Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +11,6 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Pelkėms atkurti – penkis kartus daugiau pinigų nei melioracijai!

2022/09/15


Melioracijos mokslui Lietuvoje – 100 metų. Šią sukaktį paminėjo į konferenciją Panevėžio rajone, Krekenavoje, susirinkę melioracijos ir hidrotechnikos įmonių statybos ir projektų vadovai, savivaldybių ir Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistai. Jie aptarė reguliuojamo drenažo ekologinę ir ekonominę naudą, apžiūrėjo tokio drenažo modelį, susipažino su Švainininkų melioracijos statinių naudotojų asociacijos reguliuojamo drenažo projektu, įgyvendintu 2021 m., prisiminė melioracijos raidą Lietuvoje. „Per šimtmetį melioracija išgyveno ir išgyvena įvairių pokyčių, bet aišku viena – melioracija žemės ūkyje neišvengiama, juo labiau reikalingas esamų melioracijos tinklų atnaujinimas“, – susitikime su melioratoriais sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Ne apie pelkių atkūrimą, kurias taip mėgsta ministras, o apie tikrąją, nepagražintą situaciją melioracijos baruose ir valstybės požiūrį į ją šįkart savo mintimis su „Ūkininko patarėjo“ skaitytojais dalijasi Lietuvos melioracijos įmonių asociacijos pirmininkas Jonas RAČAS:

melioracija, pelkes, parama ukininkams Jonas Račas.

„Šiandien valstybei priklausančių melioracijos statinių vertė yra daugiau nei 1 mlrd. Eur. Valstybė iš biudžeto jų rekonstrukcijai skiria 2,88 mln. Eur. Aplinkos ministerija pelkėms įrengti biudžete šiemet numatė 16 mln. Eur. Štai koks gražus pavyzdys, liudijantis tai, kas, valdininkų nuomone, yra svarbiau Lietuvai.

Pažiūrėkime, kokia yra melioracijos sistemos būklė. Turime beveik 2,6 mln. nusausintų hektarų, visi darbai buvo atlikti iki 1990 metų. Rekonstruoti melioracijos sistemas pradėjome maždaug 1982–1983 m. Nuo to laikotarpio iki šiol su Europos Sąjungos (ES) parama ir šalies biudžeto lėšomis rekonstravome 700 tūkst. ha. Prieš dešimtmetį ŽŪM atliko melioracijos statinių techninės būklės įvertinimą ir jau tada buvo nustatyta, kad 263 tūkst. ha yra su neveikiančia arba labai blogos būklės melioracijos sistema, kurios nebeapsimoka rekonstruoti ir mėtyti pinigus. Dabar, esant tokiam skurdžiam melioracijos finansavimui, gali būti ir 300 tūkst. tokių ha. Pridėkime tuos rekonstruotus 700 tūkst. ha ir paaiškėja, kad lieka 1,5 mln. ha, kuriuose dar nieko nedaryta.

Drenažo amžius yra beveik 50 metų, todėl tų 1,5 mln. ha kritiniai metai bus 2040-ieji. Per 18 metų mums reikia rekonstruoti 1,5 mln. ha, galite įsivaizduoti, kokios lėšos tam bus reikalingos. O be rekonstravimo niekur nedingsime, kaip bekalbėtume, jis yra reikalingas. Tai labai aiškiai Lietuvoje parodė lietingi 2017 metai, kai žemdirbiai kai kuriuose regionuose nenuėmė 30 proc. derliaus.

Dar Algirdo Brazausko laikais laisvoje Lietuvoje pradėjome kalbėti apie melioracijos fondą. Jis buvo inžinierius hidrotechnikas ir tokius dalykus puikiai suprato. Žinojome, kad tokių fondų yra kitose Europos šalyse. Tada A. Brazauskas kažko pabijojo – artėjo rinkimai, ūkininkai buvo ekonomiškai silpni ir negalėjo skirti savų lėšų. Po 2017-ųjų žemdirbiai pradėjo pritarti tokio fondo atsiradimui. Netgi vyko ūkininkų susitikimas su Sauliumi Skverneliu, kuris aiškiai pasakė, kad šis fondas yra būtinas, jį reikia įkurti. Tačiau atėjo naujas žemės ūkio ministras ir nieko nepadarė, paskui buvo Andrius Palionis, kuriam teko vadovauti tik šešis mėnesius ir jis nieko nesuspėjo padaryti. Dabar nebėra jokių šansų, jei ministrui pelkės svarbiau už melioraciją, tai ką čia bekalbėti.

Dar apie paramą, kokią gauname iš ES. Gegužės pabaigoje buvo paskutinis šaukimas ir tai aiškiai parodė, kad ta parama ūkininkams yra labai reikalinga. Buvo likę 18,6 mln. Eur, o paraiškų pateikta 22 mln. Eur sumai. Nacionalinė mokėjimo agentūra vertindama turės atmesti tuos beveik 5 mln. Eur vertės projektus. Tai aiškiai rodo, kad parama melioracijos sistemoms reikalinga, ūkininkai suinteresuoti prisidėti 20 proc. savų lėšų.

Kitoje, 2023–2027 metų laikotarpio, Kaimo paramos programoje, kurios mūsų Vyriausybė dar nėra patvirtinusi, numatyta skirti lėšų tik reguliuojamam drenažui. Tačiau tokį galima taikyti tik lygumų reljefe, kur žemės paviršiaus nuolydis nėra didesnis kaip 1 proc. Į tai patenka beveik 50 proc. Lietuvos teritorijos. Tai reiškia, kad tokia parama galės būti pritaikyta mažiau nei pusėje šalies teritorijos.

Dar vienas niuansas – bus galimos dvi paramos kryptys pagal reguliuojamą drenažą, t. y. kur anksčiau buvo gauta parama ir rekonstruoti plotai, įrengti juose reguliuojamą drenažą – reguliuojamus šulinius ir požeminius vožtuvus. Kita kryptis – tai padaryti kartu su melioracijos statinių rekonstravimu pilnai atnaujinant ir įrengiant reguliuojamą drenažą. Tačiau tai liečia tik lygumų Lietuvą, apie kitą šalies dalį nebėra jokios kalbos. Ūkininkai turės galvoti patys, nes priemonėse nėra numatyta, kaip finansuoti melioracijos darbus kalvotose vietovėse.

Negana to, kad Lietuvoje nori įrengti pelkes, dar ir užtvankas griauna. Salantų gyvenvietėje buvo didžiulė užtvanka, bendruomenė visomis jėgomis priešinosi jos griovimui, bet jau buvo skirti nemaži pinigai, tad paėmė ir nugriovė. Ir atsitiko taip, kad užtvankos nebėra, bet žemiau likusios dar dvi užtvankos, todėl žuvys jau nebeatplauks. Visa esmė, kad tame upelyje liko apie metrą dumblo, košės, todėl jokia žuvis nebeišplauks. Taigi aplinkosaugininkai, atėję į Kretingos savivaldybės melioracijos skyrių, prašo, kad tomis melioracijai skirtomis varganomis lėšomis būtų išvalytos ir to upelio metro gylio sąnašos. Tegul patys ŽŪM valdininkai dabar jį ir valo...“

Kviečia ministrą pailsėti... pelkėje

melioracija

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Ignas Hofmanas nufotografavo savo laukus teigdamas, kad tose vietose lietaus nebuvo daugiau nei 10 dienų. Pasak jo, seniau čia buvo dirbamas laukas, įvairios kultūros brandino puikų derlių, o dabar – tik neišbrendamos balos, ežerai.

„Akivaizdu, kad ŽŪM melioracijos problemos svetimos, o gal net nesuvokiamos, – piktinosi ūkininkas I. Hofmanas. – Dabartinis žemės ūkio ministras žavisi pelkėmis. Iš RRF – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo – pelkėms skiriama 16 mln. Eur plius 3,5 mln. Eur iš valstybės biudžeto. Galima teigti, kad žinome, kas sieks pasisavinti pinigus, aiškios ir sąsajos... Kyla pagrįstas klausimas, kaip investicijos į pelkes prisidės prie Lietuvos ekonomikos? Štai kaip šiuo šaliai ir visai Europai sunkiu metu bus švaistomos lėšos. Kur kas tikslingiau būtų tuos pinigus skirti energetinėms problemoms spręsti, kad visuomenė gautų naudos, tačiau net artėjant energetinei krizei pelkės pas mus vis dar yra prioritetas. Manau, jau pats laikas pradėti ruošti ratus ir išvažiuoti į kelius, pakanka tyčiotis iš žemdirbių, iš visuomenės – iš visų tų, kurie sudeda pinigus į biudžetą. O iki tol dar kviečiu ministrą K. Navicką pailsėti prie šio ežero nemokamai, pažadu – palydėsiu iki jo dykai.“

 

Jono RAČO ir Igno HOFMANO nuotraukos

2022.09.15 ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

 Susijusios temos - skaitykite: reguliuojamas drenažas, melioracija, Jonas Račas, Ignas Hofmanas

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...