Pokyčiai įvyksta surėmus galvas ir pečius

– Ar gausi Palūšės bendruomenė? Kaip sekasi suburti žmones bendroms veikloms?

– Mūsų bendruomenėje yra septyniasdešimt narių. Per pastaruosius metus paaugome dešimčia naujų narių. Visgi augimas nėra svarbus, nebent dėl finansinio stabilumo, nes mokamas nario mokestis. Mūsų gyvenvietė nėra didelė ir beveik visi gyventojai jau yra bendruomenės nariai, tad augti tiesiog nėra iš ko. Bendruomenės narių aktyvumas labai priklauso nuo to, kokiai veiklai stengiesi juos sukviesti – vieniems įdomūs, aktualūs vieni dalykai, kitiems – kiti. Pastebiu, kad noriau žmonės buriasi, kai mato apčiuopiamus veiklos rezultatus. Mūsų bendruomenę sudaro amžėjantys, sėslesni Palūšės gyventojai ir jaunimas, vystantis verslus. Nors šiuo metu veiklą daugiau kreipiame į vyresniuosius, stengiamės, kad visi vietos gyventojai ir mūsų svečiai patirtų naudą.

– Kokius didesnius projektus jau esate įgyvendinę?

– Didžiausi ir ilgametes tradicijas puoselėjantys projektai yra „Trauk stintelę“ ir „Palūšės regata“, kurie bendruomenės inicijuoti 2011 m. Bėgant metams jie išaugo iki respublikinių renginių, todėl bendruomenė buvo nebepajėgi viena susitvarkyti ir jų kuravimą bei vykdymą perėmė Ignalinos r. savivaldybės administracija.

Vienas naujausių projektų yra „Gėlių vaikai“. Pirmas „blynas“ neprisvilo, todėl rengsime ir šiais metais, tikėdamiesi išauginti renginį į patrauklų ne tik mūsų kraštui, bet ir platesnei visuomenei. Tai legendinį „Woodstocko“ festivalį primenantis renginys, kurio metu klausomės tų laikų muzikos, ant laužo gaminamės maistą, miegame palapinėse. Gyvename nuostabioje vietoje – mūsų kaimas driekiasi Lūšių ežero pakrante, todėl mūsų renginiai daugiausia susiję su gamta.

„Trauk stintelę“ yra žiemos šventė, kuri kilo iš noro supažindinti visuomenę su senosiomis žvejybos tradicijomis. Dabar jos metu rengiama mugė, rodomi vietos ir aplinkinių bendruomenių amatai. „Palūšės regata“ – dar vienas nuostabus reiškinys. Lūšių ežere vyksta buriavimo varžybos, edukacijos ir pramogos, susijusios su laivyba.

– Ar lengva projektams gauti finansavimą?

– Tai visuomet yra iššūkis, bet galiu pasidžiaugti, kad Palūšės bendruomenė dalyvavo savivaldybės biudžeto lėšomis finansuojamų didelės apimties bendruomenės projektų konkurse ir laimėjo. Gavome lėšų įrengti Kultūros ir amatų centrą, kur galėtume reprezentuoti vietos amatus, rengti parodas, organizuoti edukacijas ir teikti kitą naudą vietos gyventojams. Šis projektas dar yra pradinėje stadijoje, viliamės, kad statybos prasidės metų pabaigoje.

Patalpų įvairioms idėjoms įgyvendinti mums labai reikia, nes, kaip minėjau, viską rengiame gamtoje, todėl gyvenimas čia verda tik vasarą. Noriu labai pasidžiaugti bendruomenėje įgyvendinta sveikatingumo programa, į kurios veiklas rinkosi ne tik vietos, bet ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai, taip pat turistai. Sveikatinimo programa labai naudinga mūsų amžėjančiai bendruomenei. Jei tik bus galimybė, šiemet irgi rašysime projektą finansavimui gauti. Norėtųsi ir daugiau panašių sveikatinimo projektų, galbūt organizuoti kokias nors veiklas žiemą. Kol kas tai neįmanoma, nes neturime tinkamų patalpų, bet viliamės, kad greitai sulauksime laukiamo pokyčio ir Palūšėje išdygs Kultūros ir amatų centras.

– Kaip aktyviai buriatės, kai tenka spręsti problemas, įveikti tam tikras kliūtis?

– Pastebiu, kad kelerius metus bendruomenės dėmesys labiau sutelktas į viešosios aplinkos tvarkymą ir viešųjų projektų formavimą. Pradėjome nuo amatų centro, o prieš porą metų laimėjome teismą prieš savivaldybės administraciją gindami viešąjį interesą. Savivaldybės administracija buvo inicijavusi komercinių statinių statybą pakrantėje. Bendruomenė susibūrė ir visi kartu įrodėme, kad tai neteisėta, kad numatytos statybos pažeidžia viešąjį interesą. Mūsų iniciatyva savivaldybės administracija įkūrė darbo grupę, kurioje veikė ir mūsų bendruomenės nariai – architektai. Buvo rasti sprendimai, kurie nesudarkytų kraštovaizdžio, būtų draugiški aplinkai. Pirminis projektas buvo numatytas įgyvendinti judrioje vietoje, apsauginėje ežero zonoje, kur ilsisi turistai, žaidžia vaikai. Sunkiai, bet pasiekėme, kad būtų atlikta kelio korektūra, jog jis būtų draugiškesnis aplinkai, nedarkytų kraštovaizdžio – buvo susiaurintas, numatyta kitos spalvos danga, išspręsti ir apšvietimo, parkavimo, automobilių greičio klausimai. Dar vyksta įvairūs procesai, bet su viltimi, kad bus teigiamas rezultatas.

– Gyvenate išties nuostabiame, turistų lankomame gamtos kampelyje. Kaip tai lemia bendruomenės veiklas?

– Iš tiesų vieta turi daug įtakos tam, ką norime ir turime nuveikti bendruomenėje. Šiuo metu rašome projektus lieptų statybai. Kadangi esame turistinis kaimelis, labai daug vietos verslų užsiima apgyvendinu, maitinimu, vandens transportu, todėl patraukli ir patogi ežero pakrantė yra labai svarbus faktorius. Verslų atstovai ir bendruomenės nariai bendradarbiaujame tarpusavyje, kad visi mūsų siekiami pokyčiai būtų naudingi ir verslus puoselėjantiems dažnai jaunesnės kartos žmonėms, ir amžėjantiems gyventojams bei svečiams. Labai mylime savo kraštą ir be galo džiaugiamės, kai pas mus atvyksta žmonės iš visos Lietuvos, ir ne po kartą, nes, kartą paragavus, negali sustoti. Mūsų siekiamybė ir yra, kad svečiai sugrįžtų, todėl labai daug dėmesio skiriame aplinkai. Visus projektus įgyvendiname konsultuodamiesi su specialistais, tarpininkaudami tarp bendruomenės narių ir savivaldybės administracijos. Kartu įveikdami įvairias kliūtis, mes tampame stipresni.

– Kokios bendruomenės veiklos, projektai jums pačiai buvo įdomiausi?

– Man patinka ten, kur yra kūrybos, bet dalyvauju visuose projektuose, nes visur galima pasižiūrėti kūrybiškai, surasti įdomių idėjų, kaip nustebinti vietos gyventojus ir svečius. Štai į renginį „Palūšės regata“ žmonės jau atvyksta ne tik papramogauti, bet ir paragauti renginio pažiba tapusios autentiškos sriubos – „aukštaitiško chlodniko“.

Kadangi esu architektė, daugelis mano projektų dar tik bus įgyvendinti ateityje, bet visi bendruomenėje nuveikti darbai yra vienodai svarbūs. Galbūt išskirčiau Kultūros ir amatų centrą, nes jo tikrai labai trūksta ir pagaliau galėsime turėti taip reikalingas patalpas. Tai suteiks galimybę geriau reprezentuoti savo kraštą, pristatyti vietos amatus, praplėsti kultūrinių ir visuomeninių renginių įvairovę, suteikti miesteliui daugiau gyvybės ne tik šiltuoju metų laiku.

– Kokią naudą pati gaunate iš savo veiklumo?

– Palūšės bendruomenės pirmininke esu trečius metus. Pradėjusi eiti šias pareigas, nesitikėjau, kad reikės įdėti tiek daug darbo, energijos, žinių, užsidegimo. Darbas bendruomenėje augina mane, kaip asmenybę, suteikia galimybių visapusiškai tobulėti ir įkvepia siekti daugiau. Į veiklas įsisuki kaip voverė rate: padarei vieną darbą ir jo rezultatai įkvepia imtis naujo. Taip ir sukiesi.

– Ką jums reiškia žodžiai „stipri bendruomenė“? Kodėl žmonėms svarbu burtis į bendruomenes?

– Nors visi esame skirtingi ir turime savo nuomonę, stipri yra ta bendruomenė, kuri nori eiti ta pačia kryptimi. Kai susiburiame bendro tikslo vedami, tampame didžiule jėga, kuri gali lemti realius pokyčius, prisidedančius prie visos bendruomenės gerovės, aplinkos ir gamtos puoselėjimo. Būdami po vieną, negalėtume savo mylimam kraštui sukurti tiek naudos, priimti objektyvių, visuotinai reikšmingų sprendimų.

Kai prieš penkerius metus atvykau čia gyventi, gana greitai sužinojau, kad vietos bendruomenė yra labai stipri ir aktyvi, inicijavusi tokius plačiai nuskambėjusius renginius, kaip „Trauk stintelę“, „Palūšės regata“ ir kt. Po kurio laiko iniciatyvos kiek priblėso ir tuometis bendruomenės pirmininkas bei valdybos nariai nusprendė, kad atėjo metas pokyčiams, ir pasiūlė man eiti pirmininkės pareigas. Visi bendrai pamatėme, kad, keičiantis laikams, Palūšėje reikalingi nauji vėjai, naujos idėjos. Pastaruoju metu prisijungė nemažai narių, todėl džiaugiuosi, kad bendruomenė stiprėja, o Palūšė gražėja.

Eglės MISIŪNAITĖS-MALAVICKIENĖS nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja