Pirštu duria į skandalingąją upelių renatūralizaciją

Bėdos išplaukė į paviršių

Žemdirbiai ne kartą peikė upelių renatūralizacijos projektus ir perspėjo, kad akmenų ir kelmų primėtymas į sureguliuotus upelius, kurie yra melioracijos sistemų dalis, turės blogų pasekmių. Sulaukus stichinių kritulių, melioracijos bėdos išplaukė į paviršių. Javų augintojai linkę manyti, kad kai kur prie to prisidėjo ir upelių renatūralizacija. Panevėžio r., kur renatūralizacijos priemonės pritaikytos Alantos, Įstro, Aptekos, Juostos, Upytės, Marnakos, Nevėžio upių atkarpose, ūkininkas Kęstutis Čiūras „Ūkininko patarėjui“ teigė akivaizdžiai matantis upelių užvertimo akmenimis ir kelmais pasekmes – mat jis ne tik ūkininkauja, bet ir užsiima drenažo sistemų remontu, jas plauna.

„Manau, kad renatūralizacijos projektai pablogino situaciją laukuose. Natūralu, kad akmenų pridėstymai sustabdė vandens ir ypač gausaus, kai per parą iškrisdavo savaitės ar mėnesio kritulių norma, nutekėjimą iš laukų. Retu atveju, kai melioracija yra geros būklės ir drenažo žiotys yra virš vandens, laukai buvo nusausinti, o ten, kur drenažo sistema yra vidutinės būklės ar prasta, išryškėjo balos, į laukus negalėjo įvažiuoti net vikšriniai kombainai“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Tiesa, jis pastebėjo, kad sausais metais priverstinis vandens tėkmės sulėtinimas didelio poveikio neturėjo, bėdos esą išlindo, kai ėmė merkti stichiniai lietūs. „Kadangi dar turime žaliaisiais nurodymais saugomus bebrus, jie papildomai labai sėkmingai tvenkia griovius ir upelius, tada jau situacija būna katastrofiška“, – pridūrė K. Čiūras.

Nežino, kaip išspręsti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Joniškio skyriaus pirmininkas Julius Vaitekūnas jau anksčiau ŪP pasakojo apie Ašvinės upelio atkarpos, kur šalia plyti ir jo žemės sklypas, renatūralizaciją. Apie tokį projektą sakė sužinojęs, kai pamatė į upelį suridentus medžių kelmus. „Dabar kalbėti apie projekto pasekmes, matyt, būtų sudėtinga, nes upelio vaga uždumblėjusi, o iki renatūralizacijos dažnai pavasarį išsiliedavo po 20–30 m į šalis. Reikėtų atlikti tyrimus, kiek renatūralizacija paveikė, bet faktas, kad akmenys ir kelmai vandens tekėjimo nepagerina“, – samprotavo ūkininkas. Jis užsiminė, kad probleminių upelių rajone yra ne vienas, natūraliai tvinsta Mūša, Švėtė. Daugiau bėdų ūkininkai turi, jei upeliai patenka į saugomą teritoriją. „Tokiu atveju nieko negali daryti be aplinkosaugininkų leidimo, o jeigu jį ir gautum, tai problemų nesumažėtų, pavyzdžiui, išvalius upelio dugną, dumblą reikėtų vežti utilizuoti į Klaipėdą. Rūpesčių tikrai yra, tik nežinau, kaip juos būtų galima spręsti“, – teigė J. Vaitekūnas.

Abi pusės mato kitaip

Joniškio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Vygintas Balčiūnas ŪP pripažino, kad savivaldybės administracija gauna skundų dėl atliktos upelių renatūralizacijos. Kartu pabrėžė, kad vienaip situacija atrodo ūkininkams, kitaip – aplinkosaugininkams. Tad abi pusės turi savo požiūrį ir nuomonę.

„Aišku, kai būna dideli potvyniai, tai įmestas akmuo didelio poveikio neturės, bet vis tiek kliūtys veikia vandens tėkmę ir padaro tam tikrą patvanką. Senais laikais atlikta melioracija buvo pritaikyta sausinti laukus, o jeigu kažką keiti, tai keičiasi ir vandens režimas“, – mąstė ŪP pašnekovas. Jis svarstė, ar aplinkosaugininkų sumanyta upelių renatūralizacija tikrai buvo reikalinga. „Bet tai įvyko ir nelabai kas mūsų klausė“, – tarstelėjo V. Balčiūnas.

Kam tenka atsakomybė?

Biržų r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus inžinierius melioratorius Rimantas Šikšnys ŪP pastebėjo, kad jų krašte nėra renatūralizuotų upelių – administracijos specialistai sugebėjo tam atsispirti, nors spaudimą jautė. „Projektų nederinau ir techninių sąlygų neišdaviau, todėl tokių pavyzdžių pas mus nėra. Bet vis tiek specialistams aišku, kad po tokių veiksmų yra sukeliamas vandens lygis, padidėja šiurkštumo koeficientas ir vanduo teka lėčiau. Suprantama, kad kai yra kliūčių, vanduo kyla – kurgi jis pasidės, juk drenažo sistemos yra savitakės, tai ne spaudiminė linija. Jeigu kalbėtume apie Biržų kraštą, čia yra minimalūs nuolydžiai“, – aiškino patyręs inžinierius melioratorius.

Jis pastebėjo, kad dabar susiklostė paradoksali situacija – savivaldybių administracijos buvo spaudžiamos dėl renatūralizacijos projektų, o atsakomybė nūnai permetama joms pačioms. R. Šikšniui toks įspūdis susidarė po pernykščio Kupiškyje vykusio ūkininkų pasitarimo, kuriame dalyvavo tuometis žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

„Ūkininkai aštriai kėlė tą problemą ir klausė, kada bus išrinkti akmenys ir kelmai iš melioracijos griovių. D. Dudutis atsakė, kad jeigu savivaldybių administracijų melioracijos specialistai suderino projektus, atsakomybė tenka savivaldybių administracijoms. Štai kaip dabar viskas apsivertė“, – stebėjosi ŪP pašnekovas.

Reikia tik noro

K. Čiūras minėjo raginantis ūkininkus nenutylėti melioracijos problemų ir rašyti skundus, tik ūkininkai dažnai numoja ranka, teisinasi, kad darbų ir rūpesčių – per akis, o skundams nėra laiko. „Tenka dirbti Panevėžio, Radviliškio, Kėdainių rajonuose. Matau, kokia ten prasta situacija, girdžių ūkininkų nusiskundimus, bet kas iš to“, – teigė drenažo sistemų remontu užsiimantis vyras.

Jis svarstė, kad upelių renatūralizacijos poveikį būtų galima įrodyti: „Dabar pervažiavus per nukultą lauką matyti, kokios yra kombainų provėžos. Vien pagal atsėjamų ha kiekį galima suprasti, kad tuose laukuose yra problemų, taip pat ir pagal augalų augimą – kur drėgmės per daug, ten yra gerokai didesnis augalų išgulimas, javai suželia, krenta grūdų kokybė ir t. t. Žalą galima būtų nustatyti, tik reikia noro.“

K. Čiūras atkreipė dėmesį, kad dėl ištvinusių griovių ir upelių kenčia ne tik ūkininkų laukai, bet ir kelių infrastruktūra, inžineriniai statiniai. „Patys sukuriame problemų, o vėliau dejuojame, kad prasti keliai, aižėja asfaltas ir nėra pinigų tvarkyti keliams“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Būtina pagrįsti

R. Šikšnys taip pat linkęs manyti, kad būtų galima pabandyti įrodyti dėl upelių renatūralizacijos atsiradusią žalą, bet tai reikėtų daryti vadovaujantis ne emocijomis, o pagrįstais duomenimis. „Reikėtų patyrinėti, matuoti vandens lygį, skaičiuoti ir lyginti, nes be pagrįstumo konkretumo nebus“, – įsitikinęs inžinierius melioratorius. Jis akcentavo, kad apskritai melioracijos sistemos Lietuvoje yra apgailėtinos būklės, todėl kritulių gausa yra išbandymas ūkininkams, taip pat ir kaimiškosioms gyvenvietėms. „Anksčiau melioracijos grioviai nebuvo taip apaugę krūmais ir medžiais. Tarkime, pas mus, Biržų krašte, yra 1,5 tūkst. km griovių, o per metus sutvarkome vos 80–90 km, tuomet srebiame ir atitinkamas pasekmes. Dėl melioracijos yra blogai visos šalies mastu, bet nelabai kas į tai kreipia dėmesį. Bėda tik gilėja, nežinau, kas bus toliau, ar tik neteks pakelti rankų, nes nėra ne tik pinigų melioracijai tvarkyti, bet ir specialistų“, – apgailestavo Biržų r. savivaldybės administracijos atstovas.

Esą nėra įrodymų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. rugpjūčio 26 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.