Pieno išskirtinumas: ar reikia vartotojams?

Siūlo mokytis iš vakariečių

Dažnai kalbama, kad su gaminamos žaliavos kiekiu nieko nebenustebinsime – reikia išskirtinumo. Tiesa, ir to pieno kiekio jau nėra tiek daug – Lietuvoje per metus pagaminama kiek mažiau nei 1,5 mln. t, nors anksčiau pieno gamyba buvo daugiau nei dvigubai didesnė.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) viceprezidentas, veterinarijos gydytojas dr. Audrius Kučinskas „Ūkininko patarėjui“ yra minėjęs, kad, pieno sektoriuje ieškant išskirtinių nišų, būtų galima pasimokyti iš Vakarų šalių. Anot jo, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse populiarus yra naktinis, t. y. naktį pamelžtas, pienas. Ten parduotuvėse yra naktinio pieno, pieno miltelių vaikams, kūdikiams. Teigiama, kad toks pienas turi daugiau melatonino – nakties miego metu gaminamo hormono. Suprantama, kad tokios nišinės pieno žaliavos gamyba galėtų užsiimti greičiausiai tik robotizuoti pieno ūkiai, nes naktinį pieną melžia robotai.

Dar viena alternatyva – vadinamasis „šieno“ pienas, kurio galima rasti ir atsigerti Vokietijoje. Ir ne tik tokio pieno, bet ir „šieno“ sviesto, fermentinio sūrio. „Bavarijoje pieno gamintojai galvijus šeria tik žole ir šienu, todėl gamina išskirtinį pieną. Šiame regione nelabai auga kukurūzai, o jeigu ir užauga, tai juos parduoda biodujų jėgainėms. Grūdinės kultūros taip pat nelabai auginamos, nes ten kalnuota. Visas pašaras – tik žolė, kurią pjauna 4–5 sykius. Ir kas čia išskirtinio? Ogi bavarai sugalvojo parduoti karvių, kurios ėda tik žolę, šieną, bet negauna siloso, „šieno“ pieną. Įrodyta, kad tokio pieno riebalų rūgščių sudėtis yra kitokia, nei silosu šeriamų karvių, ji – sveikesnė“, – ŪP aiškino biomedicinos mokslų daktaras.

Manoma, kad perspektyvi niša rinkoje būtų A2A2 genų derinį turinčių karvių pienui, kuris vadinamas funkciniu ir yra tinkamas alergiškiems vartotojams. „Pas mus yra tokių gyvulių potencialas, jie yra genetiškai ištirti. Bet tuo reikia rimtai užsiimti, neužtenka, kad ūkininkas suformuos tokią bandą ir gamins pieną. O kur jį dės? Štai Danijoje pieninės perdirba tokį pieną, čia rimtai dirbama ir turbūt vyriausybės lygiu. Danų pieno milteliai keliauja į Kiniją, Japoniją ir kt.“, – pastebėjo LVGA viceprezidentas.

Nėra užsakymų

„Kodėl ne, jeigu tik reikėtų ir apsimokėtų, pieno gamintojai pagamintų ir nišinių poreikių žaliavos“, – užtikrino Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos (LVPŪA) valdybos pirmininkė Regina Bernatonienė. Tačiau ji pastebėjo, kad nėra girdėjusi, jog mūsų pieno perdirbimo įmonėms reikėtų nišinės pieno žaliavos. „Veislininkystėje yra daug pažangių naujovių, pavyzdžiui, perkant bulių spermą, galima rinktis A2A2 genų derinį, kurio nauda tokia, kad karvių piene nebus specifinio A1 baltymo. Genetika yra šviesmečiais pažengusi, bet jai dar nėra visaverčio pritaikymo ir pareikalavimo iš pramonės, nors tai galėtų būti, jeigu rinkoje yra poreikis. Jeigu perdirbėjai prašytų, ūkininkai, kurie bendradarbiauja su įmonėmis, yra joms lojalūs, atitinkamai galėtų formuoti karvių bandas, kad pienas būtų baltymingesnis, labiau skirtas sūriams ir t. t. Veislininkystės pasiekimai tai leidžia, bet nėra masinių pramonės užsakymų“, – ŪP aiškino R. Bernatonienė. Ji pridūrė, kad jau atsiranda tam tikrų naujų perdirbėjų pageidavimų – kai kurios įmonės prašo ūkininkų, jog karvės būtų ganomos lauke. Tai, anot pieno gamintojos, turbūt suteikia tam tikrų pranašumų eksporto rinkose.

LVPŪA valdybos pirmininkė svarstė, kad galbūt maži ūkiai, kurie patys perdirba žaliavą ir gamina produktus, galėtų labiau išnaudoti papildomų verčių turinčio pieno privalumus ir lanksčiau reaguoti į poreikius. „Kita vertus, jeigu gamini, pavyzdžiui, „šieno“ pieną, karvių negali žiemos metu šerti šienainiu ar silosu, vadinasi, produktyvumas bus mažesnis. Tokiu atveju produkcijos kaina turėtų atpirkti mažesnę pieno gamybą, kad nesumenktų ūkininko pajamos ir jis galėtų išgyventi“, – samprotavo ŪP pašnekovė.

Pieną išveža kaimynams

Kitokia situacija yra dėl ekologiško pieno – jo pas mus yra daugiau, veikia du ūkininkų kooperatyvai. Ekologinių ūkių kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius minėjo, kad Lietuvoje pagaminama nemažai ir ekologiškų pieno produktų. „Juos gamina „Pieno žvaigždės“, „Žemaitijos pienas“, „Auga group“, kooperatyvas „Eko Žemaitija“. Gamino ir „Rokiškio sūris“, bet to atsisakė. Kiek žinau, įmonės plečia tokių produktų asortimentą“, – vardijo ŪP pašnekovas. Kartu jis aiškino, kad Lietuvoje situacija tokia, jog galbūt apie pusė pagaminamo ekologiško pieno parduodama už įprastinio pieno kainą, nes atokesnių ūkių nepasiekia pienvežiai, nėra tokį pieną superkančių punktų ar ūkiai neturi reikiamų šaldytuvų. Dar viena priežastis, kodėl kartais neverta parduoti ekologiško pieno, yra kaina – už įprastinį pieną kartais mokama daugiau nei už ekologišką.

„Eko tikslas“, kaip ir „Eko Žemaitija“, kasdien gauna po maždaug 25 t ekologiškos žaliavos. Žemaitijoje įsikūręs kooperatyvas užsiima ir ekologiškų pieno produktų gamyba, o Rokiškyje veikiantis „Eko tikslas“ ekologišką pieną išveža į Lenkiją ir Latviją. „Kai į perdirbimo įmonę atvežus 10 ar 20 t pasiūlo tokią pačią kainą, kaip už pačios įmonės parsivežtą kokią 1 t iš ūkio, tuomet tenka eksportuoti. Tokia kainų politika, aišku, neskatina ir ūkininkų burtis į kooperatyvus“, – įsitikinęs kooperatyvo direktorius.

Paklausa ir kaina

M. Petkevičiaus nuomone, funkcinio, „šieno“ pieno gamyba galėtų būti patraukli, bet Lietuvoje didesnės tam rinkos kol kas nereikėtų tikėtis. „Štai Vokietijoje yra „šieno“ pieno paklausa, toks pienas gaminamas ir Lenkijoje, o pas mus, manau, „šieno“ pieno perkamumas nebūtų didelis. Tie, kurie norėtų užimti tokią nedidelę nišą, turėtų užsitikrinti pajamas ir kokioje nors kitoje srityje“, – mąstė ŪP pašnekovas.

R. Bernatonienė teigė, kad Lietuvos ūkininkai yra imlūs naujovėms, prigamintų ir nišinės žaliavos, jeigu jos reikėtų įmonėms ir už tai gautų papildomos naudos. „Kita vertus, Lietuvoje situacija tokia, kad ir už tos pačios kokybės pieną dar nėra mokama ta pati kaina, nes pieno gamintojai suskirstyti į 10 grupių pagal tiekiamo pieno kiekį. Tai ką ir bekalbėti apie funkcinį ar kitokį pieną“, – apgailestavo ūkininkė.

Ekonomiškai nenaudinga

Bendrovės „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa ŪP pastebėjo, kad nišiniai pieno produktai užima nedidelę rinkos dalį, o kadangi Lietuvos pieno pramonės įmonės yra labai stambios ir gamina masinius produktus, tai nėra jų pagrindinis taikinys ar siekiamybė.

„Gal didesnę rinkos dalį užima pienas be laktozės, bet tai jau priklauso ne nuo žaliavos gamybos, o kitoks pienas, tarkime, „šieno“, turi savo nišą, tačiau ji nėra didelė. Yra naktinio melžimo pienas, bet reikėtų dar pasiaiškinti, kiek jis turi tos papildomos vertės, ar čia nėra daugiau rinkodaros triukas. Turėkime omenyje, kad šiuolaikinėse fermose karvės klausosi klasikinės muzikos“, – atkreipė dėmesį perdirbimo įmonės vadovas.

Jis akcentavo, kad ekologiško pieno rinka niekada neperžengia 10 proc. ribos – paklausa pakyla iki 5–7 proc., vėliau nukrenta ir taip svyruoja jau daug metų. „Manau, kad didelio skirtumo nebūtų ir dėl „šieno“ pieno. Toks pienas gal būtų perspektyva vienam ar keliems ūkininkams, kurie, matyt, padengtų visą Lietuvos poreikį. Jeigu tokių atsirastų, tai – sveikintinas dalykas. Bet jeigu gamini daug produktų, kuriuos eksportuoji po visą pasaulį, ir kai vienas iš didesnių lemiamų pasirinkimų yra kaina, tai tokie produktai ten yra neįdomūs“, – aiškino D. Trumpa. Jis minėjo, kad „Rokiškio sūris“ ekologiškų produktų gamybos atsisakė, nes tai yra nedideli kiekiai, kurie įmonei, kaip bazinių produktų gamintojai, ekonomiškai nenaudingi. Ir pabrėžė, kad kiekybė ir kokybė – vienas kitam neprieštaraujantys dalykai. „Juk galima pagaminti ir daug, ir kokybiško pieno. Pavyzdys – visas Estijos pieno sektorius, mūsų europinio dydžio ūkininkų tiekiamas pienas – jo pagamina daug ir kokybiško“, – teigė ŪP pašnekovas. „Rokiškio sūrio“ direktoriaus nuomone, įvertinus Lietuvos potencialą ir išaugusį bandų produktyvumą, kasmet būtų galima pagaminti kelis kartus daugiau pieno. „Lietuvoje tvariai naudojantis vien gamtos suteiktais resursais, galime gaminti 4–5 mln. t pieno, pats Dievas liepia tiek gaminti“, – akcentavo D. Trumpa.

Verčia pergalvoti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. spalio 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.