Prancūzai rodo lyderystę kovoje už ES ūkininkų interesus

„Artimiausiomis dienomis Žemės ūkio ministro iniciatyva bus išleistas dekretas“, – socialiniuose tinkluose paskelbė S. Lecornu. Naujosios taisyklės užkirs kelią produktų, kuriuose yra Europoje uždraustų medžiagų, tokių kaip „mankozebas, gliufozinatas, tiofanato metilas ir karbendazimas“, likučių importui, pridūrė jis: „Avokadai, mangai, gvajavos, citrusiniai vaisiai, vynuogės ir obuoliai iš Pietų Amerikos ar kitur nebebus įvežami į šalies teritoriją“.

Premjerą palaikė ir žemės ūkio ministrė Annie Genevard: „Negalime sutikti, kad mūsų šalyje uždraustos medžiagos vėl netiesiogiai atsirastų per importą. Tai sveikas protas“, – skelbia „La Depeche“. Žemės ūkio ministerijos teigimu, dekretas bus paskelbtas antradienį, o ministrė tikisi gauti ir EK patvirtinimą savo kelionės į Briuselį metu.

„Tai pirmas žingsnis siekiant apsaugoti mūsų sektorius ir vartotojus bei kovoti su nesąžininga konkurencija – realiu teisingumo ir sąžiningumo klausimu mūsų ūkininkams“, – aiškino S. Lecornu. – „Per ilgai jūsų profesijoje dominavo vienas jausmas: didžiulė neteisybė, struktūrinė nelygybė ir pasenusių taisyklių, kurios kartais prieštarauja sveikam protui, rinkinys“. Kalbėdamas apie prekybos susitarimus, S. Lecornu teigė, kad „jie bus ginčijami kiekvieną kartą, kai taps nesubalansuoti“.

Maisto produktų, kuriuose yra minimalus ES draudžiamų cheminių medžiagų kiekis, importo ribojimas, siekiant užkirsti kelią jų pakartotiniam patekimui į Bendriją, yra pagrindinis Komisijos Žemės ūkio vizijos, paskelbtos praėjusių metų vasarį, pažadas. Tačiau Lotynų Amerikos šalių atžvilgiu kalbama tik apie būsimus neaiškius „saugiklius“.

Sutarties atgarsiai

Ūkininkai bandė blokuoti laisvosios prekybos susitarimo su Pietų Amerikos „Mercosur“ šalimis pasirašymą, aiškindami tai būsimais nuostoliais dėl pigesnio importo ir jo atitikties Europos Sąjungos sveikatos bei aplinkosaugos standartams. Įtraukus į tekstą kai kurias apsaugos priemones, EK pareigūnai dabar siekia sutarties ratifikavimo sausio viduryje, skelbia kanalas „France24“.

S. Lecornu teigė, kad naujasis dekretas yra „pirmas žingsnis“, skirtas apsaugoti vartotojus ir tiekimo grandines, kartu kovojant su nesąžininga konkurencija.

„Specializuotas padalinys atliks sustiprintus patikrinimus, kad būtų užtikrintas mūsų sveikatos standartų laikymasis“, – sakė jis.

Briuselio pareigūnai siekia ratifikavimo sausio viduryje, o diplomatai aptarė sutarties pasirašymą sausio 12 d. Paragvajuje.

Paryžius dabar teigia, kad naujasis dekretas apsaugos vartotojus ir tiekimo grandines. Prancūzija savo dekretą pateikia kaip Europos pavyzdį, reikalaujantį, kad importas, nepaisant kilmės šalies, atitiktų ES standartus.

Įstrigęs ES ir „Mercosur“ susitarimas sulaukė pasipriešinimo Prancūzijoje, nors jį remia Vokietija ir Ispanija.

Ramina ūkininkus

Prancūzijos ūkininkai neseniai blokavo kelius, protestuodami prieš galvijų skerdimą, kuris yra griežtų kovos su gyvūnų ligomis priemonių dalis. Protestai dar labiau padidino politinius neramumus šalyje po trijų vyriausybių žlugimo per pastaruosius metus. S. Lecornu sunkiai sekėsi įtikinti parlamentą pritarti taupymo biudžetui.

Kaip rašo larazon.es, kalbėdamas apie Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pakeitimus, – o Prancūzijos ūkininkai baiminasi 20 proc. BŽŪP biudžeto sumažinimo – šalies premjeras akcentavo: „BŽŪP biudžetas nesumažės nei šiandien, nei rytoj: todėl žemės ūkio pajamos nesumažės nė vienu centu“.

Su anglies dioksido išmetimo reguliavimo mechanizmo (CBAM) įgyvendinimu susijęs trąšų kainų padidėjimas taip pat kelia nerimą ūkininkams. „Paprašiau Europos Komisijos pirmininko greitai rasti sprendimą, kaip laikinai neutralizuoti šio naujo mechanizmo poveikį trąšų kainoms“, – teigė S. Lecornu.

Ūkininkų balsas

Elli Tsiforou, ES ūkininkų ir žemės ūkio kooperatyvų skėtinės organizacijos „Copa-Gogeca“ generaline sekretorė interviu kanalui „France24“ išsamiai paaiškino, kodėl ūkininkai taip nerimauja dėl tokio tipo kaip „Mercosur“ laisvosios prekybos susitarimų: „Kiekviename komerciniame susitarime yra ir papildomų galimybių, ir nuostolių. Mūsų klausimas, kalbant apie „Mercosur”, yra labiau strateginis, ir šis klausimas susijęs su standartų skirtumais. „Mercosur“ susitarime matome, kad skirtumas tarp ES standartų ir standartų, kurie praktiškai netaikomi šiose šalyse, yra didžiulis. Ir su tuo negalime susitaikyti.“

Tačiau ar apsaugos priemonės, dėl kurių sustiprinimo balsavo Europos Parlamento nariai, nesuteikia saugumo ES ūkininkams?

„Nepaisant nuoširdžių Parlamento narių pastangų sustiprinti apsaugos priemones, jos negali mums suteikti pakankamų garantijų“, – atsako E. Tsiforou. – „Standartų klausimo negalima spręsti gynybos mechanizmu. „Mercosur“ šalys turi įsipareigoti laikytis tų pačių standartų, kokius taikome Europoje. O apsaugos priemonės to neišsprendžia.“

„Copa-Cogeca“ atstovei taip pat nepatinka Europos Komisijos kalbos apie pagalbos ūkininkams supaprastinimą ir jų situacijos „gerinimą“ kitame ilgalaikiame ES biudžete: „Matome, kad Komisijos pasiūlymai dėl būsimosios politikos po 2028 m. ne tik numato reikšmingus biudžeto sumažinimus, t. y. 20 procentų, neskaičiuojant infliacijos poveikio, bet ir radikaliai pakeičia BŽŪP struktūrą. Kitaip sakant,  matome aiškų vienintelės bendrosios ES politikos, kuri yra vienas iš visos ES struktūros ramsčių, nacionalizacijos pavojų. Dėl tokio nacionalizavimo visoje ES bus 27 žemės ūkio politikos kryptys, o tai turės didelį poveikį vidaus rinkai, maisto grandinės veikimui ir kaimo vietovėms“.

E. Tsiforou neįžvelgia ir biurokratijos mažinimo pastangų EK veiksmuose: „Manau, kad ūkininkų patiriamos naštos atžvilgiu pasiekėme piką. Yra didelė dalis ES teisės aktų, kurie slegia ES ūkius ir kuriuos ūkininkai turi įgyvendinti. Tačiau taisyklės arba prieštarauja pačios sau, arba nėra pragmatiškos ir trukdo ūkininkams gaminti, be to, trukdo jiems siekti tvaraus perėjimo. Komisija įsipareigojo atlikti išsamų ir autentišką supaprastinimą, tačiau matome, kad čia trūksta ambicijų. Ką tik gavome tokio „supaprastinimo“ pasiūlymus ir matome, kad juose yra labai mažai elementų, kurie spręstų mums rūpimus klausimus“.

Parengė Ričardas Čekutis