Prasideda javapjūtė – ar išvengsim gaisrų?

Gaisrų statistika

Štai kaimyninės Lenkijos Valstybinė priešgaisrinė tarnyba paskelbė statistiką apie gaisrus žemės ūkio paskirties žemėse nuo šių metų birželio 1 d. iki liepos 19 d. Pasirodo, per šį laiką šalyje kilo 496 kartus – ugniagesiai 409 kartus gesino degančius žemės ūkio pasėlius derliaus nuėmimo metu, o dar 87 gaisrai kilo užsidegus žemės ūkio technikai, traktoriams bei kitoms su žemės ūkiu susijusioms transporto priemonėms.

Lietuvos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį 2025 metų pusmetį Lietuvoje kilo 4954 gaisrai, kuriuose žuvo 39 žmonės, o 95 gyventojai patyrė traumų. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, kai kilo 4077 gaisrai, kuriuose žuvo 47 gyventojai, gaisrų šiemet kilo net 21,5 proc. daugiau.

Šiemet kilo 3 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus, pernai per tą patį laikotarpį – 4. Miestuose žuvo 11 žmonių (28 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 28 (72 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 2,5 karto daugiau žmonių nei miestuose.

Šiemet 365 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,4 proc. visų gaisrų), dažniausiai degė ūkiniai pastatai (kilo 145 gaisrai), pirtys (76), garažai (30), 399 gaisrai kilo transporto priemonėse (8,1 proc. visų gaisrų), jų metu ugnis sugadino 190 lengvųjų automobilių. 57 gaisrai kilo gamybos ir pramonės paskirties pastatuose (1,2 proc. visų gaisrų).

1683 gaisrai kilo atvirosiose teritorijose, t. y. 34,0 proc. visų gaisrų. Jų metu išdeginta daugiau kaip 820 ha atvirųjų teritorijų. Didžiausią dalį jų sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. 64 proc. atvirųjų teritorijų gaisrų kilo kaimiškose vietovėse.

Vilniaus apskrityje užgesinti 704 atvirųjų teritorijų gaisrai, Kauno – 251, Alytaus – 147, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (19,8 proc.), neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (16,9 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (12,0 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,7 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (5,5 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (4,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,8 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (2,0 proc.). Be to, įregistruoti 122 padegimai (2,5 proc.), o 576 gaisrų (11,6 proc.) priežastys dar tiriamos.

Rūpintis technika

Marijampolės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektorius Gintas Dirda nuolat konsultuoja ūkininkus šiais klausimais ir pokalbyje su „Ūkininko patarėju“ sako, kad pirmiausia kiekvienas, norintis išvengti nelaimės, turi pasirūpinti gaisro gesinimo priemonėmis: „Niekas kitas neapsaugos, jeigu pats nesisaugosi ir nedėsi į tai jokių pastangų... Pirmiausia, tai žemės ūkio technika turi būti aprūpinta pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis. Čia akcentuočiau, jog priešgaisrinės saugos taisyklės numato minimalų kiekį gesintuvų, tačiau niekas nedraudžia jų turėti du ar keturis, nes vieno gali neužtekti. Dažnai tenka bendrauti su ūkininkais ar verslo atstovais, tad jie dažnai man sako: „Na, ką tu čia padarysi su tuo vienu gesintuvu?“... O kodėl su vienu? Turėkite jų daugiau“.

Ugniagesiai gelbėtojai ragina ūkininkus prieš pradedant derliaus nuėmimą įsitikinti, kad jų žemės ūkio technika yra tvarkinga, o atskiros jos dalys, pavyzdžiui, variklis ar išmetimo sistema, nėra užterštos tokiomis medžiagomis kaip dulkės, alyva, dyzelinas ar šiaudai.

G. Dirda taip pat akcentuoja, jog žemės ūkio technikos tarša yra bene svarbiausias gaisrus sukeliantis faktorius javapjūtės metu: „Prasideda javapjūtė, tuojau į laukus išvažiuos, kaip aš sakau, „sunkioji ūkininkų artilerija“, tad svarbiausias čia pastebėjimas visiems ūkininkams būtų paprastas: techniką reikia prižiūrėti ir ją išsivalyti kiekvieną mielą darbo rytą. Tiesiog reikia nuvalyti visus šiaudus, išpūsti visas dulkes iš visų mechanizmų, stelažų, pavarų, ypač iš variklio skyriaus – daugelis ūkininkų tą daro, tačiau anaiptol ne visi. Taip, tai užtrunka valandėlę, kitą, tačiau, patikėkite, tai duoda rezultatą ir gerokai mažina technikos gaisrų riziką. Tiesiog įsivaizduokite: karštas oras, o kūlimo metu dar kyla dulkių kamuoliai – nuo trinties ar net nuo paprasčiausio laukuose gulinčio akmens skyla kibirkštis ir technika momentaliai „pagauna“ ugnį. Be to, įvairūs gedimai ar net užkaitęs diržas, tepalas ar dyzelinas variklio mechanizme kartu su dulkėmis – puikus mišinys gaisrui kilti“.

Visur sausa

Pašnekovas sako, jog dažnai patys kombainus vairuojantys ūkininkai dažnai nepamato pačios gaisro pradžios, todėl pataria ir greta dirbantiems nuolat stebėti techniką, o ne „žaisti telefonais“: „Tie gaisrai kyla akimirksniu, plinta labai greitai, o jeigu vėjas, tuomet plinta dar greičiau, bet vairuotojas kabinoje mato tik tai, kas yra prieš jį, todėl būtina ir kitiems stebėti – technika šiais laikais labai brangi ir niekam nesinori jos prarasti.“

Pasak G. Dirdos, nors šiuo metu iš pirmo žvilgsnio orai yra pakankamai lietingi, tačiau žemė vis tiek sausa ir tai didina gaisrų pavojų: „Tas lietingumas dabar yra minimalus – na, gal kiek daugiau palijo ten Šiaurės Aukštaitijoje ar Vakarų Lietuvoje, bet vertinant miškus ar laukus mes aiškiai matome, kad pati žemė visur sausa. Mes neturėjome pastaruosius du metus žiemų, nebuvo nei įšalo, nei sniego – pažiūrėkite, visur stovi tušti šuliniai... Aš dirbu Marijampolės rajono teritorijoje, matau ir Kazlų Rūdos miškus, tad galiu pasakyti, jog visur sausa. Aišku, kai tik prasideda lietus, mums tai padeda ir bet kuris lietaus lašas sumažina gaisro riziką, tačiau jo reikia ženkliai daugiau. Bet ūkininkai tokiu atveju bus nepatenkinti... Žodžiu, viskas priklauso nuo individualaus kiekvieno žmogaus požiūrio. Jeigu ūkininkas sako, jog pas mane čia niekas nedegs ir nieko man neatsitiks – tai yra pats blogiausias požiūris, nes to, kas nedega, tiesiog nėra kaip nėra ir žmonių, kuriems nenutiktų kokia nors bėda. Reikia saugotis. Be abejo, stambesni ūkininkai pasiruošia javapjūtei – ir vandens rezervuarais pasirūpina, ir techniką prižiūri, tačiau dar yra ir tokių, kurie numoja į priešgaisrinę saugą ranka. Na, tai pastarieji dažniausiai ir dega...“

Parengė Ričardas Čekutis