Prasidės naujas paramos etapas trumpoms maisto tiekimo grandinėms

Būtini partneriai

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) atkreipia dėmesį, kad Trumpų tiekimo grandinių projektai turi būti įgyvendinami kartu su projekto partneriu (-iais), kuriais laikomi visi trumpos grandinės projekto dalyviai, įskaitant tarpininką. Į paramą pagal SP intervencinę priemonę „Trumpos maisto tiekimo grandinės“ gali pretenduoti:

• fiziniai asmenys (ūkininkai), savo vardu įregistravę ūkį, užsiimantys žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir (ar) apdorojimu, ir (arba) perdirbimu;
• privatūs juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos, ir (ar) apdorojimo, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla;
• fizinių ar juridinių asmenų grupė – žemės ūkio kooperatyvai (pripažinti ir nepripažinti kooperatyvai), užsiimantys žemės ūkio ir (ar) maisto produktų gamybos ir (ar) apdorojimo, ir (ar) perdirbimo, ir (ar) rinkodaros, ir (ar) maisto produktų realizavimo veikla.
• viešieji juridiniai asmenys, viešosios įstaigos.

Kaip skirstoma parama?

ŽŪM informuoja, kad didžiausia paramos suma projektui nustatoma atsižvelgiant į planuojamas veiklas, pasirinktą paramos modelį.

• parama projektui negali viršyti 150 000 Eur be PVM;
• parama projektui negali viršyti 250 000 Eur be PVM, jei projekte numatytos investicijos, susijusios su žemės ūkio ir maisto produktų tiekimu į realizavimo vietas, įskaitant viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms;
• parama projektui, kai numatytos investicijos skirtos regioninio lygmens logistikos centrui statyti, rekonstruoti, atlikti kapitalinį remontą, negali viršyti 1 500 000 Eur be PVM;
• parama projektui, kai numatytos investicijos skirtos regioninio lygmens logistikos centro patalpoms pagal ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutartis negali viršyti 700 000 Eur be PVM.

Paramos intensyvumas

Paramos pagal SP intervencinę priemonę „Trumpos maisto tiekimo grandinės“ intensyvumas priklauso nuo projekto veiklų ir grandinės dalyvių. ŽŪM duomenimis, 100 proc. paramos intensyvumas taikomas projekto einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms ir einamosioms projekto įgyvendinimo išlaidoms. 60 proc. paramos intensyvumas taikomas projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms, ir padidintas intensyvumas, t. y. 80 proc. – jei projekte dalyvauja tik jaunieji ūkininkai ir 85 proc. – jei projekte dalyvauja tik labai smulkūs ūkiai.

Su smulkiais ir labai smulkiais pieno ūkiais dirbančio kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė teigia, kad darbas trumpų tiekimo grandinių principu yra vienas iš būdų gelbėti smulkius ūkius, tačiau svarsto, kiek trumpų pieno tiekimo grandinių reikia vienam nedideliam rajonui, kad visi grandinės dalyviai iš to patirtų naudos.

„Nuolat uždarome pieno surinkimo punktus arba juos optimizuojame – jei buvo trys netoli vienas kito, sujungiame į vieną. Anksčiau viename punkte per dieną surinkdavome 1–3 t pieno, dabar skaičiuojame vos kelis šimtus litrų, – pasakoja ŪP pašnekovė. – Kadangi surinktą pieną transportuojame gamintojo taroje autobusiukais, norint surinkti reikiamą kiekį, maršrutas vis ilgėja, didėja išlaidos degalams. Didžiausias mūsų iššūkis yra būtent veiklos optimizavimas – kaip su mažėjančiu pieno kiekiu ir didėjančiomis išlaidomis padėti ūkininkams, kurie pasiruošę dirbti. Trumpos maisto tiekimo grandinės padeda, tačiau reikia papildomų investicijų ir kitokių sprendimų“.

Didžiausia nauda galutiniam vartotojui?

Neseniai ŽŪM vykusiame baigiamajame ciklo „Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“ renginyje kaip tik ir buvo diskutuojama apie Trumpų maisto tiekimo grandinių poreikius, iššūkius ir geruosius praktikos pavyzdžius. Buvo pastebėta, kad ši intervencinė priemonė teigimą įtaką daro ne tik ūkininkams, kooperatyvams, bet ir viešosioms įstaigoms, pavyzdžiui, vaikų darželiams.

Apie tai kalba ir kooperatyvo „Eko Žemaitija“ vadovas Mindaugas Žutautas. Jis atkreipia dėmesį, kad kasmet didėja ugdymo įstaigų, tėvų poreikis į vaikų maisto racioną įtraukti ekologišką produkciją, nuo mažų dienų vaikams suteikti tai, kas geriausia, sveikiausia, natūraliausia. „Džiugina tai, kad jau keletą metų iš eilės vaikų ugdymo įstaigos gali gauti finansinę paramą ekologiškos produkcijos įsigijimui, tuo pasinaudoja tikrai nemažai darželių. Ekologiška produkcija yra brangesnė, todėl be paramos ji būtų prieinama mažesniam vaikų skaičiui, – teigia pašnekovas. – Didesnis ekologiškų produktų poreikis yra naudingas ir ekologiškai ūkininkaujantiems bei tokią produkciją superkantiems kooperatyvams, nes atsiranda papildoma galimybė realizuoti dideliais kiekiais.“

Suveda svetainė

Efektyvų intervencinės priemonės „Trumposios tiekimo grandinės“ veikimą padeda užtikrinti bendradarbiavimo įrankis www.maistograndine.lt. Jis didina vietos maisto produktų prieinamumą vartotojams, garsina jų naudą visuomenei ir kartu kelia žemės ūkio sektoriuje veikiančių subjektų kompetencijas bei tarpusavio bendradarbiavimą. Užsiregistravus, pirmiausia galima pasitikrinti, ar konkretus ūkis veikia trumpos maisto tiekimo grandinės principu, jei dar ne – susipažinti su informacija, kaip tapti trumposios maisto tiekimo grandinės dalyviu.

Svetainėje galima susikurti savo asmeninę paskyrą ir ją valdyti, skelbti informaciją apie gaminamus produktus, jų kiekius, savo ūkio duomenis, prekinį ženklą, aktualias nuorodas, kur galima rasti ir įsigyti produkcijos, susirasti pirkėjus, matyti jų poreikius. ŽŪM pažymi, kad šis įrankis skirtas ne tik žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams, bet ir pirkėjams, todėl ragina jungtis vaikų darželius, mokyklas, ligonines ir kitus viešojo ir privataus sektoriaus subjektus, teikiančius viešojo maitinimo paslaugas. Tiesa, įsigyti produktų svetainėje negalima, tačiau galima rasti partnerių, užmegzti ryšių su būsimais tiekėjais, o sklandesniam bendradarbiavimui užtikrinti pateikiami ir pirkimų dokumentų šablonai.

SP intervencinė priemonė „Trumpos maisto tiekimo grandinės“ naudą teikia ne tik paramos gavėjams. Taip prisidedama prie Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo, mažinamas maisto švaistymas, skatinamas ekologiškų ir pagal maisto kokybės sistemas užaugintos produkcijos vartojimas, kuriama kaimo ir miesto bendrystė, skatinama regionų plėtra, didinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių gaminamos produkcijos pridėtinė vertė.

Paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Trumposios tiekimo grandinės“ galima bus teikti nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.

Nr. 313/7