Pieno pasiūlos perteklius verčia ūkininkus ieškoti naujų sprendimų

Pasiūla viršija paklausą

2025 m. rugsėjį pasaulinė pieno rinka išgyvena didelius pokyčius, nes rekordinė gamyba Naujojoje Zelandijoje ir reikšmingas gamybos augimas JAV bei Pietų Amerikoje gerokai lenkia sumažėjusią paklausą, tai daro spaudomą pasaulinėms kainoms, praneša „Dairy News“. Naujausiame, 387-ajame ateities sandorių aukcione užfiksuotas 4,3 proc. kainų kritimas, o tai tik patvirtina, jog pasiūla viršija paklausą.

Naujoji Zelandija tikra sprinterė – sausųjų pieno miltelių gamyba čia padidėjo 8,9 proc., lyginant su praėjusiais metais. Neatsilieka ir Jungtinės Valstijos, kurios liepos mėnesį padidino pieno miltelių gamybą 3,4 proc., o Argentinoje ir Urugvajuje gamyba išaugo atitinkamai 7,7 proc. ir 3,0 proc. Tuo metu Australijoje dėl klimato iššūkių pieno produktų gamyba susitraukė 4,0 proc., Kinija sumažino savo produkciją 3,4 proc., o Europos Sąjungoje augimas buvo labai nežymus – vos 0,2 proc.

Svarbūs veiksniai

Pasaulio ekonomikos klimatui didelę įtaką daro ir pirkėjų požiūris. Pastarųjų mėnesių patirtis, kai pieno produktų kainos pasiekė itin aukštą lygį, paskatino importuotojus imtis atsargesnės pirkimo politikos. Baimė per daug įsipareigoti pagal sutartis dėl galimo tolesnio kainų kritimo reiškia, kad pirkėjai stengiasi kuo labiau sumažinti riziką, o tai savo ruožtu dar labiau mažina paklausą, analizuoja lenkų tygodnik-rolniczy.pl.

Be to, tokia padėtis labai priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių. Vienas iš jų yra klimato sąlygos, kurios, remiantis prognozėmis, ateinančiais mėnesiais gali dar labiau nualinti Europą. Karšta ir sausa vasara kai kuriuose regionuose kelia grėsmę apsirūpinimui pašarais, o tai savo ruožtu gali turėti įtakos pieno gamybai antroje metų pusėje. Ši klimato rizika reiškia, kad nepaisant dabartinio perteklinės pasiūlos, rinka išlieka nenuspėjama, o kainų dinamika gali smarkiai pasikeisti.

Eksporto duomenys

Liepos mėnesio prekybos duomenys atskleidė eksporto vertės augimo tendencijas, tačiau šis augimas skirtinguose regionuose buvo netolygus.

Naujosios Zelandijos pieno produktų eksportas išliko stabilus, apyvarta padidėjo 15,4 proc., o JAV ir Argentinos eksportas pastebimai išaugo tiek apimtimi, tiek verte. Tuo tarpu Australijos eksportas sumažėjo, o Europos eksporto apimtys susitraukė, tačiau pajamos padidėjo. Pažymėtina, kad Kinija padidino pirkimų apimtį 5,9 proc., vertę – 10,6 proc., o tai rodo stabilią paklausą.

Žvelgiant į ateitį, tikimasi, kad spaudimas kainoms, ypač pieno miltelių segmente, sustiprės rugsėjį ir spalį. Gamintojai ir pramonės šakos susiduria su iššūkiu valdyti riziką nepastovioje rinkos aplinkoje, galbūt pasinaudojant ateities sandoriais arba fiksuotos kainos sutartimis, kad sušvelnintų gausios pasiūlos ir neapibrėžtos paklausos poveikį.

Artimiausios prognozės

Fiksuotos pieno produktų kainos padidino supirkimo kainas Naujojoje Zelandijoje ir Europoje, kurios, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pakilo atitinkamai 27 proc. ir 18 proc. Tad geros supirkimo maržos palaiko padidėjusią pieno gamybą, ypač JAV ir Naujojoje Zelandijoje, analizuoja „Rabobank“.

Manoma, jog pieno gamyba didžiuosiuose septyniuose eksportuojančiuose regionuose pasieks piką 2025 m. antrąjį pusmetį, o augimas tęsis ir 2026 m., tačiau nuosaikesniu tempu. Prognozuojama, kad metinė pieno pasiūla šiemet padidės 1,6 proc., o 2026 m. – 0,6 proc., todėl per dvejus metus bendras pieno augimas sieks 7,1 mln. tonų. Pieno gamybos augimo sulėtėjimą 2026 m. daugiausia lemia stiprūs metiniai lyginamieji rodikliai.

JAV pieno gamyba įgauna pagreitį dėl karvių bandų plėtros. Pietų Amerikoje pieno supirkimas auga, nors lyginamieji rodikliai yra silpni. Europos perspektyvos yra nevienodos, nes mėlynojo liežuvio ligos paveiktuose regionuose atsigavimas vyksta lėtai. Kai kuriuose regionuose susiduriama su sausra, tačiau tikimasi, kad pasiūlos augimas ES bus teigiamas, o šioje srityje pirmauja Airija ir Lenkija.

Išvados

Tikėtina, kad pieno produktų kainos (ypač miltelių, sūrių, sviesto) dėl didelių tiekimo kiekių gali ir toliau kristi, o tai neišvengiamai atsilieps ir žaliavinio pieno kainai.

Ūkininkai turės atkreipti dėmesį į veiklos sąnaudų mažinimą (pašaras, darbo jėga, energija), be to, norint išlikti tokioje rinkoje tampa ypač svarbios į pridėtinę vertę orientuotos strategijos, t. y. išskirtinių produktų gamyba, ekologija, vietiniai ar sveikatingumo prekių ženklai ir pan. Taip pat teks vis labiau atsižvelgti į klimato iššūkius.

Akivaizdu, jog pieno rinka įžengė į didėjančios konkurencijos ir neapibrėžtumo laikotarpį, kai išlaikyti pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą darosi vis sunkiau.

Visos dabar stebimos tendencijos išryškina trapią pieno sektoriaus pusiausvyrą. Nors prekybos globalizacija leidžia lanksčiai reaguoti į paklausos pokyčius, ji taip pat sustiprina gamybos svyravimų poveikį atskiruose regionuose. Kadangi kelios didžiausios pieno gamintojos vienu metu didina pasiūlą, poveikis jaučiamas visuose žemynuose. Tai savo ruožtu verčia ūkininkus pritaikyti savo strategijas – tiek sąnaudų optimizavimo, tiek naujų rinkų paieškos srityse.

Parengė Ričardas Čekutis