Permainingi orai keičia net patyrusių pomidorų augintojų dienotvarkę

Rekordų vasara, arba kai saulė daržininkams tampa didžiausiu priešu

S. Šimkevičė pomidorus augina jau 15 metų. Studijų metu ji išklausė vos kelias agronomijos paskaitas, o papildomų žinių sėmėsi savarankiškai, iškilus problemoms konsultuodamasi su agronomais praktikais. „Viskas prasidėjo nuo to, kad parduotuviniai pomidorai nežavėjo savo skoniu“, – prisimena moteris. Šiandien jos kolekcijoje – apie 170 veislių. Sėklos ją pasiekia iš viso pasaulio – tiesiai iš veislių kūrėjų arba keičiantis su kitais entuziastais. „Mane žavi spalvos nuo baltos iki juodos, keistos formos, margalapiai ar morkalapiai pomidorai. Kartais veislę pasodinu vien dėl skambaus pavadinimo, tokio kaip ‘Whippersnapper’, ‘Christmas Tree’ ar ‘Cassandra’“, – atskleidžia ŪP pašnekovė.

J. Šemelienė pasakoja užaugusi kaime, kur šiltnamį puoselėjo jos mama ir močiutė. „Išsikėlus gyventi į miestą, labai trūko daržininkystės. Grįžusi į kaimą, nuosavą šiltnamį prižiūrėjau 8 metus, o geriausia mokykla tapo pačios klaidos ir bandymai“, – pasakoja ūkininkė, šiuo metu auginanti 29 veislių pomidorus.

Tinklaraščio „Auginu sau“ autorė R. Paulikienė prisimena vaikystės dienas tėvų sode, kur po medžiu turėjo savo lysvę su kelmu viduryje. Vėliau, kaip pati mini redakcijai, atėjo kitas etapas: „Pilnametystė, santuoka, vaikai, karjera. Ne daržai galvoje buvo, o ir nebebuvo kur, gyvenome bute.“ Tačiau persikrausčius į namą ir įsigijus sodybą, meilė žemei sugrįžo su kaupu. Prieš kelerius metus gimęs tinklaraštis tapo ne tik terapija jai pačiai, bet ir įkvėpimu tūkstančiams sekėjų.

Kaip apsisaugoti nuo karščio, ką daryti pirmiausia?

S. Šimkevičė ŪP skaitytojams atskleidžia, kad jos stikliniame šiltnamyje maksimali temperatūra buvo pasiekusi net 48,8 °C karščio. Nuo tokios aukštos temperatūros neapsaugojo nei užkabintas temdymo tinklas, nei stoge įrengtas ventiliatorius. „Tokie karščiai pomidorams per dideli. Augalai patiria stresą, nes dieną kepina, o naktį temperatūra krenta iki 16 °C. Sutrinka maistinių medžiagų, ypač kalcio, pasisavinimas, todėl pradeda juoduoti vaisių galiukai. Daug žiedų tiesiog išdegė ir nukrito“, – pasakoja alytiškė.

Ji rekomenduoja: „Prieš tokius karščius labai gerai nupurkšti augalus boro preparatu, jis sumažina žiedų metimą, taip pat padeda augalui nuo streso, kai stipriai svyruoja temperatūra. O tam, kad daigas formuotų daugiau pumpurų ir žiedų, aš rekomenduoju jį purkšti monokaliofosfatu. Kalis atsakingas už maistinių medžiagų išnešiojimą augale, skonines savybes, sunokimo laipsnį, o fosforas – už šaknų bei pumpurų formavimą, skatina žydėjimą.“

J. Šemelienė pritaria, kad, esant per 33 °C karščio, pomidorų žiedadulkės tampa mažiau gyvybingos, augalas nebeapsidulkina ir meta žiedus. Savo šiltnamį ji gelbėja kurdama dirbtinį šešėlį – dažo kalkėmis arba naudoja šešėliavimo tinklą.

O štai R. Paulikienė šiltnamyje naudoja specialius pritemdančius tinklus nuo saulės kaitros, kurie padeda temperatūrą sumažinti bent keliais laipsniais. Ji dalijasi šiek tiek kitokia patirtimi: „Jei užeina stichinis karštis, per 35 °C, žiedai tampa sterilūs. Joks boras ar augalų purtymas čia nepadės, tenka su tuo susitaikyti ir laukti, kol kaitra atslūgs. Svarbiausia tokiu metu papildomai pamaitinti augalus kalcio preparatais.“

Tinkamas laistymas ir drėgmės reguliavimas

Visos trys pomidorų augintojos laikosi vienos griežtos taisyklės – negalima drėkinti pomidorų lapų. Laistoma retai, tačiau gausiai ir tik tiesiai ant šaknų zonos.

„Laistymas – opi tema, viskas priklauso nuo žemės. Mano žemė džiūsta greitai, laistau mažiausiai kartą per savaitę. Labai geras rodiklis yra patys lapai – kai jie apvysta, tikrai žinai, kad laikas lieti. Kai vaisiai jau dideli, laistyti būtina tolygiai, kitaip jie tiesiog pradės trūkinėti“, – aiškina S. Šimkevičė.

J. Šemelienė priduria, kad šlapia lapija po kaitria saule gali greitai nudegti, be to, tai tiesus kelias į puvinius ir ligas. R. Paulikienė primena, kad pomidorams drėgmės perteklius ant lapų yra pražūtingas, todėl per karščius reikėtų vengti juos purkšti vandeniu per visą augalą.

Ligų prevencija: kada reikia griebtis priemonių?

Patyrusios daržininkės dalijasi patarimais, kaip apsaugoti pomidorus nuo pavojingiausių ligų – rudosios dėmėtligės, kekerinio puvinio ir fitoftorozės (maro). R. Paulikienės teigimu, ligos kyla iš šilumos ir drėgmės kombinacijos, o rudeniniai rūkai yra didžiausias jų pranašas. „Nuo maro profilaktiškai nupurškiu dar prieš pasirodant požymiams. Kai jie pasirodo – jau vėlu. Renkuosi leistinus, mėgėjams skirtus preparatus, agresyvios chemijos nenaudoju, juk pomidorus auginu sau ir savo šeimai“, – sako ŪP pašnekovė. Šiltnamio žemę pavasarį ji dezinfekuoja sėdama garstyčias, o vėliau dirvą mulčiuoja nupjauta žole.

S. Šimkevičė ragina kasryt įėjus į šiltnamį atidžiai apžiūrėti pomidorų stiebus ir lapus. Viršutinėje lapo pusėje pastebėtos geltonos spalvos dėmės, o apvertus lapą matomi rusvos spalvos pūkeliai įspėja apie rudąją dėmėtligę. Tokius sergančius lapus būtina pašalinti. Jei augalas vysta nuo apačios į viršų, o nauji lapai nebeauga – tai lėtasis vytulys, tokį daigą belieka tik išrauti. Pernai jos lauke augusius pomidorus užklupo ir kekerinis puvinys. Pastaroji liga pasireiškia ir stipriai plinta esant drėgnam bei vėsiam orui.

Paklausus tinklaraštininkės, ar yra būdų pasiruošti marui, ši atsakė, kad tam pasiruošti neįmanoma, tačiau galima taikyti prevenciją. „Jau rudeniop, kai prasideda rūkai, rekomenduočiau nupurkšti „Previcur“ preparatu, ypač jei kur netoliese auga bulvės, – pataria pomidorų augintoja. – Pernai, kai buvo lietinga, lauko pomidorai pas mane greitai pasigavo marą, o šiltnamyje ir vazonuose, kurie yra daug toliau nuo bulvių, jo nebuvo.“

Nors džiaugtis, kaip pati J. Šemelienė sako, dar anksti, didžiuosius karščius jos auginamos daržovės atlaikė puikiai, ligos nepuola. Pasiteiravus, kokia jos paslaptis, ūkininkė atskleidė: „Šiemet pomidorus grūdinau be gailesčio. Nuo balandžio pradžios mano pomidorai gyveno nešildomame šiltnamyje, naktimis dengiami tik agroplėvele. Jie neišsistiebė į aukštį, užsiaugino storą stiebą ir tvirtas šaknis, todėl vėliau nesirgo ir persodinant į šiltnamį patyrė mažiau streso.“ Sodindama daigus, ji į duobutes deda perpuvusio mėšlo, durpių ir kiaušinių lukštų mišinio.

Interneto patarimai: mielės ir dilgėlės gali palikti be derliaus

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.