„Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti“: kaip Vilniaus rajono gyventojas atrado patogesnį būdą tvarkyti sodo atliekas

„Kai persikėlėme gyventi į nuosavą namą, maniau, kad sunkiausia bus prižiūrėti sodą. Bet po pirmo rimtesnio vejos pjovimo supratau – didžiausia problema ne nupjauti žolę, o suprasti, kur ją dėti. Atrodė, keli maišai... Bet po savaitės jų jau dvigubai daugiau, tada dar šakos po genėjimo, rudenį – lapai, obuoliai, moliūgai. Tada ir pradedi ieškoti sprendimų“, – pasakoja vyras.

Tokių istorijų Vilniaus rajone – ne viena. Individualių namų ir sodų savininkai kasmet susiduria su tuo pačiu klausimu: ką daryti su žaliosiomis atliekomis? Nors sprendimų netrūksta, vis dar pasitaiko atvejų, kai žolė atsiduria mišrių atliekų konteineriuose, maišai paliekami šalia konteinerių aikštelių, o kartais – net pamiškėse.

Pasak Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjo Pavelo Jakubovskio, svarbiausia suprasti vieną dalyką – žaliosios atliekos nėra šiukšlės.

„Tinkamai sutvarkytos jos tampa vertinga žaliava kompostui, kuris grįžta į dirvožemį. Todėl labai svarbu, kad jos nepatektų nei į mišrių atliekų konteinerius, nei į gamtą“, – sako P. Jakubovskij.

Ne viskas, kas natūralu, yra žalioji atlieka

Tomas prisimena, kad pirmasis apsilankymas Pakryžės žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėje jam buvo ir šiokia tokia pamoka.

„Man atrodė, kad jeigu atliekos suyra, vadinasi, viską galima vežti kartu. Pasirodo, ne. Kaip paaiškino aikštelės darbuotojai, supuvę obuoliai, moliūgai ar cukinijos – žaliosios atliekos. Medžių ir krūmų šakos – taip pat. Tačiau senos tvoros lentos ar impregnuota mediena joms nepriskiriamos. Analogiškai ir nudžiūvę augalai – juos reikia išimti iš plastikinių vazonų. Žolė ir ravėjimo piktžolės taip pat turi būti be akmenų“, – dalijasi Tomas.

Pagal Vilniaus rajone galiojančią tvarką žaliosioms atliekoms priskiriama nupjauta žolė, lapai, piktžolės, gėlės, vaisių ir daržovių atliekos, medžių bei krūmų genėjimo šakos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros bei iki 20 centimetrų skersmens, nuo žemių nuvalyti kelmai.

Aikštelių darbuotojai primena, kad šios atliekos turi būti pristatomos be plastikinių pakuočių, akmenų, grunto ar kitų priemaišų. Čia taip pat nepriimami mėsos, žuvies, pieno produktų, kaulų ar kitų gyvūninės kilmės maisto atliekų likučiai.

Ne viską reikia vežti į aikštelę

Ilgainiui Tomas suprato, kad dalis žaliųjų atliekų iš kiemo apskritai neturi iškeliauti.

„Pirmus metus viską norėjosi kažkur išvežti. Dabar didžiąją dalį žolės ir lapų kompostuoju. Tai paprasčiau, o kompostą vėliau panaudoju darže ir gėlynuose.“

Kompostavimo specialistai rekomenduoja į komposto dėžę dėti ne tik sodo atliekas, bet ir vaisių bei daržovių lupenas, kavos tirščius, kiaušinių lukštus. Kompostui tinka ir augalėdžių gyvūnų – pavyzdžiui, triušių, arklių ar karvių – mėšlas.

Kad kompostas tinkamai irtų, šviežią žolę verta maišyti su sausesnėmis medžiagomis – lapais, pjuvenomis ar smulkiomis šakelėmis – bei kartkartėmis jį permaišyti.

Tuo tarpu mėsos, žuvies, pieno produktų, riebalų, šunų ir kačių išmatų, ligotų augalų ar piktžolių su subrendusiomis sėklomis kompostuoti nerekomenduojama.

Kai komposto dėžės nebeužtenka

Po pavasarinio vaismedžių genėjimo ar rudenį tvarkant sodą atliekų susikaupia kur kas daugiau.

„Tada jau kraunu į priekabą ir važiuoju į Pakryžę. Viskas labai paprasta – užpildai trumpą deklaraciją, darbuotojas parodo vietą ir išsikrauni“, – pasakoja Rudaminoje gyvenantis Tomas.

Pagal VAATC nustatytą tvarką vienas gyventojas per metus į Pakryžės žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę gali nemokamai pristatyti iki 1 000 kilogramų arba 3 kubinių metrų žaliųjų atliekų.

Jeigu atliekos atvežamos plastikiniuose maišuose, jų turinį reikia išpilti, o pakuotes išrūšiuoti arba išsivežti.

Vilniaus rajono gyventojai taip pat gali naudotis kitomis Vilniaus regione veikiančiomis žaliųjų atliekų surinkimo aikštelėmis.

O jeigu nėra kaip nuvežti?

Ne visi gyventojai turi automobilį su priekaba, todėl teigiamai vertinama, kad ieškoma sprendimų ir tiems, kurie neturi tinkamo transporto.

„Apie didmaišių paslaugą sužinojau tik šiemet. Man atrodo, ji ypač pravers vyresniems žmonėms ar tiems, kurie neturi tinkamo transporto“, – sako Tomas.

Tokiais atvejais galima užsisakyti žaliųjų atliekų išvežimą. Komunalinė įmonė pristato vieno kubinio metro talpos didmaišį, o vėliau sutartu laiku jį išveža. Į jį galima dėti nupjautą žolę, lapus, piktžoles, vaisių ir daržovių atliekas, medžio žievę, pjuvenas, drožles, skiedras bei smulkias genėjimo šakeles.

Kodėl neverta rinktis „greitų“ sprendimų?

Paklaustas, ar kada nors buvo kilusi mintis žaliąsias atliekas tiesiog palikti prie konteinerio, Tomas nusijuokia.

„Turbūt tokia mintis bent kartą ateina kiekvienam. Bet dabar suprantu – tai tik trumpalaikis patogumas. Žolė greitai užima vietą konteineriuose, maišai trukdo atliekų surinkimui, o pamiškėje palikta krūva anksčiau ar vėliau tampa vieta, kur atsiranda ir kitų šiukšlių.“

Tam pritaria ir P. Jakubovskij.

„Kiekvienas pasirinkimas turi reikšmę. Keli maišai žolės gal ir neatrodo daug, tačiau būtent iš tokių kasdienių sprendimų susideda tvarkingesnis Vilniaus rajonas. O šiandien gyventojai tikrai turi galimybių pasirinkti patogiausią būdą – kompostuoti, pristatyti atliekas į aikštelę arba užsisakyti jų išvežimą.“

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos informacija