Perteklinė prekybininkų konkurencija kenkia pieno ūkiams

Vokietijoje dominuoja keli prekybos tinklai: „Aldi“, „Lidl“, „Rewe“ ir „Edeka“. Šie tinklai nuolat konkuruoja dėl žemiausių kainų, privačių prekių ženklų plėtros, agresyvių akcijų ar tiekimo grandinės optimizavimo.

Tokios kovos dažnai vadinamos kainų karais, nes tinklai mažina kainas, kad pritrauktų pirkėjus, o konkurentai priversti sekti iš paskos. Jeigu vartotojams tokios kovos naudingos, tai ūkininkai dažniausiai nuo jų nukenčia, kaip pastaruoju metu nutiko sviesto rinkoje.

Pažeidžia įstatymus?

Vokietijos žemės ūkio portalas agrarheute.de pastebi, jog šalies ūkininkai nenori be kovos susitaikyti su sviesto kainų kritimu mažmeninės prekybos parduotuvėse. Nuo metų pradžios vokiško prekės ženklo sviesto pakelio kaina čia smuko nuo 2,39 euro iki vos 0,99 euro. Bavarijos ūkininkų asociacija (BBV) šį kainų kritimą laiko Federalinės kartelių tarnybos reikalu.

Pasak Bavarijos ūkininkų asociacijos (BBV) generalinio sekretoriaus Carlo von Butlerio, mažesnė nei 1 euras už 250 gramų pakuotę sviesto kaina kelia klausimą, ar sviestas gali būti parduodamas už mažesnę nei savikaina kaina? Tokia praktika draudžiama pagal Vokietijos konkurencijos ribojimo įstatymo (GWB) 20 straipsnio 3 dalies 1 sakinio 1 punktą. Todėl C. von Butleris paprašė Federalinės kartelių tarnybos atlikti patikrinimą.

Protestinės nuotaikos

Pieno ūkininkai jau protestuoja dėl, jų manymu, visiškai nepagrįsto kainų kritimo, nes dėl tokios „dirbtinės konkurencijos“ smarkiai krenta ir pieno supirkimo kainos. Todėl Vestfalijos-Lipės žemės ūkio asociacija (WLV) surengė protesto demonstraciją priešais „Lidl“ parduotuvę Miunsteryje-Volbeke.

Kaip praneša televizija WDR, ant ūkininkų traktorių kabantys transparantai perteikė labai aiškią žinutę: „Mažmeninė prekyba diktuoja, ūkininkai pralaimi“.

„99 centai už sviesto pakuotę – tai nepriimtina! “, – proteste niršo pieno ūkininkas Josefas Rüpingas, kuris kartu su kitais ūkininkais protestavo priešais „Lidl“ prekybos centrą Miunsteryje-Volbeke. Ūkininkas J. Rüpingas baiminasi, kad jei pieno supirkimo kainų kritimas tęsis, jis netrukus patirs rimtų nuostolių.

WLV prezidentas Hubertus Beringmeieris susitiko su atsakingais asmenimis bei perdavė reikalavimų sąrašą, o taip pat neseniai paskelbtą Monopolijų komisijos specialią ataskaitą „Konkurencija maisto tiekimo grandinėje“.

O tuo metu, kaip skelbiama, Drezdene nežinomi asmenys per naktį ties įvažiavimu į „Lidl“ išvertė krūvą mėšlo. Policijos atstovas spaudai teigė, kad tai buvo ūkininkų protestas. Pareigūnai įvykio vietoje rado ženklą ir plakatus, kuriuose kalbama apie krentančias pieno kainas. Policija atlieka tyrimą.

Saksonijos ūkininkai taip pat reaguoja į staigų sviesto kainų kritimą. „Mes, žinoma, smerkiame tai, kad tokie būtini maisto produktai praktiškai atiduodami už tokias kainas“, – sakė Saksonijos ūkininkų asociacijos generalinė direktorė Diana Henke.

Banali apgaulė

Dar lapkričio pabaigoje Monopolijų komisijos pirmininkas prof. Tomaso Duso pristatė minėtą 287 puslapių specialiąją ataskaitą apie maisto tiekimo grandinę. Joje penkių narių Monopolijų komisija nagrinėjo pieno, mėsos ir grūdų vertės grandines.

Konkrečiai pieno rinkoje vyrauja pavojingos tendencijos. Pasak T. Duso, 3,5 proc. riebumo pieno kainos nuo 2014 iki 2023 m. pakilo dvigubai: nuo 30 centų iki 60 centų. Tačiau nors vartotojams kaina per šį laikotarpį pakilo iki 1,05 euro, vidutinė pieno supirkimo kaina išliko nepakitusi ir siekė 40 centų. Kitaip sakant, pelno maržos vis labiau pereina maisto produktų gamintojams ir mažmenininkams. Komisija pažymi, kad ūkininkai vis mažiau gauna naudos iš kylančių maisto produktų kainų.

Tačiau dabar matome dar niūresnę tendenciją, tik patvirtinančią, jog klasikiniai rinkos principai tiesiog neveikia: mažmenininkams dirbtinai mažinant kainas, automatiškai mažinamos ir pieno supirkimo kainos, nors kainoms kylant supirkėjai į tai nereagavo. Paprasčiau tariant, mažmenininkai ir supirkėjai tiesiog apgaudinėja ūkininkus.

Neraminančios išvados

Tą patvirtina ir prekybos tinklų pelnai: pasak minėtos ataskaitos, maisto produktų mažmeninės prekybos sektoriaus rinkos galia gerokai išaugo, o tuo pačiu metu padidėjo ir vidutinės pelno maržos. „Edeka Group“, „Rewe Group“, „Schwarz Group“ ir „Aldi Nord“ bei „Aldi Süd“ pajamų dalis 2023 m. siekė daugiau nei 87 proc. Palyginimui, 2015 m. ši dalis buvo 80 proc., o 2005 m. – kiek mažiau nei 71 proc.

Ataskaitą rengę tyrėjai konstatuoja ir dar vieną prastą tendenciją: antkainių padidėjimas įvairiuose maisto tiekimo grandinės etapuose sutampa su rinkos koncentracijos augimu.

Antai šešios didžiausios Vokietijos pieninės, įskaitant DMK, „Müller Group“ ir „Hochland“, užima daugiau nei 54 proc. rinkos, o jų apyvarta viršija 16,3 mlrd. eurų.

Be to, konstatuojama, jog prekybos centruose pieno produktų kainos pastaraisiais metais išaugo gerokai labiau nei gamintojų kainos. Net ir tais atvejais, kai pieno ūkininkams taikomos gamintojų supirkimo kainos vėl sumažėjo, prekybos centruose pieno produktų kainos nepakito.

Kitaip sakant, ataskaita apie maisto tiekimo grandinę rodo, jog auganti mažmenininkų galia sukuria struktūrinius nuostolius rinkos partneriams.

Todėl, kaip pažymi „Lebensmittel Praxis“, ūkininkai tikisi, kad mažmenininkai prisiims šią atsakomybę ir rems sąžiningą konkurenciją visoje tiekimo grandinėje. Regioninė pieno gamyba stiprina kaimo vietoves, kuria darbo vietas ir mažina transportavimo atstumus. Tačiau realybė tokia, kad vidaus pieno gamyba jau mažėja ir ilgainiui dar mažės.

Dempingo poveikis

Tačiau ir kainų karai tarp prekybos tinklų, kaip minėta, ūkininkams neša tik nuostolius. Pasak WLV, „nuolatinio kainų dempingo“ poveikis pieno ūkiams atsiliepia staigiai: traukiasi ūkininkų pajamos, mažėja aukštos kokybės maisto vertė ir kyla grėsmė regioniniam žemės ūkiui.

Kadangi pieno ūkiai šiuo metu iš naujo derasi dėl tiekimo sutarčių su prekybos centrų tinklais, dabartinis kainų karas siunčia pražūtingą signalą. Jei kainų karas tęsis, pieno ūkininkai pasekmes jaus mažiausiai šešis mėnesius.

„Pienas nėra pigi prekė “, – teigė H. Beringmeieris. „Kainų karai mažmeninės prekybos sektoriuje reiškia, kad gamyba tokiomis sąnaudomis yra tiesiog neįmanoma.“

„Lidl“ atstovai į WDR užklausą atsakė raštu ir pareiškė, kad neseniai sumažinta sviesto kaina buvo sąmoningas bendrovės žingsnis, siekiant sumažinti žalio pieno perteklių rinkoje – esą, kainų koregavimas buvo veiksmingas: „Mums pavyko gerokai padidinti sviesto paklausą ir taip sumažinti dalį perteklinės pasiūlos“.

Nesuvokiamos tendencijos

Šlėzvigo-Holšteino ūkininkų asociacijos prezidentas Klausas Peteris Luchtas reikalauja, kad prekybos tinklų vykdomas kainų karas ūkininkų sąskaita nedelsiant liautųsi. Nesuprantama, kaip toks aukštos kokybės produktas kaip pienas ir jo produktai – sviestas, grietinėlė ar sūris – gali būti parduodami taip pigiai.

K.P. Luchtas teigia, jog kainų mažėjimo pateisinimas pertekliumi ir krentančiomis žaliavų kainomis yra nepagrįstas argumentas. Jis atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais mėnesiais pristatyto pieno kiekis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo tik 0,6 proc.

Todėl asociacija tvirtina, jog maisto mažmeninės prekybos sektorius privalo nutraukti sviesto kainų kritimą ūkininkų ir jų gyvūnų sąskaita bei sutelkti dėmesį į regioninių tiekimo grandinių saugumą, ypač šiais neapibrėžtais geopolitiniais laikais.

Parengė Ričardas Čekutis