R. Ežerskienė. Finansiniai lūkesčiai Baltijos šalyse: kas penktas lietuvis teigia, kad jo finansinė situacija pagerėjo

Baltijos šalių gyventojų buvo prašoma įvertinti, kaip per pastaruosius tris mėnesius pasikeitė jų asmeninė finansinė situacija. Rezultatai atskleidžia aiškius skirtumus tarp regiono šalių.

Lietuvoje fiksuojamas labiausiai subalansuotas rezultatas: 20 proc. gyventojų nurodė, kad jų finansinė padėtis pagerėjo (4 proc. reikšmingai, 16 proc. šiek tiek), o 19 proc. teigė, kad ji pablogėjo (15 proc. šiek tiek, 4 proc. reikšmingai). Didžiausia respondentų dalis, 62 proc., nurodė nepastebėję pokyčių. Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, kurioje finansinės padėties pagerėjimą nurodžiusių gyventojų dalis nežymiai viršija teigiančiųjų, kad padėtis pablogėjo, dalį.

Latvijoje padėtis yra vidutinė: finansinės situacijos pagerėjimą nurodė 16 proc. gyventojų, o pablogėjimą – 25 proc. 60 proc. respondentų sakė, kad jų finansinė padėtis nepasikeitė. Sudėtingiausia situacija fiksuojama Estijoje. Čia net 33 proc. gyventojų teigia, kad jų finansinė padėtis pablogėjo – tai didžiausias rodiklis Baltijos šalyse. Tuo tarpu pagerėjimą nurodė 17 proc. respondentų.

Pasitikėjimo netrūksta, tačiau atsargumas išlieka

Žvelgiant į ateitį, Lietuvos gyventojų finansiniai lūkesčiai išlieka gana solidūs, tačiau ne besąlygiškai optimistiški. Šeši iš dešimties gyventojų (60 proc.) teigia pasitikintys savo gebėjimu valdyti asmeninius finansus per artimiausius tris mėnesius. Iš jų 21 proc. yra labai užtikrinti, o 39 proc. – gana užtikrinti.

Beveik trečdalis gyventojų (31 proc.) laikosi neutralios pozicijos, o mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) pripažįsta stokojantys pasitikėjimo savo finansine situacija.

Didžiausias pasitikėjimas ateitimi fiksuojamas Latvijoje, kur savo finansais pasitiki 66 proc. gyventojų. Estijoje šis rodiklis siekia 58 proc. Visose trijose šalyse pastebima panaši tendencija: dauguma gyventojų vertina savo finansines perspektyvas palankiai, reikšminga dalis išlieka atsargi, o mažesnė grupė jaučia neapibrėžtumą.

Duomenys patvirtina, kad finansiniai lūkesčiai Baltijos šalyse yra panašesni, nei kartais leidžia manyti antraštės. Didžiausi skirtumai matomi vertinant pastarųjų mėnesių patirtį. Lietuviai šiek tiek dažniau nei kaimyninių šalių gyventojai nurodo, kad jų finansinė padėtis pastarąjį ketvirtį pagerėjo, o tai prisideda prie kiek stipresnio pasitikėjimo rodiklio.

Vis dėlto 40 proc. Lietuvos gyventojų arba abejoja savo finansinėmis perspektyvomis, arba vertina jas neutraliai. Tai rodo ne finansinį komfortą, o išliekantį atsargumą.

Kelias į didesnį finansinį saugumą yra praktinis

Norint sumažinti šį atsargumą, vien ekonomikos augimo nepakanka. Gyventojams svarbiausi yra apčiuopiami asmeninės finansinės padėties pokyčiai: sukaupta finansinė pagalvė nenumatytiems atvejams, pajamos, leidžiančios be papildomos įtampos vykdyti finansinius įsipareigojimus, ir pasitikėjimas, kad netikėtos išlaidos nesugriaus mėnesio biudžeto.

Visose Baltijos šalyse veiksmingiausias žingsnis finansiniam saugumui stiprinti išlieka tas pats – reguliariai atsidėti dalį mėnesinių pajamų į santaupas, net jei ši suma nėra didelė.

Citadele Group informacija