Pluoštinių kanapių sektorius: laikas sprendimams valstybės lygiu

– Gal galėtumėte paaiškinti, kodėl konferencijos rezoliucijoje siūlote pluoštinių kanapių sektorių pripažinti strateginiu žemės ūkio ir žiedinės bioekonomikos plėtros elementu?

– Konferencijoje buvo daug kalbama apie būtinybę užtikrinti kuo glaudesnę žemės ūkio ir bioekonomikos plėtros sąsają. Visuotinai pripažįstamas viešasis interesas užtikrinti ateities ekonomiką atsinaujinančiomis žaliavomis, kurių didžiąją dalį tiekia žemės ūkis. Taip pat svarbu, kad žemės ūkis taptų labiau draugiškas gamtai. Pluoštinių kanapių sektoriaus plėtra šiuo požiūriu turi daug privalumų.

Kanapės – ateities augalas, nes ūkininkų užaugintos kanapės dėl teisinio reguliavimo pokyčių ir technologijų pažangos tampa kokybiška žaliava daugeliui gamybos sričių. Vaizdžiai tariant, kanapės gali visuomenę aprengti, pamaitinti, pagydyti, suteikti ekologišką būstą ir aprūpinti kitais būtiniausiais gyvenimui reikmenimis.

Žemdirbiams kanapių auginimas ir pirminis perdirbimas suteikia realių galimybių modernizuoti savo ūkinę veiklą ir ją labiau pritaikyti prie naujų rinkos sąlygų. Daugeliu atvejų kanapės yra pelningesnės už tradicines grūdines kultūras, ypač jei jos auginamos dvigubos paskirties: ir sėkloms, ir pluoštui. Be to, ūkininkai, imdamiesi užauginto derliaus pramoninio perdirbimo, gali gauti didesnę ekonominę naudą iš savo užauginto derliaus ir kartu išvengti vadinamųjų vidutinių pajamų spąstų.

Neatsitiktinai COPA ir COGECA – Europos Sąjungos (ES) mastu žemdirbiams ir jų kooperatyvams atstovaujančios organizacijos – 2024 m. pasiūlė Europos Komisijai „numatyti kanapių sektoriaus plėtrą taip, lyg kanapės jau būtų pagrindinė žemės ūkio prekė, kurią galima pritaikyti šiuolaikiškai ir novatoriškai“.

– Konferencijoje kvietėte sukurti nacionalinę „Kanapės 2035“ programą. Kuo ši iniciatyva svarbi?

– „Kanapės 2035“ – tai bendras politikų, mokslininkų, ūkininkų ir verslininkų projektas. Jo tikslas – per artimiausius 10 metų sukurti stiprią ir konkurencingą pramoninių kanapių ekosistemą Lietuvoje.

Tam reikia ne tik auginti daugiau kanapių, bet ir organizuoti jų perdirbimą, kurti naujus, tarptautinei rinkai tinkamus produktus. Svarbu, kad visa tai vyktų koordinuotai, valstybės mastu.

Paprastos paramos neužtenka – būtina ilgalaikė strategija, aiškūs tikslai, finansiniai įrankiai ir teisiniai pokyčiai.

Pavyzdį demonstruoja Jungtinė Karalystė – jų programa „Kanapės 2030“ rodo, kad tokios iniciatyvos veikia. Britai nuo 2020 m. įgyvendina savo programą, kurioje užsibrėžta per 10 metų kanapių pasėlius padidinti 100 kartų ir užaugintą derlių panaudoti kaip šalies bioekonomikos plėtros svertą.

Mes taip pat galime veikti orientuodamiesi į ambicingus, bet pagrįstus šalies žemės ūkio ir regionų ekonomikos modernizavimo tikslus – tereikia aiškaus valstybės palaikymo ir kryptingo bendro darbo.

– Akivaizdu, pluoštinių kanapių verslo proveržis prasideda nuo pasėlių plėtros, todėl svarbu žinoti, kokią konkrečią naudą ūkininkams suteikia kanapių įtraukimas į sėjomainą?

– Kanapių įtraukimas į penkialaukę ar šešialaukę sėjomainą – tai agronominiu požiūriu labai prasmingas žingsnis. Visų pirma, dėl savo gilių šaknų sistemos kanapės pakelia į dirvos paviršių mineralines medžiagas, pagerina dirvožemio struktūrą, skatina anglies kaupimą, padidina dirvoje organinių medžiagų kiekį ir palaiko dirvožemio bioįvairovę bei drėgmės balansą. Be to, jos veikia kaip natūralus fitosanitaras – naikina kenksmingus nematodus, nutraukia augalų ligų ciklus, mažina piktžolių plitimą, nes greitai auga ir sukuria tankų šešėlį.

Moksliniai tyrimai (pvz., iš Jungtinės Karalystės) rodo, kad žieminių kviečių derlius po kanapių gali padidėti iki 47 proc. O pasauliniu mastu kitų pasėlių derlius po kanapių dažnai išauga 10–20 proc. Kanapės mažina trąšų ir pesticidų poreikį, todėl ūkininkai gali sumažinti sąnaudas ir gauti didesnį pelną. Pluoštinių kanapių pasėlių didinimas dirvai reiškia „atokvėpį nuo chemijos“, o ūkininkams – apčiuopiamą ekonominę naudą. Kanapių įtraukimas į sisteminę sėjomainą yra tik laiko klausimas, todėl mūsų asociacija kviečia ūkininkus paskubėti. Dabartinių geopolitinių ir klimato kaitos iššūkių akivaizdoje bei esant nestabiliai Europos grūdų rinkos perspektyvai pluoštinės kanapės vis labiau tampa realiu įrankiu, padedančiu žemės ūkį vystyti regeneracinės (atkuriamosios) žemdirbystės ir žiedinės bioekonomikos plėtros linkme.

– Minėjote, kad britai užsibrėžė tikslą iki 2030 m. padidinti kanapių pasėlių plotus net 100 kartų. Kiek kartų siūlote kanapių plotus padidinti Lietuvoje?

– Rengiant programą „Kanapės 2035“ bus galima konkrečiai nustatyti pluoštinių kanapių verslo plėtros mastelį. Jei grūdinių kultūrų augintojai į penkialaukę pasėlių rotaciją įtrauktų pluoštines kanapes, tada dabartinius kanapių pasėlių plotus ir Lietuvoje reikėtų padidinti 100 ir net daugiau kartų! Ar realu pasiekti tokį augimo tempą, dabar dar sunku atsakyti. Tačiau analizuoti ir diskutuoti privalu, jei siekiame užsitikrinti konkurencingas pozicijas ateities ekonomikoje.

Galima išvardyti daug argumentų už kanapių pasėlių naudą, atstatant žemės ūkio naudmenų produktyvumą. Akivaizdi ir finansinė nauda: dvigubos paskirties kanapių auginimas (sėkloms ir kartu pluoštui), skaičiuojant 2024 m. kainomis, užtikrino 3–4 kartus didesnį pelną nei javų auginimas. Dar didesnį pelną žemdirbiai galėtų gauti, jei kontroliuotų pirminį kanapių derliaus perdirbimą. Šalies regionuose augant kanapių derliaus perdirbimo pajėgumams, būtų kuriamos naujos darbo vietos ir mažėtų žemės ūkio darbų sezoniškumas kaimo vietovėse.

Pluoštinių kanapių pasėlių didinimas atveria galimybę gauti papildomų pajamų iš vadinamojo anglies ūkininkavimo. Kanapės pasižymi savo indėliu į CO₂ emisijos mažinimą. Per sezoną 1 ha pluoštinių kanapių gali absorbuoti net iki 22 t anglies dvideginio. Apie 40 proc. iš atmosferos sukauptos anglies kanapių augalai maistinių medžiagų pavidalu atiduoda dirvožemiui. Ūkininkams, auginantiems kanapes, tai leidžia ne tik gerinti dirvožemio kokybę, bet ir gauti papildomų pajamų iš anglies kreditų pardavimo.

– Kur stringame – kokie didžiausi barjerai stabdo kanapių sektoriaus plėtrą? Ar konferencijoje buvo pateikti konkretūs siūlymai jiems įveikti?

– Tenka pripažinti, turime paradoksalią situaciją: konstatuojame, kad pluoštines kanapes auginti naudinga, tačiau jų plotai Lietuvoje jau penkti metai kaip mažėja. Galima išvardyti daug priežasčių, kurios stabdo kanapių sektoriaus plėtrą. Silpniausia vieta – užauginto kanapių derliaus pirminio perdirbimo pajėgumų stoka.

Šiuolaikiška kanapių derliaus perdirbimo įranga reikalauja investicijų, o jos eksploatacija – naujų profesinių žinių. Pavieniai ūkininkai nėra pajėgūs savarankiškai įveikti šių barjerų: reikia kooperuotis ir gauti išorinę finansinę paramą. Kurti vertės grandines taip pat nėra paprasta. Šalies pramonės įmonės, diegdamos naujas technologijas, orientuotas į kanapių žaliavą, nori pakankamai aiškių garantijų, kad tokios žaliavos pakaks.

Turime suprasti – kanapių sektoriaus sparčiai plėtrai nepakanka tradicinio paramos būdo, kai viešosiomis lėšomis remiamas kanapių auginimas ar atskirų projektų įgyvendinimas. Esminį pluoštinių kanapių rinkos pokytį lems perėjimas nuo trumpalaikių sandorių prie ilgalaikio bendradarbiavimo, įtraukiant kuo daugiau veikėjų: pradedant statybos, pramonės įmonėmis ir baigiant mokslo, mokymo bei konsultavimo organizacijomis. Tai strateginės reikšmės valstybinio masto uždavinys, kurio sėkmingas sprendimas lems kanapių verslo proveržį ir finansinio gyvybingumo pagrindus.

Nacionalinė pluoštinių kanapių verslo vystymo programa su aiškiais rodikliais, atsakomybėmis, finansiniais instrumentais ir teisinio reguliavimo pakeitimais gali žymiai paspartinti būtinus pokyčius.

Konferencijos metu buvo išdiskutuota ir parengta rezoliucija, kurioje kreipiamės į Seimą ir Vyriausybę, pateikdami visą paketą siūlymų, kaip Lietuvoje efektyviai plėtoti tvarų, inovatyvų ir konkurencingą kanapių sektorių. Su aiškiu strateginiu veiklos planu ir politine valia, kanapių proveržis yra ne utopija, priemonė ateities ūkiui kurti.

– Konferencijoje dalyvavo gausi Ukrainos verslininkų delegacija, lydima šios šalies ambasados Lietuvoje specialistų. Ką mūsų šaliai reiškia bendradarbiavimas su Ukraina kanapių sektoriuje?

– Tai yra strateginė partnerystė. Pasitelkę Ukrainos ekspertų pagalbą ir pasinaudodami Lietuvos kaimo tinklo finansine parama, šiais metais KAPVIA išleido du leidinius apie kanapių auginimą ir perdirbimą (su elektroniniais leidiniais galima susipažinti KAPVIA interneto svetainėje adresu https://www.kapvia.com/leidiniai/).

Konferencijoje Baltrušiuose pristatėme viziją: Lietuva gali tapti platforma, jungiančia Ukrainos kanapių gamybos potencialą su ES technologijomis, augančiais bioekonomikos žaliavų poreikiais ir klimato švelninimo tikslais.

Ypač perspektyvus bendradarbiavimas anglies kreditų prekybos srityje, kuri pasaulyje tampa vis reikšmingesnė. Lietuva ir Ukraina kartu gali kurti tvarius, investicijas pritraukiančius projektus, kurių pagrindas – kanapių žaliava, inovacijos ir ekologinė atsakomybė. Tai reikštų ir grįžimą prie istorinių ištakų, kai nuo seniausių laikų Lietuva kartu su Ukraina kanapių produkcija aprūpindavo Skandinavijos ir Vakarų Europos šalis.

KAPVIA ir redakcijos nuotraukos

Nacionalinės konferencijos „Pluoštinių kanapių verslo organizavimo ir technologijų naujovių apžvalga“

REZOLIUCIJA

2025 m. rugpjūčio 22 d.

Baltrušiai, Šakių r.

2025 m. rugpjūčio 22 d. Baltrušiuose vykusios nacionalinės konferencijos dalyviai:

• įvertindami požiūrio į kanapių sektoriaus perspektyvas pokytį, kurį geriausiai apibrėžė Europos ūkininkų organizacijos COPA ir COGECA, siūlydamos Europos Komisijai „numatyti kanapių sektoriaus plėtrą taip, lyg kanapės jau būtų pagrindinė žemės ūkio prekė, kurią galima pritaikyti šiuolaikiškai ir novatoriškai“ („Europos kanapių sektoriaus ateitis BŽŪP po 2027 m.“);
• pritardami Europos Parlamento Žemės ūkio komiteto (COMAGRI) vertinimui, kad „kanapių auginimui reikia palyginti nedaug sąnaudų (ypač trąšų, augalų apsaugos priemonių ir vandens), jos prisideda prie dirvožemio sveikatos ir biologinės įvairovės didinimo, suteikdamos naujų ekonominių galimybių, papildomų pajamų ir inovacijų kaimo vietovėse, tiekiant žaliavas pramoniniam panaudojimui, pavyzdžiui, tekstilei, bei kitiems tikslams, tokiems kaip sveikata, maistas ir pašarai...“;
• palaikydami Europos Teisingumo Teismo sprendimus (pvz., 2020 m. lapkričio 19 d. byloje C-663/18) bei Europos Sąjungos (ES) valstybių narių nacionalinius teisės aktus, kuriais įtvirtinamos valstybių pastangos pritaikyti kanapių sektoriaus reguliavimą prie rinkos realijų ir vartotojų poreikių;
• primindami apie mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų (įskaitant, bet neapsiribojant Hemp2Comp, Hempnova ar HempClub) akivaizdžiai ir neginčijamai demonstruojamą kanapių sektoriaus potencialą tvarių žaliavų, biokompozitų, bioplastikų, tekstilės, statybinių medžiagų bei maisto papildų srityse, stiprinant tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir skatinant investicijas į vietos žaliavų perdirbimą, CO₂ mažinimą ir aplinkai palankių technologijų plėtrą;
• kviesdami aktyviai prisidėti prie 2021–2030 m. nacionalinio pažangos plano, patvirtinto Vyriausybės 2020 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 998, tikslo pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto darnaus ekonomikos vystymo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą (pluoštinių kanapių gaminių gamyba dažnai apima mokslinius tyrimus, naujų ekstrakcijos, izoliavimo ar perdirbimo metodų kūrimą, technologinių sprendimų diegimą, biologiškai aktyvių medžiagų tyrimus bei jų taikymą maisto, farmacijos, veterinarijos ir kosmetikos pramonėje);
• konstatuodami, kad kanapės (Cannabis sativa L.) – daugiafunkciai augalai – atlieka vis svarbesnį vaidmenį, kuriant inovatyvių ir tvarių produktų rinkas: nuo biologiškai vertingų ir sveikatai palankių maisto produktų (sėklos, aliejus, baltymai) iki biomasės gaminių (pluoštas, spaliai, statybinės medžiagos, biokompozitai) ir ekstraktų, naudojamų maisto papildams, pašarų priedams, chemijos pramonei, kosmetikai ir farmacijai;
• l pabrėždami išskirtinę pluoštinių kanapių pasėlių ekonominę naudą grūdinių kultūrų sėjomainai tobulinti ir tuo pačiu siekti aplinkosaugos tikslų (CO₂ absorbcija, dirvožemio gerinimas, fitoremediacija bei kitos ekosisteminės paslaugos);
• pripažindami kanapių sektoriaus potencialą patikimai aprūpinti šalies bioekonomiką atsinaujinančiomis žaliavomis bei suteikti naują impulsą regionų plėtrai – kuriant aukštos pridėtinės vertės produktus ir kvalifikuotas darbo vietas;
• matydami palyginti nedidelę dabartinę šalies kanapių verslo apimtį;
• suvokdami, kad šis sektorius kol kas užima tik atskiras ekonomikos nišas, nes nėra susiformavusi integruota šio verslo ekosistema, veikla yra fragmentiška, o bendradarbiavimas – nepakankamas, siekiant šalies plėtrai svarbių tikslų,

kreipiasi į Seimą ir Vyriausybę, ragindami:

• pripažinti pluoštinių kanapių sektorių strateginiu žemės ūkio ir žiedinės bioekonomikos plėtros elementu, įgalinančiu efektyviai veikti geopolitinių ir klimato kaitos iššūkių sąlygomis;
• parengti šalies regeneracinės žemdirbystės ir bioekonomikos plėtros poreikius atitinkančią kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“, numatant tarpinstitucinio bendradarbiavimo užtikrinimą ir iškeliant konkrečius programos ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos tikslus bei priemones jiems pasiekti, įskaitant ir finansinę paramą;
• įkurti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuolat veikiantį komitetą, atsakingą už pluoštinių kanapių sektoriaus strateginį planavimą, vystymą bei tarpinstitucinio darbo koordinavimą, taip užtikrinant vieningo požiūrio į pluoštines kanapes ir jų gaminius formavimą Lietuvoje, prisidedant prie skirtingų sričių nacionalinių teisės aktų, taikytinų pluoštinėms kanapėms ir jų gaminiams, harmonizavimo, perteklinių, neaktualių ir tarpusavyje prieštaraujančių reikalavimų panaikinimo, konkurencinės aplinkos, ekonominės pažangos ir regioninės plėtros stiprinimo ir vystymo. Įtraukti į šio komiteto veiklą pluoštinių kanapių sektoriaus dalyvius (augintojus, perdirbėjus, gamintojus, platintojus ir inovacijų kūrėjus), mokslo bendruomenę bei ekspertus;
• skirti papildomą finansinę paramą ūkininkams ir jų kooperatyvams, vystantiems pluoštinių kanapių verslą: Prancūzijos, Lenkijos ir Rumunijos pavyzdžiu skirti Lietuvoje susietąją pajamų paramą (CIS) ūkininkams, auginantiems pluoštines kanapes; didinti investicinių projektų paramos intensyvumą ir pridėti papildomų paramos paraiškų atrankos balų bei kitais būdais finansiškai remti ūkininkus ir jų kooperatyvus, plečiančius pluoštinių kanapių pasėlių plotus ir investuojančius į gamybą, saugojimą, perdirbimą, įskaitant pirminį perdirbimą ir tiekimą rinkai; tobulinti šalies BŽŪP strateginio plano ekologines schemas, integruojant kanapių pasėlių teikiamas ekosistemines paslaugas organinės anglies kreditams kaupti ir dirvožemio kokybei bei biologinei įvairovei palaikyti;
• suteikti kanapių verslo mokslo tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) projektams prioritetą, siekiant šalies universitetų mokslo tyrimų ir specialistų profesinio rengimo potencialą nukreipti kanapių sektoriaus novatoriškai ir konkurencingai plėtrai. Ypač skatinti pilotinius projektus, įtraukiant į MTEP veiklą ūkininkus ir verslininkus;
• tobulinti žaliųjų viešųjų pirkimų tvarką, integruojant į vertinimo kriterijus CO2 emisijos ir organinės anglies kaupimo kreditų rodiklius. Būtina tvarius kanapių produktus įtraukti į statybos, tekstilės bei maisto viešųjų pirkimų sistemas ir valstybės mastu skatinti šių produktų paklausą, taip pat atverti kelią kitoms kanapių panaudojimo sritims;
• gerinti pluoštinių kanapių produktų ir gaminių gamybos ir tiekimo į rinką teisinio reguliavimo sąlygas bei iš esmės sumažinti kanapių verslo administravimo naštą, taip užtikrinant Lietuvos realią galimybę įsilieti į sparčiai augančią pasaulinę pluoštinių kanapių produktų rinką;
• peržiūrėti ir patobulinti esamą pluoštinių kanapių sektoriaus dalyvių kontrolę ir priežiūrą, užtikrinant administracinės naštos mažinimą mažiau rizikingiems augintojams, perdirbėjams, gamintojams, platintojams bei inovacijų kūrėjams (pagal daugelyje Lietuvos Respublikoje sričių galiojantį principą, kad mažiau rizikingi verslai yra tikrinami rečiau), taip pat taikyti kitas skatinamąsias priemones pažangiam, inovatyviam ir skaidriam pluoštinių kanapių sektoriaus verslui;
• užtikrinti, jog pluoštinių kanapių sektoriaus dalyvius prižiūrinčios ir kontroliuojančios institucijos skirtų prioritetą sektoriaus dalyvių konsultavimui ir informavimui bei metodinės pagalbos teikimui, o sankcijų skyrimas taptų išimtine poveikio priemone (ultima ratio);
• keisti šiuo metu egzistuojantį priešišką, kupiną išankstinių nusistatymų ir grįstą abejonėmis ir nepasitikėjimu institucinį požiūrį į pluoštines kanapes ir jų gaminius, taip pat šioje srityje veikiantį pažangų, inovatyvų ir skaidrų verslą;
• užtikrinti, kad visuomenei būtų skelbiama moksliškai pagrįsta, motyvuota ir išsami informacija apie pluoštines kanapes bei jų gaminius, įskaitant, bet neapsiribojant kompetentingų valstybės institucijų pranešimais, taip formuojant visuomenėje pagrįstą ir motyvuotą nuomonę tiek apie patį augalą, tiek apie iš jo gaminamus produktus, tiek apie jo vaidmenį, plėtojant nacionalinę ir pasaulio ekonomiką.

Konferencijos dalyviai tikisi, kad ši rezoliucija paskatins sprendimų priėmėjus veikti strategiškai ir parengti nacionalinę programą „Kanapės 2035“ – tarpsektorinį veiksmų planą, kurio įgyvendinimas leistų Lietuvai efektyviau reaguoti į klimato, ekonominius ir geopolitinius iššūkius, plėtojant tvarų, inovatyvų ir konkurencingą kanapių sektorių.

Lietuva, parengdama kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“, prisidėtų prie šiais metais ES pirmininkaujančios Danijos tikslo formuoti BŽŪP, kuri būtų žalesnė, paprastesnė ir konkurencingesnė, kartu išlaikant ūkininkų pajamų stabilumą.