Latvija dviem mėnesiams – nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d. – dyzelino akcizo mokestį sumažino apie 15 proc. – nuo 467 Eur iki 396 Eur už 1 000 litrų. Latvijos finansų ministerija skelbė, kad tai galėtų sumažinti degalų kainą maždaug 8,6 cento už litrą. Panašiai sumažintas akcizo tarifas ir žemės ūkyje naudojamam žymėtajam dyzelinui.
Lenkijoje degalams nuo 23 proc. iki 8 proc. sumažintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) ir akcizo tarifai iki Europos Sąjungos (ES) leidžiamo minimalaus dydžio. Minimalus ES leidžiamas akcizo tarifas dyzelinui yra 330 Eur už 1 000 litrų (arba 0,33 Eur/l), benzinui – 359 Eur už 1 000 litrų. Be to, įvestos kainų „lubos“ – maksimali dyzelino kaina sieks apie 1,80 ct/l.
Lietuvoje situacija regiono kontekste yra išskirtinė – pas mus degalų akcizai, ypač dyzelino, aukštesni, o valdžios sprendimai degalų krizės metu – atsargesni ir nuosaikesni. Lietuvoje akcizą dyzelinui laikinai (iki birželio 15 d.) siūloma sumažinti apie 6 ct/l. Dyzelino akcizas kartu su kintamosiomis dalimis (CO2 dedamąja ir saugumo dedamąja) būtų nuleistas nuo 553,6 Eur iki 503,6 Eur už 1 000 litrų, o žemės ūkiui skirto dyzelino – nuo 85 Eur iki 35 Eur už 1 000 litrų.
Tai labai menka paguoda, kai dyzelinas pabrango apie 60 ct/l, o mokestinių dedamųjų dalis galutinėje degalų kainoje sudaro kone 50 proc. Tai pripažino ir akcizų tarifų gazoliams mažinimo projektą Seime pristatęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. „Toks sumažinimas nėra itin reikšmingas, bet tai parodo valstybės solidarumą. Valstybė atsisako dalies pajamų, kad kainų šokas būtų šiek tiek lengvesnis ir turėtų mažesnę neigiamą įtaką mūsų ekonomikai“, – tikino finansų ministras. Tačiau jis nutylėjo, kad, išaugus degalų kainoms, į biudžetą bus surinkta gerokai daugiau PVM.
Seimas taip pat spręs, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos siūlymui įvesti kasdienes kainų lubas. Prezidento teikiamų įstatymų projektų tikslas – nustatyti degalų (benzino ir dyzelino) didžiausių galimų kainų vartotojams nustatymo mechanizmo taikymo aplinkybes, įgyvendinančias ir kontroliuojančias institucijas, nefasuotais naftos produktais prekiaujančių subjektų atsakomybes ir didžiausių galimų degalų kainų vartotojams apskaičiavimo tvarką.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad maksimalios kainos nustatymo mechanizmas Belgijoje nuo 1974 m. veikia kaip atsakas į tuometinę naftos krizę. Jis pasižymi tuo, kad maksimali degalų kaina mažmeninėje prekyboje nustatoma kiekvieną dieną pagal sutartą metodiką paskirto viešojo subjekto. Atsižvelgiama į naftos kainą rinkose, į degalų logistikos ir saugojimo kaštus, maržas ir kitus kriterijus. Valstybės biudžetas dėl šio mechanizmo taikymo sąnaudų nepatiria. Taip pat priminta, kad Lenkijos valdžia kovo 27 d. priėmė sprendimą numatyti maksimalias oficialias benzino ir dyzelino kainas.
Pristatydamas pataisas prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius akcentavo, kad norima sukurti įrankį, kuris užtikrintų, jog, mažinant mokesčius degalams, finansinė nauda dėl akcizo sumažėjimo pasiektų galutinį vartotoją, o ne paskęstų gamybos ir prekybos grandinėje.
Penkios ES šalys – Vokietija, Italija, Ispanija, Portugalija ir Austrija – 2026 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindamos skubiai įvesti naują viršpelnio mokestį energetikos įmonėms visos ES mastu.
K. Vaitiekūnas teigė, kad kartu su Energetikos ministerija svarsto tokią galimybę, bet kartu pridūrė, jog čia reikia „aiškintis įvairias aplinkybes“.
Lietuvos degalų rinkoje pagrindinė žaidėja yra lenkų kapitalo įmonė „Orlen Lietuva“, tiekianti didžiąją dalį šalyje suvartojamo benzino ir dyzelino.
Seimo nario Algirdo Butkevičiaus nuomone, 6 ct/l sumažinta dyzelino kaina nepažabos infliacijos, kuri Lietuvoje ir Kroatijoje auga sparčiausiai tarp euro zonos šalių. Vilniaus universiteto (VU) docentas, ekonomistas Algirdas Bartkus „Ūkininko patarėjui“ akcentavo, kad pagrindinė problema, jog Lietuvos valdžios atstovai nesupranta, su kokia situacija jie susiduria. „Esminė rizika šiuo metu yra ne degalų įperkamumas, o tai, kad jų apskritai gali pritrūkti, ir kad išteklių kainų šokas gali sukelti stiprų infliacijos prieaugį. Namų ūkiai labiausiai nukentės ne dėl pačios dyzelino kainos, o dėl išteklių brangimo sukeltos infliacijos, kuri vienu smūgiu sumažins metų metus kauptas santaupas. Kitaip tariant, problema yra ne pati degalų kaina, o tai, kas seks po jos padidėjimo. Todėl pagrindinis neatidėliotinas uždavinys šiandien – užkirsti kelią infliacijos spartėjimui“, – įsitikinęs ekonomistas.
Anot A. Bartkaus, siūlymas sumažinti akcizą iki 503,6 Eur už 1 000 litrų yra nepalankus, nes jis beveik nepaveiks infliacinio spaudimo. Kitaip tariant, toks sprendimas ne tik nesustabdo pinigų perkamosios galios mažėjimo, bet ir sumažina nominalų pinigų srautą, kuris galėtų būti paveiktas infliacijos.
„Ką tai reiškia vartotojams? Standartinis vairuotojas per metus nuvažiuoja apie 15 000 km, tai yra apie 1 250 km per mėnesį. Jei standartinis dyzelinu varomas automobilis degalų sunaudoja 9 l/100 km, tai per mėnesį sunaudojama apie 112,5 litro dyzelino. Akcizo sumažinimas suteiktų tik apie 6,8 Eur mėnesinę ekonomiją, t. y. labai nedidelę sumą, kuri praktiškai nepakeis namų ūkio finansinės padėties. Taip besielgdama valdžia rizikuoja dideliais reputaciniais nuostoliais, nes tokios menkos „pagalbos“ gyventojai nepriims gerai“, – komentavo VU docentas.
Nepaisant ekspertų perspėjimo, Vyriausybė demonstruoja pasitikėjimą. Tiesa, finansų ministras pripažino, kad gali tekti tvarkytis su infliacija, tačiau, jo teigimu, Lietuva į šią krizę įžengia su ganėtinai stipriu ekonomikos ir gyventojų pajamų augimu.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 10 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.