Pieno gamybos „koncernas“ Suvalkijoje

Marijampolės savivaldybės Padovinio kaime įsikūrusiai tokiu pačiu pavadinimu žemės ūkio bendrovei (ŽŪB) Gintautas Gumauskas vadovauja nuo jos įkūrimo pradžios. Lietuvos veterinarijos akademijos 1978 metų laidos absolventui prieš tai teko dirbti tuomečiame Kudirkos Naumiesčio veterinarijos technikume, vėliau sekė būtinoji tarnyba sovietinėje armijoje, trejus metus dirbo Kapsuko rajono Igliškėlių kolūkyje, o nuo 1991 metų, kai jauną specialistą į ūkį pakvietė tuometis pirmininkas Sigitas Avižienius, Gintauto darbinė biografija susijusi tik su Padoviniu. Per šį laikotarpį ŽŪB tapo pieno gamybos „koncernu“, kuriame laikoma 1 200 melžiamų juodmargių, tad net 82 proc. pajamų gaunama iš pieno gamybos. Iš viso ūkyje laikoma apie 3 000 įvairaus amžiaus karvučių ir jų prieauglio.

Pieno gamybos komplekso gyventojos.

Daug ir gerai dirbti reikia visuomet

Padovinio ŽŪB pirmininkas Gintautas Gumauskas.

G. Gumauskas prašė redakcijos daug neliaupsinti bendrovės pasiekimų, tačiau nutylėti esminių pokyčių, kuriais galėtų pasekti visos šalies pienininkystės žaliavos įmonės, būtų neteisinga. Kiekvienas žmogus, bent kartą pabuvojęs bendrovėje ir pamatęs gamybos procesą, pritars šiai minčiai. Jeigu Lietuvoje turėtume daugiau tokių ŽŪB, tikriausiai būtume pirmaujantys pieno gamintojai ne vien Europoje.

G. Gumauskas, jau 35 metus vadovaujantis pavyzdinei ir vienai geriausių šalyje ŽŪB, orientuotų į pieno gamybą, „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kada dirbti buvo lengviau – anais ar šiais laikais – šiek tiek pamąstęs atsako taip: „Daug ir gerai dirbti reikėjo visuomet, tačiau anuomet nereikėjo galvoti, kad gali prarasti žemę, nebuvo tokios nuožmios konkurencijos, nereikėjo mąstyti apie darbuotojų stygių, nes jų buvo pakankamai ir netgi per daug. Šiandien branginamas kiekvienas žmogus, mat jų Lietuvos kaime kasmet mažėja. Turime dirbti taip, kad įtiktume žemės, kurią bendrovė nuomoja, savininkui. Visiškai pasikeitę ir reikalavimai gaminamos produkcijos kokybei. Paimkime kad ir pienininkystę – kas anksčiau buvo leidžiama, šiandien yra draudžiama. Reikalavimai gaminamo pieno kokybei yra tokie, kad anksčiau juos net įsivaizduoti buvo sunkoka. Todėl senoviškai besitvarkantiems ūkininkams sunkiai suvokiami dabartiniai kokybės kriterijai ir jų ūkiai yra faktiškai pasmerkti. Už prastesnės kokybės pieną supirkėjai moka mažai, o ateityje gali būti dar sudėtingiau, juk gyvenimas nestovi vietoje.“

Rekordiniai primilžiai

„Džiaugiamės, kad turime 1 200 melžiamų, 78 proc. holšteinizuotų Lietuvos juodmargių bandą ir iš karvės pasiekėme 12 500 kg vidutinį metinį primilžį, o viena juodmargė 2021 m. davė net 19 630 kg pieno. Tai mūsų rekordas. Per parą bendrovė supirkėjams parduoda vidutiniškai 40–42 tonas žaliavinio pieno, o rekordas – 46 t per parą. Padauginus minėtus skaičius iš dienų metuose skaičiaus, gausime gana įspūdingą tonų kiekį. Beje, noriu akcentuoti, kad Lietuvos juodmargės yra puiki pradinė medžiaga tolesnei selekcijai vystant pienininkystę Lietuvoje. Jos ne tokios lepios kaip atvežtinės iš Vakarų šalių karvutės, o produktyvumu, kaip matome, joms nenusileidžia. Selekciją vykdant protingai, moksliškai pamatuotai galima pasiekti dar geresnių rezultatų. Dar prieš du dešimtmečius buvo skeptiškai žiūrima į specialistų pasvarstymus, kad dirbant apgalvotai galima pasiekti ne 3 500 kg, o net 12 500 kg metinį primilžį iš karvutės. Šiandien tai jau tapo norma. Melžimo technologijos, gerai apgalvota selekcija, pašarų kokybė, karvių laikymo higieninės sąlygos, visa tai – gaunamo rezultato sudėtinės dalys. Išimkime iš minėtos sistemos bent vieną dedamąją ir tokių rodiklių negausime“, – „ŪP“ teigia bendrovės pirmininkas.

Siekdamas įgyti daugiau žinių apie pasaulines tendencijas pienininkystėje bei dar labiau pagilinti esamas žinias, Gintautas aplankė daug šio profilio ūkių Europos išsivysčiusiose šalyse, pabuvojo ir už Atlanto. Jis mano, kad ne viskas, ką matė svetur, visiškai tinka mums, tačiau iš kolegų Vakaruose, be abejo, yra ko pasimokyti. „Pamatęs daug ir visko, supratau vieną esminį dalyką – pigiai fermos statyti negalima, nes joje nebus kam darbuotis“, – neabejoja G. Gumauskas.

Pagal ES SAPARD lėšomis finansuojamą paramos programą Padovinio ŽŪB darbuotojai įgyvendino du projektus, bet didžiausi pokyčiai modernizuojant gamybos bazę ūkyje finansuoti būtent iš bendrovės darbuotojų uždirbto pelno. Sunkaus triūso pasekmė – 2018 m. bendrovės pasiekimai šalies pienininkystės sektoriuje buvo įvertinti pirmąja vieta.

Už karvučių šėrimą atsakingas zootechnikas Martynas Bulevičius su karvių melžimo operatore, karo pabėgėle, ukrainiete Olga Janina.

G. Gumauskas įsitikinęs, kad karvutei geriau ištisus metus gyventi tinkamai įrengtame tvarte, nei vasarą ganytis laukuose. O šiuolaikiškai įrengtų tvartų Padovinio ŽŪB turima tikrai pakankamai. Nepaisant to, jau baiginėjama naujos stoginės, skirtos piendavėms gyventi šiltuoju metų laiku, statyba. Tvartuose oras vėsinamas, yra dušas, šepečiai, skirti gyvulių nugaroms pakasyti, karvutė guli ant natūralaus, separatoriumi išsausinto mėšlo, taip guoliavietė įgauna karvės kūno formą. Juodmargės gauna subalansuoto pašaro, nėra musių, mašalų ir kitokių vabzdžių – kraugerių, kandžiojančių galvijus ir sukeliančių jiems stresą. Beje, pasak Gintauto, moksliniais tyrimais įrodyta, kad karvutės duoda daugiausia pieno, kai tvarte palaikoma 4 laipsnių temperatūra.

Tvarka ir estetika

Bendrovės pieno gamybos sektoriuje rūpinamasi švara ir tvarka, jokių nemalonių kvapų. Teritorijoje niekas nesimėto, viskas turi savo vietą, ji padengta betonine danga, pagalvota ir apie estetiką. Prie gamybinių pastatų stovi linksmai nuteikiantis paminklas „Karvutei mamai“. Sunkaus fizinio darbo darbuotojams dirbti nereikia, nes visi gamybos procesai, reikalaujantys didesnių fizinių pastangų, automatizuoti ir mechanizuoti.

Beje, Padovinio ŽŪB pieno gamybos komplekse sutikau ir pakalbinau čia dirbančią karo pabėgėlę iš Ukrainos, Sumų miesto, Olgą, kuri su mokyklinio amžiaus sūnumi apgyvendinta šalimais esančiame viešbutyje. „Man pas jus viskas patinka, žmonės mane palaiko, – pasakoja ukrainietė Olga. – Ukrainoje dirbau prekybos atstove alkoholiniais gėrimais prekiaujančioje kompanijoje, o čia dirbu melžimo operatore. Uždirbu gerai, per mėnesį apie 1 000 Eur. O tai, kad būtina denacifikuoti ir demilitarizuoti mano tėvynę, yra Rusijos valdžios ir Putino, sergančio didybės manija, išgalvota priežastis siekiant pridengti tikrąjį tikslą ir norą pateisinti agresiją, užgrobti kuo daugiau svetimų teritorijų. Sumų miestas yra prie Ukrainos–Rusijos sienos, tad mes laisvai bendravome tiek rusų, tiek ukrainiečių kalba, ir jokių problemų nebuvo, tačiau būti Rusijos Federacijos sudėtyje nenorime. Norime kuo greičiau įstoti į Europos Sąjungą.“ 

Padovinio ŽŪB pieno gamybos komplekso statiniai.  

Autoriaus nuotraukos

2022.09.07

ŪP korespondentas Vytautas KARSOKAS

Susijusios temos - skaitykite: Padovinio ŽŪB, Gintautas Gumauskas, pieno primilžiai, pieno kokybė, SAPARD