Praėjęs gaisrų sezonas Europoje – vienas blogiausių istorijoje

Iš ataskaitos matyti, kad 2023 m. vasarą gaisrai suintensyvėjo ir daugiausia paveikė Viduržemio jūros regioną, o Graikija (netoli Aleksandrupolio) patyrė didžiausią pavienių gaisrų skaičių Europoje nuo 1980-ųjų. Dėl klimato kaitos miškų gaisrai tampa vis dažnesni. Ir padėtis dar labiau pablogės, kaip pabrėžiama kovo mėnesį paskelbtoje Europos klimato rizikos vertinimo ataskaitoje. Miškų gaisrai daro vis didesnį poveikį vietovėms, kurios praeityje nebuvo laikomos regionais, kuriuose gali kilti gaisrai.

Be to, preliminarūs 2024 m. pirmųjų trijų mėnesių duomenys rodo, kad gaisrų statistika beveik dvigubai padidėjo, nors ji neturėjo didelio poveikio išdegusiems plotams.

37 proc. viso išdegusio ploto užėmė krūmai ir sklerofilinė augmenija, pasižyminti kietais, storais lapais ir prisitaikiusi prie ilgų sausros laikotarpių, o 26 proc. (120 000 ha) – miškai. Remiantis ataskaita, miškų gaisrai padarė didelę žalą aplinkai ir išmetė apie 20 megatonų (Mt) CO2, o tai atitinka beveik trečdalį visų tarptautinės aviacijos išmetamųjų teršalų ES per vienerius metus. Trys blogiausi šio amžiaus metai pagal Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) žemėlapyje nustatytą išdegusių plotų mastą buvo 2017 m. (988 427 ha), 2022 m. (837 212 ha) ir 2007 m. (588 388 ha). Galutinė 2023 m. ataskaita, į kurią bus įtraukti nacionaliniai duomenys, turėtų būti paskelbta rudenį.

2024 m. kovą Komisija paskelbė komunikatą dėl atsparumo klimato kaitai didinimo ES ir veiksmingo su klimatu susijusios rizikos valdymo. Imantis neatidėliotinų veiksmų, priemonėms įgyvendinti reikia sustiprintos prevencijos, įskaitant gamtos procesais pagrįstus sprendimus, geresnį pasirengimą pasitelkiant ankstyvojo perspėjimo sistemas ir veiksmingas gaisrų gesinimo priemones.

EK informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.