Po savaitgalį praūžusios audros susisiekimo sektorius veikia stabiliai: pagrindinės sistemos atlaikė ekstremalias sąlygas

„Ši audra buvo viena stipriausių per kelis pastaruosius dešimtmečius, tačiau ji parodė, kiek daug galime padaryti, kai susitelkiame. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam, kuris šį savaitgalį pamiršo poilsį ir dirbo neskaičiuodamas valandų. Įmonės tiesiog surėmė pečius, kad valstybės stuburas atlaikytų. Ypač didžiuojuosi geležinkelininkais – jie ne tik operatyviai atstatė traukinių eismą,  bet ir paskolino savo darbuotojų brigadas energetikams.  Situaciją šiandien valdome ir stebime. Ši stichija parodė, kad turime pasitempti stiprinant elektros ir ryšio atsparumą, kad net per didžiausias stichijas svarbiausios valstybės funkcijos veiktų nepertraukiamai“,  – sako J. Taminskas. 

Didžiausius sutrikimus audra sukėlė geležinkeliuose. Vėjas vartė medžius ant geležinkelio bėgių ir kontaktinio tinklo. Iš maždaug 2 tūkst. km geležinkelių tinklo buvo paveikta apie 400 km ruožų. Dėl to buvo sutrikęs traukinių eismas – iš viso paveikta apie 100 keleivinių traukinių, o savaitgalį su vėlavimais susidūrė apie 7,8 tūkst. keleivių.

Siekiant kuo greičiau pašalinti kliūtis ir atkurti sklandų traukinių eismą, visą savaitgalį nepertraukiamai  dirbo apie 200 geležinkelių infrastruktūros specialistų. Šiuo metu visos kliūtys nuo geležinkelio kelių pašalintos, tačiau kai kuriose ruožų atkarpose vis dar fiksuojami elektros tiekimo sutrikimai. Atkūrusi traukinių eismą, LTG grupė nukreipė savo darbuotojų brigadas bei elektromechanikus į pagalbą ESO tvarkyti nuvirtusių medžių ir elektros linijų.

Pagrindiniuose šalies keliuose eismas atkurtas, nuvirtę medžiai nuo važiuojamosios dalies pašalinti. Šalinant audros padarinius keliuose šeštadienį ir sekmadienį dirbo šimtai „Kelių priežiūros“ darbuotojų. Audra taip pat apgadino tvoras nuo gyvūnų, kai kur sulankstyti kelio atitvarai, o statybvietėse išvartyti ir sugadinti kelio ženklai.

Šeštadienį visi Lietuvos oro uostai veikė įprastai. Po vidurnakčio jie priėmė orlaivius, nukreiptus iš Rygos oro uosto, kuris dėl itin stipraus vėjo buvo uždarytas. Į Vilnių buvo nukreipti 5, į Kauną – 2 skrydžiai.

Valstybės duomenų centrai, radijo ir televizijos transliacijos veikė be sutrikimų, taip pat be sutrikimų veikė kritiniai plačiajuosčio ryšio mazgai. Dėl ryšio operatorių nutrūkusios veiklos paveikta Oro navigacijos  antrinė oro erdvės stebėjimo sistema WAM, kuri dubliuoja radarų sistemą, todėl skrydžių saugai šis sutrikimas įtakos neturėjo.

„Apsinuogino visu gražumu telekomunikacijų problematika. Laikausi principo, kad valstybė turi užtikrinti esmines funkcijas pati. Pavežiau „Oro navigacijai“ išsiaiškinti, kaip ji galėtų perkelti antrinę oro erdvės stebėjimo sistemą ant LRTC bokštų, kurių veikla per šią audrą buvo užtikrinta“,  – sako J. Taminskas.

Klaipėdos uosto nepertraukiamai veiklai audra didesnės įtakos neturėjo. Uosto direkcija yra apsirūpinusi generatoriais, todėl net ir ekstremaliomis sąlygomis kritinės sistemos gali veikti. Audrai buvo pasiruošta iš anksto – laivai peršvartuoti. Šeštadienį vėjo gūsiai siekė iki 32 m/s, bangų aukštis – iki 4,5 metro. Dėl tokių sąlygų laivyba nuo 12 val. buvo sustabdyta, tačiau vakare atnaujinta.

Smiltynės Naujoji perkėla veikė įprastai, keltų reisai nebuvo stabdomi. Senosios perkėlos darbas dėl audros buvo sustabdytas maždaug valandai.

Susisiekimo ministerijos informacija

Nr. 154/7