VMVT specialistai pasisakė dėl arklių pančiojimo ir šunų rišimo grandinėmis

„Labai svarbu, kad tokia diskusija vyksta Seime – įstatymų leidžiamojoje institucijoje, nes akivaizdu, jog išgyvendindami dar pirmykštėje bendruomeninėje santvarkoje susiklosčiusią gyvūnų priežiūros praktiką, turime juodu ant balto užrašyti, kad gyvūnų pančiojimas ir rišimas grandine yra blogis. Džiaugiamės, sulaukdami palaikymo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos katedros mokslininkų, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų atstovų, su kuriais bendradarbiaudami galėsime pateikti būtinas teisės aktų pataisas”, – sako laikinai einantis VMVT direktoriaus pareigas Paulius Bušauskas.

Pasak pavaduotojo, nelieka jokių abejonių dėl neigiamų ūkinių gyvūnų pančiojimo pasekmių, tai – žaizdos, išnarinti sąnariai, skeleto pokyčiai, sutrikusi eisena, patiriamos traumos dėl suvaržyto judėjimo, negebėjimas apsiginti nuo mašalų bei patiriamas didžiulis emocinis stresas. Gyvūnų gerovę prižiūrinčios institucijos konstatuoja, kad ydinga pančiojimo praktika pastebima išimtinai mažuose, privačiuose ūkiuose, kuriuose laikomas vienas ar keli arkliai. Beveik 3000 arklių Lietuvoje gali patirti nepatogumų, nes tiek skaičiuojama pavienių ūkių, kuriuose galimai dar gajos senovinės tradicijos pančioti arklius, karves bei kitus ūkinius gyvūnus.

Ne mažiau kritikuota bei pasmerkta ir šunų rišimo grandine praktika. Ji taip pat būdinga pavieniams, dažniau – vyresnio amžiaus asmenims, gyvenantiems atokesnėse kaimo vietovėse.

VMVT specialistai atliko ES šalių narių apklausą dėl šunų rišimo. Pateikė tris klausimus: ar įprasta praktika laikyti nuolat pririštus šunis, ar draudžiama nuolat laikyti šunis pririštus, o jei draudžiama nuolat rišti – ar tai daroma pagal nacionalinius ar regioninius teisės aktus?

Bulgarijoje, Rumunijoje, Suomijoje bei Prancūzijoje nėra draudžiama rišti šunis prie grandinės, bet taikomos išimtys: rišimas neturi kenkti šuns sveikatai, rekomenduojama kasdien vedžioti, suteikti pakankamai erdvės bei draudžiama rišti jauniklius.

Kai kuriose šalyse galioja draudimas rišti šunis prie būdos, bet taikomos išimtys. Pvz., Slovėnijoje leidžiama rišti siekiant užtikrinti kontrolę ir fizinę apsaugą viešose vietose, priežiūrai, gydymui ar mokymui, taip pat varžybas, medžioklę ar pan. veiklas, ilsintis ar nakvojant kelionėje, arba lankantis vietose, kur draudžiama įeiti šunims. Danijoje, Liuksemburge ir Vengrijoje galima pririšti laikinai su tam tikromis sąlygomis.

Diskusijos dalyviams pristatyti gerieji Olandijos, Graikijos, Švedijos pavyzdžiai. Tarkime, Švedijoje teisės aktai draudžia nuolat rišti, tačiau labai detaliai numato išimtis: pvz., trumpų pasivaikščiojimų metu, dresuojant, ilgesnį laiką ilsintis gamtoje, šukuojant ar kerpant nagus.

Diskusijos dalyviai sutarė, kad šiais laikais yra modernių gyvūnų priežiūros priemonių, kurios nevaržo gyvūno laisvės, nežaloja jo fiziškai ir emociškai. Akcentuota didžiulio šviečiamojo darbo svarba tam, kad būtų netoleruotinos praktikos būtų atsisakyta. VMVT atstovai pasiūlė į šią veiklą įtraukti daugiau organizacijų ir privačius veterinarijos gydytojus, kurie dirba vietose ir geriausiai žino situaciją.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis pastebėjo, jog būtų tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą aiškiai apibrėžiant, kas yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais, bei papildant punktą apie sankcijas pažeidusiems gyvūnų laikymo sąlygas. Skyriaus patarėjas Giedrius Blekaitis pritarė, jog būtina ieškoti efektyvesnių kontrolės būdų bei įgalinti kontroliuojančių institucijų darbuotojus atpažinti bei užkardyti teisės aktų pažeidimus.

VMVT informacija

123rf nuotrauka