Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Pieno gamintojai turi pateikti metinę deklaraciją apie pieno ir pieno produktų pardavimą tiesiogiai vartoti

2026/05/05

Padidink tekstą

Nuo 2026 m. gegužės 2 d. iki liepos 31 d. pieno gamintojai, parduodantys pieną ar pieno produktus tiesiai vartotojams, turi pateikti Pieno gamybos ir realizavimo metinę deklaraciją už 2025–2026 m. apskaitos laikotarpį.

Žemės ūkio duomenų centras primena, kad joje pateikiami duomenys už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. kovo 31 d. Šie duomenys svarbūs ne tik apskaitai – jie leidžia geriau matyti tiesioginio pieno ir pieno produktų pardavimo paveikslą Lietuvoje.

„Dažnai į deklaraciją žiūrima tik kaip į prievolę, tačiau jos duomenys yra itin vertingi. Jie padeda geriau suprasti, kaip Lietuvoje veikia trumposios tiekimo grandinės, kai pienas ir pieno produktai vartotojus pasiekia tiesiai iš ūkių, be ilgos tarpininkų grandinės. Iš šių duomenų matyti, kokie produktai dažniau parduodami tiesiogiai ir kaip jie pasiskirsto skirtinguose regionuose“, – sako Žemės ūkio duomenų centro Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė.

Kurios apskritys pirmauja pagal tiesioginį pieno produktų pardavimą

2024–2025 m. apskaitos laikotarpio deklaracijų duomenys atskleidžia gana aiškų regioninį vaizdą: tiesioginio pieno produktų pardavimo lyderiai Lietuvoje nėra tie patys visose kategorijose.

Pagal paties pieno kiekius ryškiausiai išsiskiria Klaipėdos ir Panevėžio apskritys, o trečioje vietoje rikiuojasi Šiaulių apskritis.

Tačiau kalbant apie perdirbtus pieno produktus, lyderystė persikelia kitur – Šiaulių apskritis aiškiai pirmauja pagal rūgpienio, sviesto, grietinės ir varškės kiekius. Vaisinio jogurto kategorijoje išsiskiria Panevėžio ir Kauno apskritys, o Tauragės apskritis patenka tarp lyderių net keliose produktų grupėse (rūgpienis, sviestas, grietinė, varškė).

2024-2025 apskaitos metų Pieno apskaitos informacinės sistemos duomenys rodo, kad trumpųjų tiekimo grandinių žemėlapis Lietuvoje nėra vienalytis – skirtingi regionai stiprūs vis kituose pieno produktų segmentuose

Produktas	1 vieta	2 vieta	3 vieta
Pienas	Klaipėdos apskr. – 1 927 624,80 kg	Panevėžio apskr. – 1 910 588,90 kg	Šiaulių apskr. – 946 873,70 kg
Vaisinis jogurtas	Panevėžio apskr. – 21 088,00 kg	Kauno apskr. – 20 000,00 kg	Šiaulių apskr. – 13 493,00 kg
Rūgpienis	Šiaulių apskr. – 71 102,00 kg	Panevėžio apskr. – 12 200,00 kg	Tauragės apskr. – 11 303,00 kg
Sviestas	Šiaulių apskr. – 4 847,20 kg	Panevėžio apskr. – 2 685,40 kg	Tauragės apskr. – 2 543,00 kg
Grietinė	Šiaulių apskr. – 257 263,30 kg	Tauragės apskr. – 20 728,20 kg	Panevėžio apskr. – 7 267,70 kg
Varškė	Šiaulių apskr. – 468 335,40 kg	Tauragės apskr. – 27 148,70 kg	Panevėžio apskr. – 17 708,50 kg

Produktas

1 vieta

2 vieta

3 vieta

Pienas

Klaipėdos apskr. –

1 927 624,80 kg

Panevėžio apskr. –

1 910 588,90 kg

Šiaulių apskr. –

946 873,70 kg

Vaisinis jogurtas

Panevėžio apskr. –

21 088,00 kg

Kauno apskr. –

20 000,00 kg

Šiaulių apskr. –

13 493,00 kg

Rūgpienis

Šiaulių apskr. –

71 102,00 kg

Panevėžio apskr. –

12 200,00 kg

Tauragės apskr. –

11 303,00 kg

Sviestas

Šiaulių apskr. –

4 847,20 kg

Panevėžio apskr. –

2 685,40 kg

Tauragės apskr. –

2 543,00 kg

Grietinė

Šiaulių apskr. –

257 263,30 kg

Tauragės apskr. –

20 728,20 kg

Panevėžio apskr. –

7 267,70 kg

Varškė

Šiaulių apskr. –

468 335,40 kg

Tauragės apskr. –

27 148,70 kg

Panevėžio apskr. –

17 708,50 kg

Deklaraciją galima pateikti dviem būdais – internetu arba per savivaldybę ar seniūniją

Deklaraciją pieno gamintojai gali pateikti dviem būdais. Tie, kurie naudojasi elektronine bankininkyste, gali savarankiškai prisijungti prie Pieno apskaitos informacinės sistemos (PAIS) per Žemės ūkio duomenų centro interneto svetainę ir užpildyti elektroninę formą.

Tuo metu pieno gamintojai, neturintys galimybės naudotis elektronine bankininkyste, gali kreiptis į savo savivaldybę ar seniūniją, kur atsakingi darbuotojai padeda suvesti deklaracijos duomenis į sistemą, juos sutikrina ir patvirtina pateikimą.

Savivaldybės ir seniūnijos išlieka pagrindiniu pasirinkimu

Praktika rodo, kad būtent savivaldybės ir seniūnijos ir toliau išlieka pagrindiniu deklaracijų pateikimo kanalu. Nors savarankiškai per elektroninę bankininkystę deklaruojančių pieno gamintojų dalis pamažu didėja – nuo 1,2 proc. 2019–2020 m. iki 5,8 proc. 2024–2025 m. apskaitos laikotarpiu, – absoliuti dauguma vis dar renkasi deklaruoti su savivaldybių pagalba.

Svarbu deklaruojantiems

ŽŪDC atkreipia dėmesį, kad deklaraciją verta pradėti pildyti pasiruošus visus apskaitos laikotarpio duomenis. Prieš teikiant deklaraciją rekomenduojama susirinkti informaciją apie per laikotarpį parduotą pieną, parduotus ar atiduotus pieno produktus, taip pat apie pieną, sunaudotą tiesiogiai vartoti ar atiduotą gyvuliams šerti.

Paprasčiausia tai padaryti turint užrašus ar apskaitos žurnalą, kuriame šie kiekiai buvo fiksuojami visus metus. Jei deklaruojama savarankiškai, papildomai reikės aktyvios elektroninės bankininkystės prisijungti prie PAIS.

ŽŪDC informacija

Dalintis

Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) Metinė deklaracija Pienas Pieno produktų pardavimas

2026/05/21

Pieno gamintojai turi pateikti metinę deklaraciją apie pieno ir pieno produktų pardavimą tiesiogiai vartoti

Kurios apskritys pirmauja pagal tiesioginį pieno produktų pardavimą

Deklaraciją galima pateikti dviem būdais – internetu arba per savivaldybę ar seniūniją

Savivaldybės ir seniūnijos išlieka pagrindiniu pasirinkimu

Svarbu deklaruojantiems

Žemės savininkams – priverstinė skaitmenizacija

Vilniaus rotušėje pristatytos gyvojo paveldo tradicijos

Vidutinės pieno supirkimo kainos ir supirktas kiekis 2026 m. balandį

Vyriausybė pritarė siūlymui modernizuoti šilumos ūkio reguliavimą

Žvejybos plotų nuomos tvarka valstybiniuose vandens telkiniuose

Laktozės netoleravimą lengva supainioti su kitais sutrikimais

Aitvarų festivalis Zapyškyje – spalvinga bendrystės šventė

Dėl ko susitarė kinai su amerikiečiais žemės ūkyje?