Atokiame Nausėdų kaime (Stoniškių sen., Pagėgių sav.), buvusios mokyklos sename raudonplytyje, L. Mišeikienė gyvena jau penkiolika metų. Kartu su šeima jai pavyko ne tik išsaugoti kraštovaizdį puošiantį pastatą, bet ir sėkmingai įsikurti, rasti įdomią veiklą – auginti šarolė veislės mėsinius galvijus. Jie ekstensyviai ganosi išskirtinėse, gausia biologine įvairove pasižyminčiose Nemuno užliejamose pievose, kur prisideda prie vietovės kraštovaizdžio, gamtinės įvairovės išsaugojimo. Pagrindinė ūkio veikla – veislinių galvijų auginimas ir pardavimas, bet čia taip pat parduodama ir jautiena, kuri klientus pasiekia tiesiai iš ūkio. Jo šeimininkė ateityje norėtų asortimentą plėsti – realizuoti ne tik mėsą, bet ir jau pagamintus jos produktus. Taip pat svarsto sieti savo veiklą su agroturizmu, nes nori prisidėti prie žmogaus bei gamtos ryšio atkūrimo.
„Gimiau ir užaugau Klaipėdoje, ten praleidau trisdešimt metų, turėjau gerus darbus, buvo patogu auginti vaikus, bet nesijaučiau savo vietoje, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Laura. – Matydama kaimų stotelėse autobuso laukiančius žmones galvodavau – ten tai gyvenimas vyksta, o aš didmiestyje tik sėdžiu prie kompiuterio. Laikas nuo pirmadienio iki penktadienio užtrunka ilgai, o gyvenimas – tik vienas. Nausėduose, už šimto kilometrų nuo Klaipėdos, turėjome mano uošvio padovanotą vasarnamį. Sugalvojome jame plėtoti kaimo turizmą, bet visai netikėtai sužavėjo mėsinė galvijininkystė.“
Laura prisiminė, kaip tada, prieš 15 metų, tas žavesys kilo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur paragavo keptos mėsos. Ji buvo tokia minkšta, kad valgant steiką nė nereikėjo peilio. „Pas mus, Lietuvoje, dar nebuvo tokios jautienos vartojimo kultūros, kokia yra dabar. Mėsinė galvijininkystė mūsų šalyje juk yra viena jauniausių žemės ūkio šakų. Ir jau skrendant lėktuvu atgal „palaidojau“ kaimo turizmą, o grįžusi labai greitai susiradau veršingų šarolė telyčių ir pradėjau šį verslą“, – kalbėjo Laura.
Ir taip mokslus Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete baigusi moteris, dirbusi Klaipėdos teritorinės muitinės administracijoje bei Saugios laivybos administracijoje, tapo ūkininke. Ji pripažino, kad negalima sakyti, jog gyvendama Klaipėdoje neturėjo jokio supratimo apie kaimą. Vasaras leisdavo pas senelius kaime, būdama dar visai maža turėdavo pareigų – ir karvę nuvesti į ganyklą, po to – parvesti, ir ožką reikėdavo pamelžti. Laura kaime turėjo ir žirgą, ant kurio jodinėdavo, ir nebijojo nė vieno gyvulio. Jos uošvis Vaclovas Mišeikis, gyvenęs Šilgalių kaime, už 6 km nuo Nausėdų, vertėsi galvijininkyste, buvo išrinktas pirmuoju Pagėgių savivaldybės meru. Dabar laisvu nuo darbo metu ūkininkauti Laurai padeda jos sutuoktinis Vidas Mišeikis, dukra Viktorija, triūsianti uostamiestyje, ir sūnus Benas, studijuojantis Lietuvos sveikatos mokslų universitete.
„Suvokiau, kad gyvenant kaime reikės žinių, tad mokiausi – lankiau įvairius seminarus ne tik apie mėsinę galvijininkystę, bet ir apskritai apie žemės ūkį, įstojau į Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociaciją (LMGAGA), nemažai metų aktyviai dalyvavau jos veikloje, šešerius ar septynerius metus dirbau asociacijoje visuomeniniais pagrindais. Ten mes dalijomės patirtimi, o tas kasdienis darbas davė naudos“, – prisiminė praeitį L. Mišeikienė.
Pasak jos, mėsinėje galvijininkystėje pasireiškia sezoniškumas – šarolė galvijų bandos labai artimos laukinių gyvūnų bandoms, tad ir abiejų veisimosi ciklas panašus. Stengiasi, kad veršelius atsivestų ankstyvą pavasarį, truputėlį ūgtelėję galėtų išeiti ant šviežios žolės. Vasarą Lauros šeima prižiūri ganyklas, ruošia pašarus žiemai. Nemuno užliejamos pievos puikiai tinka galvijininkystei.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 6 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.