleidžia medžioti, o medžiotojai moka mokesčius už tuos plotus. Be to, prašoma perskaičiuoti mokesčius, nes sumažėjo miškų plotai, iškirstos biržės yra aptveriamos, o už jas tenka mokėti kaip už tinkamus medžioklei plotus. Taigi klausimas lieka atviras ir, manau, turėtų būti sukurta veikianti sistema: jeigu biržės yra aptvertos ir jose medžioti negalima, už jas neturėtų reikėti mokėti. Vilniaus r. medžiotojų iškelta problema yra aktuali daugeliui medžiotojų klubų ir būrelių, kurie turi medžioklės plotus prie miestų. Medžiojant urbanizuotose vietovėse, itin aktualus medžiotojų bendravimas su vietos bendruomenėmis. Manau, turime dalyvauti visose bendruomenių šventėse, pagal galimybes informuoti visuomenę ar pavienių sodybų savininkus apie organizuojamas medžiokles šalia jų namų valdų ir pan.

LMS „Gamta“ kovo 21 d. Jurbarko r. pradeda pavasarines medžioklės trofėjų apžiūras, kurios tęsis visus metus. Viską darome, kad medžiotojams reikėtų kuo mažiau lakstyti ir stovėti eilėse su medžioklės trofėjais. Stengiamės atvažiuoti į vietą, t. y. kalbėtis ir diskutuoti gyvai. Tai populiari praktika. Pagreitį įgauna Girionyse įkurto Gamtos pažinimo ir tyrimo centro veikla. Skaitomos paskaitos, vyksta įvairūs susitikimai, rengiami projektai, daug dirbama su Kauno r. savivaldybe. Tai geras visuomenės šviečiamasis darbas. Balandžio mėn., manau, atidarysime modernią šaudyklą Radviliškyje – visų medžiotojų patogumui.

Nei plauko, nei tauko!

 

Vytenio NEVERDAUSKO nuotr.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/04/13

Vaikų maitinimo rinkos grimasos

Maitinimo paslaugos vaikų ugdymo įstaigose yra atsidūrusios našlaitės vietoje – tai konstatavo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Atskleista, kad nemažai viešųjų pirkimų konkursus laiminčių tiekėjų nesilaiko sutarčių sąlygų ...
2026/04/13

„NMA agro“ – efektyvi pagalba bitininkystės sektoriaus atstovams

Pranešti apie atliktas veiklas bei nustatytus galimus pažeidimus, išvengti neatitikimų, susijusių su gaunama parama, stebėti augalijos būklę – visa tai bitininkystės sektoriaus atstovai gali paprastai atlikti naudodamiesi nemok...
2026/04/13

Žemės ūkio technikos ir jų dalių gamintoja Rokiškio mašinų gamykla ruošiasi plėtrai

Žemės ūkio technikos ir jų dalių gamintoja Rokiškio mašinų gamykla, pernai uždirbusi 2,6 karto daugiau grynojo pelno, šiais metais investuos į gamybos plėtrą, sieks didinti apyvartą bei ieškos naujų rinkų.
2026/04/12

Kukurūzai laukia savo šanso: ar šiemet pavyks?

Nors praėjęs sezonas kukurūzų auginimui buvo nepalankus – daugelis pasėlių nukulti tik žiemą, ūkininkai neketina atsisakyti šilumamėgių augalų auginimo. Prieš šiemetę sėją specialistai pataria atidžiai rinktis veisles, p...
2026/04/12

Saugomuose liepynuose aptikta gausios vabzdžių bendrijos ir didelė mažalapės liepos genetinė įvairovė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkai baigia dvejus metus trukusį projektą, kurio metu išsamiai įvertinta vabzdžių, tarp jų ir apdulkintojų, įvairovė visose šešiose šiuo metu egzistuojanč...
2026/04/12

Dėl paramos apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų – beveik pusantro šimto pareiškėjų

Iki kovo 31 d. Nacionalinėje mokėjimo agentūroje buvo priimamos paraiškos dėl paramos įsigyti priemones, skirtas apsaugoti ūkinius gyvūnus nuo plėšrūnų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano...
2026/04/12

Pavasariški orai mažino elektros vartojimą, augo jos vietinė gamyba, krito kainos

Nacionalinė elektros energijos gamyba Lietuvoje kovą patenkino apie 81 proc. šalies elektros vartojimo poreikio – didžiausią dalį nuo 2025 m. birželio. Veikiančių saulės ir vėjo elektrinių bendra įrengtoji galia kovą priartėjo prie 6 ...
2026/04/12

Ar žinojote, kad puansetija slepia mokslinę paslaptį?

Ar žinojote, kad puošniausioji karpažolė, arba kitaip puansetija (Euphorbia pulcherrima), vienas populiariausių Kalėdų augalų pasaulyje, slepia mokslinę paslaptį?