Pavojingi šunys biurokratijos džiunglėse

Su minėtu tarybos nariu susisiekė Anykščių rajono Čekonių kaimo gyventojai, kurie susiduria su kaimynystėje voljere laikomų dviejų šunų nepriežiūra. Atrodytų, paprastas reikalas, tačiau paaiškėjo, jog visoje šalyje nėra kam jo išspręsti.

Tačiau tegul toliau pasakoja pats Dominykas Puzinas: „Su manimi susiekė viena moteris ir pranešė, jog kaimynas turi du neprižiūrimus šunis, tačiau pats tuose namuose jau negyvena kurį laiką. Tie šunys pasikasė po voljeru, ištrūko į laisvę, atbėgo į kaimynės kiemą ir negyvai sudraskė jos šunį. Buvo iškviesta policija, bet kažkokie atvykę agresyvių šunų šeimininko draugai juos vėl uždarė į voljerą. Tuomet su manimi susiekė ir nukentėjusi moteris, kuri papasakojo kiek plačiau...“

Egzekucija

D. Puzinas iš nukentėjusios moters sužinojo tikrąją situaciją – kaimynystėje su trimis šunimis gyvenę jauni žmonės susipyko ir išsiskyrė, išsivažinėjo kas sau, vieną šunį kažkas pasiėmė su savimi ir išsivežė, o du kiti liko voljere. Kažkas kartais vis atvykdavo jų pamaitinti, tačiau tai nutikdavo retai, o patys kaimynai užsukti į tą kiemą bijojo, nors šunys nuolat lodavo ir staugdavo.

Kaip politikui pasakojo nukentėjusi moteris, tie į jos kiemą įbėgę du šunys puolė kandžioti ir draskyti jos augintinį, moteris bėgo gelbėti ir traukti savo šunelį iš nasrų, tačiau agresyvaus šuns žandikauliai tiesiog susirakino, ir jai nepavyko. Maža to – agresyvūs šunys puolė ir ją pačią, urgzdami ir lodami. Šiaip ne taip pavykus juos nuginti šalin moteris pamatė, kad jos augintiniui padėti jau neįmanoma... Atvykusi policija pradėjo administracinių nusižengimų tyrimą, o nukentėjusioji tuomet kreipėsi į Anykščių rajono tarybos narį D. Puziną.

Biurokratijos liūne

„Tuomet parašėme raštą Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), o aš susiekiau su Anykščių rajono savivaldybe ir parašiau jiems atitinkamą laišką, be to, pakalbėjau su Anykščių policijos vadovybe...“, – pasakoja tarybos narys. – „Situacija tokia, kad policija buvo vienintelė organizacija, kuri nesikratė darbo, tačiau policijos rankos yra surištos, kadangi policija neturi kažkokių specifinių žinių bei gebėjimų įvertinti, ar tie šunys yra prižiūrimi, ar ne... Jie tik konstatavo patį faktą, kad šunys atbėgo į svetimą teritoriją, tuo metu buvo neprižiūrimi, sudraskė moters augintinį... Žinoma, aš pasiskambinau į VMVT, tačiau kaskart, kai tenka susiekti su ta įstaiga, aš kiekvieną kartą būnu vis labiau nustebęs... Mane tiesiog stebina tų žmonių neveiksnumas – jie man paaiškino, kad jie yra ne prie ko, kad tai yra savivaldybės darbas, o jie gali tik atvykti į vietą (jeigu yra atitinkamas raštas) ir įvertinti, ar tie šunys yra paskiepyti, ar jie turi čipą ir pan... Žodžiu, man pasakė – kreipkitės į policiją ir savivaldybę... Kreipiausi į savivaldybę, bet mūsų savivaldybėje už tokius reikalus atsakingas žmogus tarsi turi biuletenį, tiesa, čia bent pasakė, kad padės... Tačiau jau praėjo 9 dienos, o tie šunys iki šiol vis dar neprižiūrimi sėdi voljere...“

Pasak politiko, savivaldybė taip pat parašė raštą VMVT, kuri tarsi pažadėjo kažkada atvykti ir patikrinti: „Tačiau dėl savo milžiniško užimtumo, kuris yra tiesiog neabejotinas, VMVT vyksta iki šiol... Tuomet pasiskambinau Ukmergės gyvūnų globėjams, bet jie pasiskundė, jog neturi finansavimo, negali atvažiuoti ir pasiūlė kreipti į... savivaldybę, žinoma. Pastaroji esą turi sudariusi sutartį su kažkokiomis gyvūnų globos organizacijomis... Tada paskambinau Utenos gyvūnų globos organizacijai, tai pastarieji pasakė, kad jie negali atvykti ir taip paprastai paimti šunų iš voljero. Teisiškai to padaryti negali, nes tuomet prasidėtų įvairios bylos ir pan. Turi važiuoti su policija, bet policija vėlgi neturi kompetencijos nustatyti, ar tie šunys tikrai neprižiūrėti...“

Neįgalumas

Besiklausant šios biurokratijos voratinkliu apipintos istorijos, logiškai kilo klausimas: ar Lietuvoje egzistuoja kokia nors institucija ar įstaiga, kuri būtų pajėgi sutvarkyti du šunis?

„Pagal tai, ką aš matau ne pirmą kartą su panašiomis istorijomis susidūręs, tai tokia institucija neegzistuoja...“, – atsiduso pašnekovas. – „Visos organizacijos, įstaigos, įmonės, institucijos ir pan. visas problemas visada bando perkelti ant policijos galvos. Bet policija visko padaryti negali – ji tik gali pradėti teiseną. Jeigu yra nužudymas, jie pradeda ikiteisminį tyrimą, o lavoną nuveža tirti kitai įstaigai... Toks požiūris įsivyravo dėl to, kad policija visada sunkią akimirką būna šalia žmonių, tačiau vėlgi – tam ir yra sukurta VMVT, kurios net pavadinime yra žodis „veterinarijos“... Jie tikrai turi atitinkamų specialistų, turi skyrius, kurie yra atsakingi už beglobius, bešeimininkius gyvūnus, todėl jie gali nustatyti, ar šuo yra neprižiūrimas, tada kreiptis į policiją, ir, jeigu šeimininkas nesutinka atiduoti neprižiūrimų gyvūnų, policija užtikrina viešąjį saugumą, ir šunys paimami. Tačiau tai tik teorija. O tikrovėje tiedu šunys jau buvo išsikasę po voljeru du ar tris kartus, bet visada atsiranda kažkokie žmonės, kurie tuos šunis pagauna ir vėl uždaro. Aš nežinau, kiek tai yra saugu, tikrai nesinori čia „prikarksėti“, bet tikriausiai tie šunys turi užpulti kokį nors vaiką, kad visos įstaigos pagaliau pajudėtų... Mes neturime tokios struktūros visoje Lietuvoje, kuri galėtų pasakyti, kaip su tais gyvūnais elgtis ir ką daryti. Užtat visi sugebame nufilmuoti ir nufotografuoti kažkur lakstančią mešką, bet nerandame, kas yra už tai atsakingas...“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.