Prie pokyčių gali prisidėti kiekvienas

– Kokie tikslai dažniausiai suvienija žmones bendrai veiklai?

– Mažuose miesteliuose ar seniūnijose, nutolusiuose nuo didžiųjų miestų, žmonių bendradarbiavimas kyla iš kasdienių poreikių, noro pagerinti gyvenimo aplinką ir išlaikyti gyvybingą vietos bendruomenę. Vienas svarbiausių bendrų tikslų – vietos infrastruktūros gerinimas. Gyventojai dažnai telkiasi spręsti dėl kelių ar šaligatvių tvarkymo, gatvių apšvietimo gerinimo, vaikų žaidimų aikštelių ar sporto erdvių įrengimo. Tokios iniciatyvos vienija todėl, kad jų rezultatai greitai tampa matomi ir naudingi visiems.

Ne mažiau svarbūs ir bendruomeniniai renginiai bei tradicijos. Miestelio šventės, Joninių minėjimai, Kalėdų eglutės įžiebimas ar vietos amatų ir kultūros renginiai padeda stiprinti bendruomenės ryšius, puoselėti tradicijas ir kurti bendrą tapatybę.

Svarbi vieta tenka ir tarpusavio pagalbai. Mažesnėse gyvenvietėse žmonės dažniau įsitraukia į savanoriškas iniciatyvas, padeda vyresnio amžiaus ar vienišiems gyventojams, organizuoja bendras talkas ar pagalbą kaimynams. Gyventojus taip pat suvienija aplinkos tvarkymo darbai – parkų, kapinių, pakrančių ar viešųjų erdvių priežiūra, švarinimo akcijos, medžių sodinimas. Tokios veiklos ne tik pagerina aplinką, bet ir stiprina bendruomeniškumo jausmą.

Didelę reikšmę turi ir jaunimo užimtumas. Sporto varžybos, stovyklos ar edukacinės veiklos padeda įtraukti jaunus žmones į bendruomenės gyvenimą ir kurti ateities iniciatyvas.

– Ar didelė bendruomenė susibūrusi Čekiškėje?

– Nors Čekiškė yra nedidelis miestelis, jo bendruomeninis gyvenimas išlieka aktyvus ir gyvybingas. Miestelis priklauso Kauno r. savivaldybei ir yra viena labiau nuo miesto centro nutolusių seniūnijų. Tačiau atstumas nuo didmiesčio nesumažina gyventojų noro burtis ir veikti kartu.

Čekiškės seniūnijoje veikia trys aktyvios bendruomenės, kurios vienija gyventojus ir prisideda prie miestelio gyvenimo puoselėjimo: Čekiškės bendruomenės centras, kuriam vadovauja pirmininkė Laimutė Rutkauskienė, Čekiškės krašto bendruomenės centras, kurio pirmininkas Julius Tovtkevičius, ir Liučiūnų krašto bendruomenės centras, vadovaujamas Živilės Jaremičienės.

Mažuose miesteliuose dažnai svarbiausia ne gyventojų skaičius, o jų tarpusavio ryšiai. Čekiškės pavyzdys rodo, kad net ir nedidelė gyvenvietė gali turėti stiprią, aktyvią ir vieningą bendruomenę, kurioje žmonės jaučiasi atsakingi už savo krašto ateitį.

– Kaip seniūnijai sekasi bendradarbiauti su bendruomenėmis?

– Sėkmingas seniūnijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimas yra vienas svarbiausių veiksnių, padedančių kurti gyvybingą ir aktyvų miestelio gyvenimą. Čekiškės seniūnija glaudžiai bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, siekdama spręsti kasdienes gyventojų problemas ir įgyvendinti bendras iniciatyvas. Seniūnija kartu su bendruomenių organizacijomis prisideda prie įvairių renginių, švenčių ir projektų organizavimo. Tokia partnerystė leidžia ne tik įgyvendinti kultūrines ar socialines veiklas, bet ir spręsti praktinius gyvenamosios aplinkos klausimus – tvarkyti viešąsias erdves, rūpintis infrastruktūra, organizuoti talkas.

Svarbus bendradarbiavimo aspektas – nuolatinis dialogas su gyventojais. Seniūnija aktyviai bendradarbiauja ir su vietos ūkininkais. Romualdas Majeras, Valdas Bubliauskas, Lina ir Danas Laurinavičiai, Stasys Urlikis, Jovita Žotkevičienė, Eugenijus Kazaitis, Saulius Andriukaitis ir kiti yra pagrindiniai švenčių ir renginių rėmėjai.

Tokiu būdu stiprėja tarpusavio pasitikėjimas ir bendruomeniškumas. Seniūnijos ir bendruomenių partnerystė leidžia ne tik efektyviau spręsti vietos problemas, bet ir kurti aplinką, kurioje žmonės jaučiasi išgirsti ir įtraukti į savo krašto ateities kūrimą. Šis bendradarbiavimas rodo, kad net ir nedidelėse vietovėse bendros pastangos gali duoti reikšmingų rezultatų, kai vietos valdžia ir gyventojai veikia kartu.

– Ar turite tradicinių renginių, kuriais didžiuojatės?

– Viena ryškiausių ir jau tradicija tapusių švenčių – „Škaplierinės Čekiškėje“, kuri kasmet pritraukia gausų būrį dalyvių. Tai svarbus miestelio renginys, vienijantis vietos gyventojus, svečius ir buvusius kraštiečius.

Bendruomenė taip pat kasmet susiburia kalėdinės eglutės įžiebimo šventėje, kuri miesteliui suteikia jaukumo ir šventinės nuotaikos. Šis renginys tapo laukiamu susitikimu, kuriame dalyvauja įvairaus amžiaus gyventojai. Didelis dėmesys skiriamas ir valstybinių švenčių minėjimui. Miestelyje organizuojami renginiai, skirti Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai ir Valstybės dienai. Kai kurios šių minėjimų formos taip pat tapo savitomis tradicijomis. Vasario 16-ąją jau įprasta rengti žygį po Čekiškės apylinkes, kuris kviečia gyventojus aktyviai ir prasmingai paminėti valstybės šventę. Sausio 13-ąją ir liepos 6-ąją bendruomenė susirenka prie laužo, kur kartu prisimena istorines akimirkas, gieda himną ir dalijasi bendrystės jausmu. Kovo 11-ąją organizuojamas protmūšis, suburiantis gyventojus pasitikrinti žinias apie Lietuvos istoriją, kultūrą ir valstybingumą.

– Kokios kultūrinės, intelektinės veiklos organizuojamos Čekiškėje?

– Miestelyje nuolat rengiamos meno parodos, koncertai ir spektakliai, į kuriuos kviečiami tiek vietos kūrėjai, tiek svečiai iš kitų Lietuvos vietovių. Tokie renginiai suteikia galimybę susipažinti su skirtingomis meno formomis ir skatina gyventojų domėjimąsi kultūra. Svarbi kultūrinio gyvenimo erdvė yra Čekiškės laisvalaikio salė. Čia vyksta įvairūs koncertai, bendruomenės susitikimai, kultūriniai vakarai, edukacijos ir kiti renginiai, suburiantys skirtingų kartų gyventojus.

Dar viena išskirtinė miestelio kultūros vieta – Čekiškės sinagoga. Istorinis pastatas šiandien tarnauja ir kaip kultūros erdvė, kurioje organizuojami koncertai, kultūriniai renginiai bei įvairios iniciatyvos, leidžiančios pažinti miestelio istoriją ir paveldą.

– Gyvename individualizmo, kažkas pasakytų – net susvetimėjimo laikais. Kodėl svarbu, kad žmonės burtųsi, telktųsi?

– Mažuose miesteliuose žmonių bendrystė ir gebėjimas burtis yra ypač svarbūs. Tokiose vietovėse, kaip Čekiškė, bendruomeniškumas padeda ne tik spręsti kasdienes problemas, bet ir kurti stipresnį ryšį tarp gyventojų. Bendromis pastangomis galima pasiekti daugiau, nei veikiant pavieniui. Bendruomeniškumas taip pat stiprina tarpusavio pasitikėjimą ir pagalbą. Gyventojai geriau pažįsta vieni kitus, dažniau padeda kaimynams ir jaučiasi saugesni savo aplinkoje.

Be to, bendros veiklos kuria tradicijas ir formuoja vietos tapatybę. Renginiai, susitikimai ar bendros iniciatyvos leidžia žmonėms didžiuotis savo kraštu ir jaustis jo dalimi. Todėl žmonių telkimasis ir bendruomeniškumas yra svarbi sąlyga gyvybingai, aktyviai ir draugiškai vietos bendruomenei kurti. Kai gyventojai jaučiasi įtraukti ir išgirsti, miestelis tampa patrauklesne ir jaukesne vieta gyventi.

– Kaip gyvenimas kaime keičia žmones? Ar į Čekiškę dažnai atsikelia gyventojų iš kitur?

– Pastaraisiais metais miestelis pamažu atsinaujina – čia atsikelia naujų gyventojų. Dalis jų sugrįžta iš užsienio, kiti pasirenka Čekiškę kaip patogią vietą gyventi dirbant mieste. Vienas didžiausių miestelio privalumų – geras susisiekimas su Kaunu. Tai leidžia žmonėms patogiai vykti į darbą mieste, o po darbo grįžti į ramesnę gyvenamąją aplinką.

Svarbu ir tai, kad miestelyje yra reikalinga infrastruktūra šeimoms. Čia veikia Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija bei vaikų darželis, todėl jaunos šeimos gali patogiai auginti vaikus, neišvykdamos į didmiesčius.

Pasak vietos gyventojų, beveik nebeliko ir apleistų, negyvenamų namų – dauguma jų atnaujinami arba turi naujus šeimininkus. Tai rodo, kad miestelis išlieka gyvas ir patrauklus gyventi.

– Kaip nuo žmonių priklauso gyvenimas miestelyje? Ar sutiktumėte, kad žmonės yra didžiausias vietovės turtas?

– Žmonės formuoja bendruomenę, kuria tradicijas, organizuoja renginius, prižiūri aplinką ir palaiko vieni kitus. Jei gyventojai aktyvūs, bendruomenė gyva, miestelis tvarkingas, saugus ir patrauklus. Jei bendruomenė pasyvi, net geriausia infrastruktūra ar graži gamta negali suteikti tokios gyvybės ir jaukumo.

Drąsiai galima teigti, kad žmonės yra didžiausias turtas. Jie atneša gyvybę, iniciatyvą ir bendrystę. Mažuose miesteliuose kiekvienas žmogus gali daryti realų pokytį. Bendruomeniškumas, dalyvavimas renginiuose, rūpestis aplinka ir vienas kitu daro miestelį ne tik gražesnį, bet ir patrauklesnį gyventi. Todėl aktyvūs, įsitraukę gyventojai – tikras miestelio pagrindas ir jo didžiausias turtas.

– Kokiais čekiškiečiais galite pasididžiuoti? Kas garsina miestelio vardą?

– Vienas iš bendruomenės pasididžiavimų – šokių kolektyvai. Veikia pagyvenusiųjų šokių kolektyvas „Volungė“ bei senjorų šokių kolektyvas „Serbenta“, kuriems vadovauja Jolanta Girdauskienė. Kolektyvai aktyviai dalyvauja rajono ir respublikos renginiuose, puoselėja tradicinius šokius. Kultūrinę veiklą miestelyje papildo Vilkijos kultūros centro Čekiškės laisvalaikio salės teatro studija „Kartos“, kuriai vadovauja Svajūnas Tiknius. Teatro studijos pasirodymai ir spektakliai sulaukia pripažinimo rajone ir už jo ribų.

Ne mažiau svarbūs ir talentingi Liučiūnų laisvalaikio salės kūrybininkai: Elena Tarolienė, Liučiūnų laisvalaikio salės kultūrinės veiklos organizatorė, vaikų teatro „Pasakėlė“ bei suaugusiųjų lėlių teatro „Žibinčius“ vadovė, ir Viktoras Štilpa, Liučiūnų laisvalaikio salės meno vadovas bei moterų vokalinio ansamblio „Griežlė“ vadovas. Jaunieji Čekiškės gyventojai, gimnazijos mokiniai, taip pat garsina miestelį – aktyviai dalyvauja sporto varžybose, olimpiadose ir konkursuose, demonstruodami talentus įvairiose srityse.

Visa ši aktyvi ir kūrybinga bendruomenė įrodo, kad net nedidelis miestelis gali turėti stiprią kultūrinę ir intelektinę dvasią, kuria didžiuojasi visi gyventojai.

– Apie savo miestelį kalbate su didžiuliu užsidegimu. Ar niekada netraukė gyventi kitur, pavyzdžiui, didmiestyje?

– Aš Čekiškėje gimęs ir augęs. Čia prabėgo mano vaikystė ir jaunystė. Baigęs mokslus sugrįžau į gimtus namus, sukūriau šeimą ir jau daug metų ūkininkauju. Mano širdis čia – čia mano žmonės, mūsų tradicijos ir mūsų bendruomenė. Gyvenimas Čekiškėje suteikia galimybę ne tik dirbti, bet ir matyti savo pastangų rezultatus – tiek ūkyje, tiek miestelio gyvenime. Mažame miestelyje pažįsti visus kaimynus, gali dalyvauti bendruomenės veiklose ir jaustis tikra savo krašto dalimi. Dėl to didmiestis man nėra patrauklus – ten prarandamas ryšys su vieta ir žmonėmis, kurį aš čia turiu nuo vaikystės.

Projektą iš dalies finansuoja