Paverskite savo močiutės, tėčio ar prosenelių užrašų knygelės receptą saugomu valstybės kultūros paveldu. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia visus šalies gyventojus prisidėti prie išskirtinės akcijos – iki spalio 31 d. pasidalyti savo šeimos rauginimo, konservavimo bei marinavimo paslaptimis, kurios nuguls į oficialius bibliotekos fondus ateities kartoms.
„Didelė dalis mūsų kultūros paveldo gimsta ne dvaruose ar archyvuose, o kasdienėje buityje. Šeimos receptai yra gyvos istorijos – jie keliauja per kartas, saugo mūsų kasdienybės patirtis ir pasakoja apie žmones geriau nei bet kuris dokumentas. Todėl kviečiame šiuos receptus ir pasakojimus apie juos išsaugoti ateičiai“, – Lietuvos organizacijas, bendruomenes ir privačius asmenis dalyvauti receptų dalijimosi akcijoje ragina dr. Jolanta Budriūnienė, Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento direktorė.
Dr. Jolanta Budriūnienė.
Kai namų receptai susitinka su didikų tradicijomis
Kulinarinis paveldas prasideda ne vadovėliuose, o namų virtuvėse. Norėdami pabrėžti, kokie brangūs ir ilgaamžiai yra senieji receptai, istorikai pateikia autentišką XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų virtuvės receptą. LDK didikų virtuvėje rauginimas buvo aukšto lygio amatas. Štai kaip Radvilų epochos dvaruose būdavo ruošiami prabangūs rauginti agurkai, stebinę užsienio svečius.
Istorinis Radvilų dvaro agurkų rauginimo receptas
Radvilų dvaro virėjų knygose minimi agurkai buvo ruošiami ne stiklainiuose, o ąžuolinėse statinaitėse, naudojant išskirtinius priedus, kurie užtikrindavo ilgą galiojimą ir prabangų skonį.
Agurkai: skiepyti, kieti, nedideli lauko agurkai. Jie turėjo būti nuskinti tik anksti ryte, kol dar nenukritusi rasa.
Apsauga nuo gedimo – gvazdikėliai: į sūrymą virėjai įberdavo keletą gvazdikėlių pumpurų arba kalendros sėklų. Tai buvo brangūs prieskoniai, rodę dvaro prabangą ir veikę kaip natūralus antiseptikas.
Slaptas ingredientas – ąžuolo žievė: jei trūkdavo šviežių ąžuolo lapų, į statinės dugną būdavo įmetamas švarus ąžuolo žievės gabalėlis. Jame esantys taninai užtikrindavo, kad agurkai išliks traškūs net iki pavasario.
Paruošimas: statinaitės vidus ištrinamas česnaku. Sluoksniuojami agurkai, krienai, krapų stiebai, vyšnių ir ąžuolo lapai. Viskas užpilama šaltu šaltinio vandens sūrymu (naudota stambi akmens druska iš Veličkos kasyklų). Prispaudžiama nuplikytu akmeniu.
Šiandien jūsų šeimos gaminami rauginti kopūstai, marinuoti grybai ar „firminė“ uogienė yra lygiai tokia pati vertinga mūsų tapatybės dalis, todėl neleiskite šiems receptams nugrimzti laike.
Kaip galite pasidalyti savo šeimos receptu?
Atsiųskite skaitmeniniu būdu: užrašykite tekstą iš atminties arba tiesiog nufotografuokite / nuskenuokite rankraštinį puslapį iš savo receptų knygos.
Atneškite originalą mums: bibliotekoje jį saugiai nuskenuosime ir iškart grąžinsime jums į rankas.
Padovanokite rankraštį bibliotekai: jūsų šeimos receptų sąsiuvinis papildys bibliotekos rinkinius ir taps oficialiai saugoma dokumentinio paveldo dalimi.
Nufilmuokite: pasidalinkite trumpu vaizdo įrašu, kaip ruošiate šį produktą.
Prie recepto būtinai pridėkite trumpą istoriją (1–3 sakinius):
iš ko (mamos, močiutės, kaimyno) sužinojote šį receptą?
kokiu sezonu arba kokiomis progomis šį produktą gaminate?
kuo šis receptas jūsų šeimai yra išskirtinis ir ypatingas?
Ši akcija yra renginių ciklo „Metai su Danija“ akcentas. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Danijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Danijos kultūros institutu mini 35-ąsias abiejų šalių diplomatinių santykių atkūrimo metines.
Lietuvius ir danus vienija pagarba maistui bei tradiciniai jo išsaugojimo būdai – rauginimas, džiovinimas ar sūdymas, kurie šimtmečius padėjo išgyventi šaltas žiemas. Jau šį spalį bibliotekoje prasidės nemokamos rauginimo dirbtuvės, paskaitos ir diskusijos, kuriose bus kalbama ne tik apie kulinariją, bet ir apie sveikatingumą, tvarumą, modernius žiedinio miesto koncepcijos (Circular City Concept, CCC) principus. Prisidėdami prie receptų akcijos, jūs jau dabar pradedate kurti šį bendrą kultūrinį tiltą.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos informacija
Žemės ūkyje ir miškininkystėje, kaip ir kasmet, taip ir šiemet, trūksta darbo rankų. Pirmąjį pusmetį 658 darbdaviai Užimtumo tarnyboje paskelbė 2,8 tūkst. laisvų darbo vietų, t. y. 20 darbo vietų daugiau nei pernai. Šiame sekt...
Ūkininkė, borderkolių veisėja ir trenerė, avių ganymo teisėja bei edukatorė – taip save pristato Audronė Naruševičė iš Panemunio k., esančio šalia Birštono. Anksčiau turėjusi melžiamų karvių bandą ir gaminusi įvai...
Kasmetinį viso Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms atliekantis Registrų centras kviečia visuomenę dalyvauti viešame masinio vertinimo dokumentų svarstyme. Savo pastabas ir atsiliepimus parengtiems naujiems mas...
Auganti vietinė elektros gamyba Lietuvoje leidžia fiksuoti naujus rekordus. Šiemet jau 70 dienų šalies suvartojama elektra buvo visiškai pagaminta Lietuvoje, taip dar vasarą pasiekiant visų praėjusių metų rezultatą. Vertinant ...
Gargždų miesto centre planuojami pokyčiai artėja prie įgyvendinimo. Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) pagal sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija rengs žemės sklypo ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir atliks su ...
Pasvalys („Darbas“). Su Talačkoniuose įsikūrusio rajono ūkininkų kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ direktoriumi Aldu Gedvila kalbėjomės prieš porą savaičių, kai javapjūtė dar nebuvo įgavusi pagreičio. Ta...
Susisiekimo ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba. Konkursą į tris nepriklausomų valdybos narių vietas laimėjo Julija Abromavičienė, Oleksandr Laneckij ir Mantas Šukevičius. Atranko...
Rugpjūtį sodai ir daržai dovanoja gausų derlių, todėl ir namų virtuvėse šiuo metu netrūksta šviežių uogų, vaisių bei daržovių. Tačiau kartu su vasaros gėrybėmis neretai pastebime ir mažus nepageidaujamus „svečius“ –...