Pinigai pelkininkystei – kada bus užsuktas „kranelis“?

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Kęstutis MAŽEIKA:

„KRK jau kreipėsi į Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijas (ŽŪM), kad abi pateiktų informaciją, kiek lėšų yra skirta nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), ir tada galėsime tiksliai identifikuoti, kiek iš viso atiteko tokiems, kaip pelkių, projektams. Ką esu viešai paskelbęs – tai tik dalis projektų ir greičiausiai jų bus dar daugiau. Pirmiausia turėtų būti Vyriausybei ir ministerijoms nustatyti tikslai, kad skiriami pinigai duotų vienokį ar kitokį rezultatą. Ir jis turi būti kažkoks apčiuopiamas, o ne kaip vienam iš projektų – advokacijai. Tikrai ne tokiems dalykams turi būti skiriamos ES lėšos. Tuo turėtų susidomėti ir Lietuvos valstybė, nes tai yra mūsų visų pinigai, kurie, išleidžiami tokiems dalykams, devalvuoja patį principą – kurti gerovę žmonėms. Čia kuriama gerovė tų organizacijų vadovams, projektų įgyvendintojams, kurie iš to akivaizdžiai pelnosi. NVO, kurios iš tiesų atlieka nevyriausybinį darbą, dirba visuomeniniais pagrindais, manau, lygiai taip pat turėtų suklusti, nes tokios gražiais tikslais prisidengiančios organizacijos iš tikrųjų atstovauja tik savo interesams, devalvuoja visų NVO veiklą.

Į „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ Seime organizuojamą konferenciją „Saugokime pelkes mūsų bendrai ateičiai“ nueisiu, kad galėčiau jų paklausti, kiek tas renginys kainavo, kiek buvo išleista buterbrodams ir kavai, koks bus galutinis rezultatas.

Realiai į tai niekas atsakyti kol kas negali, nes pelkių atkūrimo projektai parodė, kad viskas priklauso nuo gamtos ir, jeigu projektas nepavyksta, tai reiškia, kad tokios buvo gamtos sąlygos – per mažai lietaus, sniego ir tiesiog tai yra force majeure, kada nereikia grąžinti projektui išleistų pinigų. Tai yra patys pelningiausi projektai, už kuriuos nėra jokios atsakomybės, jeigu jie neduos rezultatų. Turbūt todėl tokie projektai ir vykdomi. Tik labai keista, kad Seime, kur turėtų vykti įvairios rimtesnės svarbos konferencijos, vyksta kai kurių institucijų sugalvotas Lietuvos užpelkinimas. Tai turbūt dar praėjusios kadencijos darbų tęstinumas, kažkokių rezultatų pagarsinimas, ir todėl bus įdomu pasiklausyti.

Kęstutis Navickas buvo aplinkos ministras, vėliau – žemės ūkio ministras, todėl ir susidaro toks vaizdas, kad jis – auksinis avinėlis, kaip toje pasakoje, o aplink jį – tie interesantai, projektų įgyvendintojai, kaip piemenėliai, kurie iš to avinėlio ganymo, vaikščiojimo paskui jį iš tikrųjų pelnosi. Tikėkimės, kad ši pasaka baigsis, bus atsakyta į visus klausimus ir daugiau nesitęs tokie dalykai, kurie kainuoja labai brangiai ir nekuria jokios pridėtinės vertės.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Europos Komisija pinigų plovimo faktą „žaliesiems“ projektams pripažino ir įvardijo sumą – daugiau nei 5 mlrd. Eur (!). Jie buvo naudojami gamtosaugininkų lobizmui.

Pripažinkime, kad ES Klimato kaitos komisarui Fransui Timmermansui pasitraukus, klimatas pradėjo mažiau šilti, žaliasis kursas sulėtėjo, bet piniginiai „kranai“ neužsisuko. Kad pinigėliai (europiniai ir lietuviški) „sėdo“ ir Lietuvoje veikiantiems „žaliukams“, tikriausiai abejonių nėra. Štai K. Navickas, formuodamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano rengimo komandą, prioritetą suteikė aplinkosauginiams uabams atstovaujantiems asmenims. ŽŪM darbuotojams paliko pareigą virti kavą ir drožti pieštukus. Mano nuomone, ne be jo įtakos atsirado ir 19,5 mln. Eur pelkių atkūrimui tik 6 000 ha plote, ne be jo įtakos atsirado pinigai akmenų ir kelmų vertimui į melioracijos griovius skambiu pavadinimu „renatūralizacija“, gadinant ir taip prastą jų būklę, ne iš niekur atsiranda užsakomieji dešimtis tūkstančių eurų kainuojantys ekspertiniai projektai, pvz., kokią įtaką akcizo padidėjimas turės jo degalų sunaudojimui. Kam gali būti neaišku, kad nuvežti gaspadorių į bažnyčią arkliui reikės 5 kg avižų ir 20 kg gero šieno, nesvarbu, kiek tos avižos ar šienas kainuotų. Tokių užsakomųjų projektų projektėlių yra aibės visose ministerijose ir prie jų veikiančiose pavaldžiose įstaigose. Taigi, pinigai liejasi laisvai, o ar yra grįžtamasis ryšys – jau kitas klausimas. Posakis „ranka ranką plauna“ niekur nedingo.“ 

Lietuvos gamtos fondo (LGF) direktorius Edmundas GREIMAS:

„Ne manęs reikėtų klausti, kada bus užsuktas pinigų pelkininkystei „kranelis“. Mes esame tame pačiame laive su pelkininkystės klausimais, todėl savo pozicijos neišsakysime. Nežinau, kiek pinigų yra skiriama pelkininkystei. Jeigu norėčiau kalbėti neigiamai apie savo sektorių, turėčiau argumentuoti, bet iš principo to nedarysiu. Kalbinkite Nerijų Zableckį, kuris, dar dirbdamas LGF, jau nešė pelkininkystės idėją, vėliau atsiskyrė nuo mūsų, įkūrė atskirą „pelkių“ fondą ir dabar toje srityje yra kaip koks Prometėjas.“

VšĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondas“ direktorius Nerijus ZABLECKIS:

„Pelkininkystė reikalinga – nėra kito kelio. Tai yra būdas, trumpai tariant, ūkininkams gauti pajamas ir tuo pat metu saugoti gamtą. Jie galėtų pakeisti tradicinį ūkininkavimo būdą. Įsipareigojimus atkurti gamtą reikės vykdyti. Jeigu Lietuvoje nebus pelkininkystės, bus sudėtingiau, nes kitos ES valstybės narės skatina biomasės auginimą, jos naudojimą ir t. t. Deja, mūsų valstybė kol kas nededa jokių pastangų, o tai juk yra ne tik žemės ūkio problemos, bet galbūt ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, nes kalbame apie biomasės gamybos plėtojimą ir gamtai artimesnių medžiagų naudojimą.

Noriu priminti, kad Lietuvoje daugiau nei pusė nusausintų durpinių dirvožemių naudojama žemės ūkio reikmėms. Iš šių plotų į atmosferą išmetama apie 7–8 mln. t CO₂ ekv. per metus, t. y. beveik pusė visų šalies šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Siekiant sumažinti žemės ūkio sukeliamas ŠESD emisijas iš žemdirbystei naudojamų durpžemių, siūloma alternatyva – pelkininkystė.

​​Tvarus pelkininkystės principais pagrįstas pelkių naudojimas leistų ne tik įgyvendinti klimato kaitos švelninimo siekius, bet ir užtikrintų vertingų buveinių būklės gerinimo perspektyvas. Todėl galėtų būti įvairių šių siekių įgyvendinimo būdų bendras valstybinis matymas, o ne vien tik pavienės iniciatyvos, kaip mūsų fondo.“

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 25 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.